Pranešama apie sprogimus Lvive, Dnipre, Kyjivo srityje

Ukrainos prezidento V.Zelenskis teigia, kad antradienį Rusijos įvykdyti masiniai raketų smūgiai įvairiuose Ukrainos miestuose rodo agresorės bejėgiškumą.

„Akivaizdu, kad Rusijos kariai šiandien buvo labai susinervinę dėl mūsų sėkmės. Įvairūs Ukrainos miestai vėl tapo Rusijos raketų, Rusijos smūgių taikiniais“, – vaizdo kreipimesi sakė jis.

„Kuo daugiau tokių smūgių, tuo labiau Rusija tolsta nuo civilizacijos, nuo to, kas vadinama civilizacija“, – sakė jis.

Naujausiame vaizdo įraše šalies lyderis kalbėjo ir apie situaciją Mariupolio „Azovstal“ gamykloje. Jis sakė tikintis, kad yra galimybė išgelbėti ten pasislėpusius žmones.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Toliau darysime viską, kas nuo mūsų priklauso, kad iš Mariupolio ir „Azovstal“ išvyktų visi mūsų žmonės. Tai sudėtinga. Tačiau mums reikia visų tų, kurie vis dar ten yra: ir civilių, ir karių. <...> Taigi mums pavyko pasiekti, kad ugnis būtų nutraukta iki trijų dienų, kad humanitarinis koridorius veiktų. Dabar Rusijos pajėgos nesilaiko susitarimo sąlygų. Jie tęsia masinius smūgius prieš „Azovstal“. Jie bando šturmuoti kompleksą“, – sakė jis ir pridūrė, kad šiandien Zaporižią pasiekė 156 iš gamyklos išgelbėti žmonės. 

Ukrainos karinių oro pajėgų vadavietė feisbuke pranešė, kad antradienį vakare Rusija surengė oro atakas skirtingose Ukrainos vietose. Remiantis pranešimu, Rusija iš Kaspijos jūros paleido 18 raketų, kurios pateikė į Dnipro, Kirovohrado, Lvivo, Vinicos, Kyjivo, Užkarpatės regionų infrastruktūros objektos. 

„Kitomis priemonėmis taip pat buvo vykdomi raketų smūgiai Odesos ir Donecko regionuose“, – teigiama pranešime. 

Pirminiais duomenimis, rašoma toliau, Ukraina numušė iki 6 raketų, tačiau informacija dar tikslinama. Taip pat pranešama apie septynis numuštus bepiločius orlaivius.

Portalas „Ukrainska Pravda“ skelbia, kad antradienį vakare sprogimas nugriaudėjo ir Zaporižioje. 

Užkarpatės regiono karinės administracijos vadovas Viktoras Mykyta „Telegram“ kanale patvirtino, kad raketomis Rusija smogė ir čia. 

„Tarnybos dirba vietoje, tiksliname informaciją apie sužeistuosius ir galimus nukentėjusiuosius“, – rašė jis.

Lvivo meras A.Sadovijus pateikė daugiau informacijos po to, kai prieš kelias valandas vakariniame šalies mieste surengtos raketų atakos.

Anot mero, smūgių poveikis vis dar nustatinėjamas, tačiau buvo smogta trims elektros pastotėms, dėl to nutrūko elektros energijos tiekimas, o dviems sužeistiems žmonėms teikiama medicininė pagalba.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Lvivas

Pranešama, kad elektros energijos tiekimo sutrikimai taip pat paveikė kai kurias medicinos įstaigas, o smūgiai padarė rimtos žalos miesto infrastruktūrai: išdaužyta daug langų, nutrauktas vandens tiekimas.

Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas antradienį vykusios vaizdo transliacijos metu teigė, kad okupuotame Melitopolio rajone okupantai iš ūkininkų ketina atimti 70 proc. derliaus, pasilikti leistų tik 30 proc.

„Šiandien jau akivaizdu, kad okupantai bando sukelti badą mūsų okupuotose teritorijose... Šiandien grūdai masiškai eksportuojami iš visų elevatorių, šiandien grūdai masiškai eksportuojami iš visų grūdų sandėlių, o okupantai derasi su ūkininkais ir jiems siūloma pasilikti 30 proc. derliaus, kurį jie nuims, o 70 proc. bandys atimti iš ūkininkų“, – sakė I.Fiodorovas.

