Vadovai pritarė Europos Komisijos planui sutelkti apie 800 mlrd. eurų gynybos išlaidoms ir įsipareigojo skubiai išnagrinėti jos pasiūlymą suteikti narėms iki 150 mlrd. eurų ES remiamų paskolų.
Briuselyje dirba 15min žurnalistas Ignas Jačauskas.
ES lyderiai sutarė dėl gynybos stiprinimo plano, Ukrainos nepalaikė tik V.Orbanas
21:17 Atnaujinta 23:01
ES lyderiai ketvirtadienį Briuselyje sutarė dėl Europos gynybos stiprinimo plano Rusijos grėsmės akivaizdoje, siekiant sutelkti 800 mlrd. eurų. Susitarimo dalies, kuriuo išreiškiama parama Ukrainai, nepalaikė tik Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, nurodė 15min diplomatiniai šaltiniai.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) atstovė spaudai pranešė, kad ES vadovai pasirašė išvadas dėl to, kaip smarkiai padidinti gynybos išlaidas visame bloke, pasitelkiant įvairias naujas finansavimo priemones. ES lyderiai susitarė dėl gynybos teksto, sakė atstovė.
Pasirašytame tekste pritariama Europos Komisijos (EK) planui, kuriuo siekiama sutelkti 800 mlrd. eurų pagal planą „ReArm Europe“, visų pirma suteikiant valstybėms galimybę daugiau išleisti.
Europos lyderiai, išskyrus Vengrijos vadovą Viktorą Orbaną, pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad ES turi remti Ukrainą tiek laiko, kiek reikės, „atsižvelgiant į naują derybų, kurios turėtų užtikrinti visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką, pagreitį“.
Penkių punktų pareiškime 26 valstybės narės teigė, kad derybos neįmanomos be Kyjivo dalyvavimo, kad Europa turi sėdėti prie derybų stalo, kad paliaubos turi būti ilgalaikio susitarimo prielaida, kad Ukrainai turi būti suteiktos saugumo garantijos ir kad turi būti gerbiamas jos teritorinis vientisumas.
Pareiškime, kurį ES vyriausiasis diplomatas pavadino „norinčiųjų koalicija“, taip pat nutarta stiprinti finansinę ir karinę paramą Ukrainai ir sugriežtinti sankcijas Rusijai.
A.Costa: dalis ES valstybių pažadėjo Ukrainai skirti dar 15 mlrd. eurų
07:55
Dalis Europos Sąjungos valstybių narės pažadėjo Ukrainai papildomai skirti 15 mlrd. eurų. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa tai pasakė spaudos konferencijoje po ES vadovų susitikimo Briuselyje.
„Kelios valstybės narės jau paskelbė apie savo įsipareigojimus, kurių suma siekia iki 15 mlrd. eurų“, - spaudos konferencijoje sakė ijs.
Jis pridūrė, kad ES vadovai nurodė Europos Komisijai skubiai imtis tolesnių iniciatyvų, kad būtų patenkinti neatidėliotini Ukrainos kariniai ir gynybos poreikiai.
„Ruošiamės paremti Ukrainą tuo metu, kai ji nuspręs dalyvauti derybose, kad padėtume pasiekti teigiamų rezultatų, o tai reiškia – teisingą ir ilgalaikę taiką“, – užbaigė A.Costa.
D.Trumpas toliau stiprina abejones dėl savo įsipareigojimo NATO
00:11
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį vėl suabejojo savo įsipareigojimu dėl JAV dalyvavimo NATO, pareikšdamas, kad šalys, kurios nepakankamai skiria lėšų savo kariuomenei, nenusipelno būti ginamos.
„Jei jie nesumokės, nesiruošiu jų ginti“, – sakė jis žurnalistams.
D.Trumpas jau ilgą laiką kaltina kitas Aljanso nares, kad jos nepakankamai stengiasi užtikrinti savo apsaugą ir neskiria pakankamai lėšų.
Europos kariai Ukrainoje? G.Meloni sako, kad tai mažiausiai veiksminga išeitis
22:59
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni žurnalistams sakė, kad idėją siųsti „neidentifikuotus, europietiškus“ karius į Ukrainą laiko „mažiausiai veiksminga“ galimybe.
„Esu labai suglumusi. Tam tikros saugumo garantijos visada yra Atlanto aljanso sudėtyje“, – sakė ji, išeidama iš aukščiausiojo lygio susitikimo.