„Instagram“ nuotr./Melitopolyje iškelta Sovietų Sąjungos vėliava

„Prieš dvi dienas jie iškėlė sovietinę vėliavą centrinėje miesto aikštėje ir šiuo veiksmu nukreipė net ir nedidelę dalį tų, kurie palaikė rusų okupaciją. Anksčiau jų buvo ne daugiau kaip 7-8 proc., o šiandien apskritai neliko žmonių, kurie palaiko okupaciją“, – sakė Melitopolio meras.

„Šiandien rašeivos dirba kaip NKVD. <...> po sprogimo ant geležinkelio tilto jie pradėjo tiesiog vaikščioti po kaimus ir grobti žmones. Jie ateina auštant, pagrobia visas šeimas, šiandien pagrobta daugiau kaip 300-400 žmonių. Visiškai nežinoma, kur jie yra, nes jie nieko nepaaiškina“, – kalbėjo meras.

Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos kariai laikinai okupuotame Melitopolyje masiškai grobia šaukiamojo amžiaus vyrus.

Gaisras, kilęs Lvivo elektros pastotėje po to, kai į ją pataikė Rusijos raketa, gesinamas, pranešė miesto meras A.Sadovijus. Pasak jo, per ataką buvo sužeistas vienas žmogus.

Rusijos raketos taip pat pataikė į šešias geležinkelio stotis centrinėje ir vakarų Ukrainoje, sakė Ukrainos geležinkelių valdybos vadovas Oleksandras Kamyšinas.

Jo teigimu, tarp geležinkelio darbuotojų ir keleivių aukų nėra, tačiau žala infrastruktūrai – didelė.

O.Kamyšinas priduria, kad dėl apšaudymo vėlavo 14 traukinių, tačiau pirmieji iš jų jau pradėjo važiuoti.

Lvive, Dnipre, Kyjivo ir Kirovohrado srityse antradienio vakarą nugriaudėjo galingi sprogimai, pranešė pareigūnai ir liudininkai.

„Lvive girdėti sprogimai. Visi likite slėptuvėse“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė miesto meras Andrijus Sadovijus. Kiek vėliau jis informavo, kad nuo raketų smūgio nukentėjo dvi elektros pastotės.

„Dalyje miesto nėra elektros“, – pridūrė A.Sadovijus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sprogimas Lvive

Lvivo srities administracijos vadovas Maksymas Kozyckis savo ruožtu sakė: „Remiantis pirmine informacija, Lvivo sričiai suduoti raketų smūgiai. Likite slėptuvėse!“

Liudininkai socialiniuose tinkluose praneša, kad Lvive buvo girdėti penki sprogimai. Ukrainos vežėja „Ukrzaliznytsia“ socialiniuose tinkluose pranešė, kad dėl infrastruktūros objektų apšaudymo sutriko susisiekimas traukiniais. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sprogimas Lvive

Dnipre, pasak liudininkų, nugriaudėjo mažiausiai trys sprogimai; socialiniuose tinkluose pranešama, kad sprogimų girdėti dešiniajame krante Kyjivo mieste.

Dnipro srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenko pranešė, kad buvo du raketų smūgiai Kamianskės rajone prie Dniepro upės, apgadinta geležinkelių infrastruktūra.

Kirovohrado srityje įsikūrusios Dolynskos gyvenvietės vadovas Jevhenas Zvizdovskis patvirtino, kad į jos teritoriją atskriejo raketa.

Be to, pranešama apie raketas, praskriejusias virš Ternopilio regiono.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka savo ruožtu paskelbė, kad virš Vinicos skriejusios dvi raketos buvo numuštos.

Rusijos verslo magnatas Olegas Tinkovas, paraginęs Vakarus užbaigti Rusijos pradėtą „beprotišką karą“ Ukrainoje, sako sulaukęs Kremliaus bausmės už tokią savo poziciją.

Vienas garsiausių Rusijos verslininkų O.Tinkovas balandžio mėnesį paskelbė jausmingą komentarą socialiniame tinkle, kuriame teigė, jog 90 proc. rusų yra „PRIEŠ šį karą“, prieš Kremliaus vykdomas žudynes Ukrainoje.

Vėliau balandį O.Tinkovas pardavė 35 proc. jo įkurtos kontroliuojančiosios bendrovės akcijų Kremliui palankaus milijardieriaus Vladimiro Potanino įmonei. Bendrovei „TCS Group“ priklauso bankas „Tinkoff“, vienas didžiausių Rusijos skolintojų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olegas Tinkovas

Naujame komentare socialiniame tinkle „Instagram“ antradienį 54 metų O.Tinkovas pranešė, kad savo akcijas pardavė už „kapeikas“. Jis taip pat padėkojo V.Potaninui, kad jį išgelbėjo nuo „gresiančio pragaro“.