Italijos vadovė, kuri stengėsi palaikyti glaudžius ryšius su D.Trumpo administracija, sakė, kad stabili, ilgalaikė ir veiksminga saugumo garantija būtų NATO sutarties 5 straipsnio išplėtimas Kyjivui, o tai reiškia, kad išpuolis prieš Ukrainą būtų laikomas išpuoliu prieš visas NATO nares.
Ir dar... Aš jums sakiau
G.Meloni sakė, kad palankiai vertina debatus dėl bendros ES fiskalinių taisyklių peržiūros.
„Jei į kai kuriuos dalykus, kuriuos sakėme, kai buvo susitarta dėl naujojo pakto, būtų buvę įsiklausyta, galbūt nebūtume atsidūrę šioje vietoje“, – sakė ji ir pridūrė, kad peržiūra turėtų apimti ne tik investicijas į gynybą, bet ir platesnius konkurencingumo tikslus.
G.Nausėda: įveikta maksimali programa
22:30
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jo paties įspūdis po susitikimo „yra geras“.
„Įspūdis geras, įveikta maksimali programa, nes iš tikrųjų buvo visokių kalbų, kad galbūt tik dalį išvadų pavyks priimti. Bet jos priimtos visos be labai didelių redakcinių pataisymų – jų buvo, bet jie nebuvo kažkokie drastiški. Tad manau, kad visai sėkmingas, kad ir trumpas, tas neeilinis susitikimas“, – žurnalistams Briuselyje po susitikimo teigė G.Nausėda.
Anot jo, susitarimas dėl Europos gynybos stiprinimo reiškia „laisvesnes rankas nacionalinėms Vyriausybėms priimti sprendimus, kuriuos jos yra numačiusios“.
„Ir tai ypatingai mums visiems svarbu, kadangi esame ypatingai ambicingai nusiteikę, siekiame 5-6 proc. BVP finansavimo. Tad tas lankstesnis augimo ir stabilumo pakto traktavimas, fiskalinio deficito apskaičiavimo metu skirtinga gynybos išlaidų traktuotė leidžia mums drąsiau priimti sprendimus“, – Briuselyje žurnalistams sakė G.Nausėda.
Penkių dalių gynybos stiprinimo planą, apiminatį 150 mlrd. eurų paskolų valstybėms, skolinimosi varžtų atlaisvinimą ir kitas priemones, pasiūlė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, reaguojant į Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo spaudimą Ukrainai, jog ši nusileistų Rusijai, bei JAV atsitraukimą nuo Europos saugumo užtikrinimo. Šiuo planu iš viso siekiama sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai.
G.Nausėda sako, jog minėtas penkių punktų planas apima ir Bendrijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo lėšų (RRF) panaudojimą gynybai, Europos investicijų banko paskolas.
„Taip, tai yra paskolos, galbūt dalis valstybių jomis pasinaudos, galbūt dalis nepasinaudos, bet tai yra papildomos galimybės. Europos investicijų banko mandato išplėtimas suteikia galimybę ypatingai karinės infrastruktūros statybos finansavimą pagreitinti. Jei mes nutraukiame pinigų poreikį iš šio tikslo, galime panaudoti pinigus jau pačių ginklų įsigijimui ir tiesiog investuoti į gynybą.
Taigi, visi šie tikslai nukreipti į tai, kad EK pagalba atveriamos papildomos galimybės, ir tai tikrai leis visoms valstybėms, kurios siekia padidinti gynybos finansavimą, padaryti didelį žingsnį į priekį“, – kalbėjo G.Nausėda.
Išsamesnes plano detales U. von der Leyen pateiks vėliau.
G.Nausėda sako, jog tiek jis, tiek kiti ES valstybių vadovai sveikina šią inciatyvą „ne tik dėl turinio, bet ir dėl savalaikiškumo“.
Parama Ukrainai – be Vengrijos
ES lyderiai savo išvadose išreiškė tolesnę „nepajudinamą paramą“ Ukrainai, akcentuodama, jog taikos derybos gali vykti tik su pačios Ukrainos pritarimu, o jos saugumą tiesiogiai susiejo su Europos ir pasauliniu saugumu.
Kartu įsipareigojama ir toliau tiekti Ukrainai karinę techniką ir ginkluotę, tačiau anksčiau svarstytų formuluočių įrašyti ir papildomą 20 mlrd. eurų paramą atsisakyta.