„Aš praradau viską, bet savo sielos nepraradau“,  – parašė jis ir pridūrė, kad sulaukė grasinimų.

Sekmadienį publikuotame interviu „The New York Times“ O. Tinkovas sakė, kad buvo priverstas parduoti akcijų paketą už, jo nuomone, tris procentus tikrosios jo vertės.

Plačiau skaitykite ČIA.

Lvivo meras Andrijus Sadovijus socialiniuose tinkluose pranešė apie antradienį vakare mieste nugriaudėjusius sprogimus. 

Mieste esančius žmones meras paragino likti slėptuvėse. Daugiau informacijos nepateikiama. 

Lvive dirbantys CNN žurnalistai pranešė per kelias minutes girdėję kelis sprogimus, sklindančius į rytus, pietus ir vakarus nuo miesto centro. Iš kitos vietos, esančios toliau, matyti didžiulis juodų dūmų pliūpsnis, besiveržiantis per dangų.

Remiantis CNN, dūmai ir toliau sklinda po miestą, didžiausias gaisras – į vakarus nuo miesto centro. Eismas, sustojęs iškart po smūgių, maždaug po 45 minučių atsinaujino.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova apkaltino Rusiją naudojant prievartavimus kaip karo taktiką, o V.Putiną pavadino „pagrindiniu XXI a. karo nusikaltėliu“.

Lankydamasi Irpinėje I.Venediktova sakė, kad Ukraina renka informaciją apie Rusijos pajėgų vykdomus moterų, vyrų ir vaikų prievartavimus, kankinimus ir kitus karo nusikaltimus, pranešė „Reuters“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karo nusikaltimai Bučoje

Jos teigimu, tokį elgesį Rusijos kariai naudoja siekdami įbauginti visuomenę bei pridūrė, kad kai kurios Ukrainoje likusios aukos nedrįsta prabilti, nes bijo, kad Rusijos kariai gali sugrįžti.

Irpinės mieste, esančiame netoli Kyjivo, po Rusijos pajėgų išvedimo rasti 290 civilių kūnai, antradienį pranešė meras Oleksandras Markušinas.

Savo pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“ O.Markušinas teigė, kad 185 žuvusiųjų tapatybė nustatyta, dauguma jų – vyrai. Mirties priežastis – „šrapnelio ir šautinės žaizdos“.

Pasak mero, mažiausiai penki žuvusieji patyrė smegenų traumas ir badą. Penki gyventojai buvo nušauti daugiaaukščio namo kieme ir vaikų ugdymo centro patalpose.

Mariupolio meras Vadymas Boičenka antradienį per spaudos konferenciją sakė, kad Rusijos pajėgos iš šio uostamiesčio į apsišaukėlišką Donecko liaudies respubliką (DLR) deportavo beveik 40 000 žmonių. 

„Jau patikrinome sąrašus tų, kurie buvo deportuoti iš Mariupolio į Rusiją arba vadinamąją DLR. Beveik 40 000 žmonių. Dabar jie pradėjo slėpti šiuos sąrašus. Deja, šiuo metu negalime visko patikrinti, bet tęsiame darbą“, – kalbėjo A.Boičenko. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Pasak jo, Rusijos kariškiai „išveža vietos gyventojus į Rusijos pakraščius, į Tolimuosius Rytus arba į Sibirą ir ten juos naudoja įvairiems darbams“. Meras pridūrė, kad Mariupolio gyventojams išduodamos perkėlimo pažymos ir jie įtraukiami į „žeminantį darbą“.

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus delegacijos Ukrainoje vadovas Pascalis Hundtas, kalbėdamas apie civilių evakuaciją iš Mariupolio plieno gamyklos sakė, kad džiaugiasi operacijos sėkme, tačiau, jo teigimu, liūdina tai, kad negalėjo padėti didesniam žmonių skaičiui.

Pasak jo, evakuotieji paliko vietą, kuri buvo „pragaras“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

„Galite įsivaizduoti, kokią situaciją jie išgyveno daugelį savaičių, ir, kaip jie mums pasakojo, tai buvo tiesiog siaubinga“, – teigė jis.

„Liudijimai, kuriuos gavome, tiesiog drasko širdį. Nepaisant to, mums pavyko padėti ir sudaryti sąlygas keletui jų saugiai išvykti“, – P.Hundtą cituoja BBC.

Per Rusijos smūgį Rytų Ukrainoje esančios Avdijivkos kokso gamyklai žuvo mažiausiai 10 žmonių, o dar 15 buvo sužeisti, antradienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Donecko srities administracijos vadovas.