Šiai EVT išvadų daliai pritarė visos valstybės, išskyrus Vengriją – Slovakija jas palaikė jos prašymu į dokumentą įtraukus išlygą, jog bus dedamos pastangos susitarti dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą atnaujinimo į šią šalį.
G.Nausėda sako, jog EK „toliau dirbs dėl tos sumos pinigų, kuri nebuvo paminėta, apie 20 mlrd. eurų, kad ji būtų suteikta Ukrainai artimiausiu metu“.
Ambicingam Lietuvos siūlymui į išvadas įtraukti siekį, jog Ukraina būtų priimta į ES iki 2030-ųjų, nebuvo pritarta – G.Nausėda sako, jog šią idėją „dar reikės panešioti ir pristatyti kolegoms, bet mes prie jos pratinsime“.
„Tai nėra toks dalykas, kuris iškart sutrauktų 27 valstybių paramą. Bet man labai smagu buvo išgirsti Kyjive, kuomet pirmąkart pristačiau šią orientacinę datą, Europos Komisijos pirmininkė, kuri ten dalyvavo, sureagavo labai pozityviai, o Volodymyras Zelenskis po tos konferencijos dalies priėjo ir sakė: palauk, aš jau būsiu senas 2030-aisiais, norėdamas pasakyti, kad galima būtų siekti ir ankstesnės narystės“, – su šypsena prisiminė G.Nausėda.
Kyjive, kuomet pirmąkart pristačiau šią orientacinę datą, Europos Komisijos pirmininkė sureagavo labai pozityviai, o Volodymyras Zelenskis po tos konferencijos dalies priėjo ir sakė: palauk, aš jau būsiu senas 2030-aisiais, norėdamas pasakyti, kad galima būtų siekti ir ankstesnės narystės
Jo nuomone, šis tikslas yra „ambicingas, bet įmanomas“.
Susitarimą pasiekti vis dar tikimasi šiandien
20:31
„Politico“ praneša, kad Europos vadovai jau įpusėjo šiandienines diskusijas. Jie vis dar derina gynybos išvadų detales.
Kalbant apie Ukrainą, vadovams gali tekti susitarti dėl aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų formuluočių tik tarp 26 valstybių narių – be V.Orbano.
Ar derybos užsitęs iki penktadienio? Šaltinių teigimu, vadovai vis dar tikisi viską užbaigti šiandien vakare.
„Politico“: Lietuva – aktyviausia Ukrainos narystės ES advokatė
20:19
ES Lyderių susitikime derantis dėl paramos Ukrainai keliamas ir ambicingas planas – išvadose įtraukti pareiškimą dėl Ukrainos stojimo į ES dar iki 2030-ųjų.
Kaip remdamasis dviem šaltiniais skelbia „Politico“, Lietuvos balsas yra stipriausias remiant šią idėją.
Pasak portalo, Lietuva remtų tokią formuluotę: „Ukrainos įstojimas į ES yra svarbi Ukrainos ateities saugumo garantija, todėl Europa suinteresuota paspartinti Ukrainos integraciją į ES, remiantis sutartais principais ir kriterijais, bet ne vėliau kaip iki 2030 m.“.
G.Nausėda: dėl Europos gynybos ginčų nėra
20:00
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino, kad U.von der Leyen Europos gynybos stiprinimo planą palaiko visos ES valstybės, įskaitant Vengrijos premjerą.
„Nemanau, kad šioje vietoje galėtų kilti principinių ginčų“, – Briuselyje žurnalistams sakė G.Nausėda.
Vis dėlto jis neturi tokių lūkesčių, jog V.Orbanas persigalvotų dėl paramos Ukrainai ir palaikytų siūlomas formuluotes ES lyderių planuojamose priimti išvadose.
Kas dėl paramos Ukrainai – be abejo, ten mes galime susilaukti kitokio pobūdžio pasisakymų, ypač dėl sankcijų pratęsimo. Tai gali sukurti problemų. Bet man atrodo, kad atėjo metas, kad mums reikia mokytis gyventi, kaip neleisti vienam žmogui ar dviems sutorpeduoti viso sprendimo priėmimo proceso ES. Tai jau ne tik mano nuomonė, ta nuomonė plačiai plinta per Briuselio koridorius“, – kalbėjo jis.
G.Nausėda taip pat patvirtino, jog Slovakijai padarius išlygų – įtraukus sakinį dėl dujų tranzito: „Yra kontrpasiūlymų iš Slovakijos pusės, jie nėra a priori nepriimtini. Jei toks kompromisas įvyktų, tai būtų ne 25, o 26 valstybės, žiūrinčios taip pat“.
G.Nausėda paprašė E.Macrono priimti Lietuvą po prancūzų branduoliniu skėčiu
19:08
Prezidentas Gitanas Nausėda sako su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu aptaręs jo idėją išplėsti branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams. Jo teigimu, E.Macronas teigiamai žiūri į tai, jog Lietuva pakliūtu po prancūzų „branduoliniu skėčiu“, ir pažadėjo technines konsultacijas.
G.Nausėda su Prancūzijos vadovu apie tai kalbėjo Briuselyje, kur vyksta Europos Vadovų Taryba.
„Padėkojau prezidentui už įdomią idėją, nes tą patį pasakiau ryte ir žurnalistams. Ir jis čia pat pasiūlė, kad vienas iš jo patarėjų galėtų atvažiuoti į Lietuvą ir papasakoti plačiau ir giliau apie šio pasiūlymo esmę“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G.Nausėda.
EVT sprendimai: Slovakija žada pasirašyti, Vengrija reikalauja nekritikuoti Maskvos
18:58
Tikimasi, kad Slovakija pritars ES aukščiausiojo lygio susitikimo tekstui dėl paramos Ukrainai, tačiau Vengrija vis dar atsisako jį pasirašyti, o tai, tikėtina, dar labiau sustiprins jos izoliaciją.
Ketvirtadienio rytą, prieš prasidedant aukščiausiojo lygio susitikimui, ES diplomatai susitiko, kad patikslintų galutinio susitikimo teksto formuluotes.
Pavyko įtikinti Slovakiją pakeisti nuomonę garantavus, kad tekste bus paminėtas jos ginčas dėl dujų tranzito su Ukraina. ES vadovai turi paraginti Slovakiją ir Ukrainą rasti „veiksmingus dujų tranzito klausimo sprendimus, įskaitant jo atnaujinimą“, teigiama naujausiame teksto projekte.
Sausio 1 d., pasibaigus tranzito susitarimo galiojimui, Ukraina uždarė dujotiekį, kuriuo dešimtmečius Slovakijai buvo tiekiamos rusiškos gamtinės dujos, ir dėl to Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pagrasino sumažinti finansinę paramą Ukrainos pabėgėliams.
Vengrijos problema nėra taip lengvai išsprendžiama.
Viktoras Orbanas nori, kad ES kopijuotų Donaldo Trumpo diplomatiją, ir primygtinai reikalauja, kad dėl JAV parengtos JT rezoliucijos, kurioje nėra jokios kritikos Maskvai ir kuriai pritarė Rusija ir Baltarusija, visos ankstesnės ES deklaracijos taptų nereikalingos.
ES šaltiniai dienraščiui „The Guardian“ užsiminė, kad mažai tikėtina, jog ES vadovai iki paryčių bandys įkalbėti V.Orbaną. Kaip alternatyvą Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa galėtų paskelbti išvadas, kurioms pritartų kitos 26 valstybės narės, o ne oficialias Tarybos išvadas.
V.Zelenskis kalba apie taiką
17:31
Europos vadovai baigė pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir perėjo prie kito diskusijų etapo dėl išlaidų gynybai didinimo.
„Tai buvo atvira diskusija, kuri truko apie 1,5 valandos, – žurnalistams sakė ES pareigūnas. – Prezidentas V.Zelenskis pateikė vadovams naujausią informaciją apie padėtį vietoje, jo dedamas diplomatines pastangas ir lūkesčius dėl ateities siekiant teisingos, visapusiškos ir ilgalaikės taikos.“
„Prezidentas V. Zelenskis palankiai įvertino iniciatyvas stiprinti ES gynybos pajėgumus ir paragino juos panaudoti remiant Ukrainos karinę gamybą“, – pridūrė pareigūnas.
Toliau Europos vadovai svarstys klausimą, kaip finansuoti papildomas išlaidas gynybai, ir tik po to pereis prie konkrečių paramos Ukrainai, kuriai trūksta lėšų po to, kai JAV nutraukė paramos teikimą, aspektų.