„Mažiausiai 10 žuvusiųjų ir 15 sužeistųjų – rusų okupantų [įvykdyto] Avdijivkos kokso gamyklos apšaudymo pasekmės“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė Pavlo Kyrylenka.

Jis įspėjo, kad aukų skaičius gali didėti.

Pasak P.Kyrylenkos, ataka įvyko tuo metu, kai „pamainos darbininkai buvo neseniai baigę darbą ir laukė autobuso stotelėje, kad juos nuvežtų iš gamyklos namo“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje, asociatyvinė nuotr.

„Rusai žinojo, į ką jie taikosi“, – sakė jis.

Avdijivka – pramoninis miestas separatistų kontroliuojamame Donecke – yra fronto linijoje.

Mieste esanti viena didžiausių Europoje kokso gamykla pastaraisiais metais ne kartą tapo atakų taikiniu, Rusijos palaikomiems separatistams kovojant su ukrainiečių pajėgomis.

Rusija pastarosiomis savaitėmis suintensyvino atakas prieš Kyjivo kontroliuojamas teritorijas rytiniame Donbaso regione.

Koksas yra daug anglies turintis pramoniniu būdu išgaunamas kuras, dažniausiai naudojamas lydant metalus, bet taip pat gali būti naudojamas kaip kuras krosnyse ir kalvėse.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis antradienį pareiškė, kad Bendrijos vykdomosios valdžios institucija ruošiasi pasiūlyti daugiau sankcijų Rusijai, įskaitant sankcijas jos naftai.

ES politikos komisarai tariasi dėl naujų sankcijų ir vėliau antradienį turėtų pateikti savo pasiūlymus 27 Bendrijos narių svarstymui.

J.Borrellis socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad EK „ruošia 6-tą paketą sankcijų, kuriomis siekiama daugiau bankų atjungti nuo [tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos] SWIFT, įvardinti dezinformacijos skleidėjus ir paliesti naftos importą“.

ES narės dalyvauja rengiant pasiūlymus dėl sankcijų, tačiau paprastai baudžiamųjų priemonių įvedimas užtrunka ne vieną dieną. Sankcijos įsigalios tik po jų paskelbimo ES oficialiajame leidinyje. Vengrija ir Slovakija jau išreiškė abejonių dėl pritarimo šiam sankcijų paketui.

Trečiadienį numatytas ES ambasadorių susitikimas. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienio rytą taip pat turėtų pateikti pasiūlymus Europos Parlamentui Strasbūre.

Latvijos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Michailą Vaniną, kad pareikštų protestą dėl rusų užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo antisemitinių pareiškimų, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė latvių diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius.

Atsižvelgdama į nepriimtinus antisemitinius Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškimus ir Rusijos ambasados įrašus socialiniuose tinkluose, Latvijos užsienio reikalų ministerija iškvietė M.Vaniną gegužės 5 dieną, kad pareikštų protestą ir pareikalautų paaiškinimų.

Izraeliečių užsienio reikalų ministerija taip pat iškvietė Rusijos ambasadorių Izraelyje, kad šis pateiktų paaiškinimus po S.Lavrovo palyginimų paminint nacius, pranešė naujienų agentūra DPA.

Danijos premjerė Mette Frederiksen antradienį paragino vizito atvykusį Indijos premjerą Narendrą Modi pabandyti paveikti Rusiją, kad ši užbaigtų karą Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „turi sustabdyti šį karą“, sakė M.Frederiksen ir iškart pridūrė: „Viliuosi, kad Indija paveiks Rusiją.“

Indijos neutrali pozicija dėl karo Ukrainoje kelia Vakarų susirūpinimą ir pelno rusų užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pagyras – pasak jo, Naujasis Delis „vertina situaciją visapusiškai, o ne vienpusiškai“.

M.Frederiksen vėliau sakė, kad Vakarai turėtų pasiūlyti Indijai alternatyvą Rusijai.

„Iš tikrųjų gan akivaizdu, jog mes Vakaruose esame visiškai nedviprasmiškai suinteresuoti, kad Indija būtų kuo artimesnė mums“, – reporteriams sakė M.Frederiksen.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mette Frederiksen

„[Mums reikia] stiprinti savo bendradarbiavimą su kitomis demokratijomis ir nesvarbu, kur šios demokratijos yra, – sakė ji. – Mums reikia stiprinti savo bendradarbiavimą, ypač todėl, kad aiškiai yra labai didelių žaidėjų, nepripažįstančių demokratijos pas save ar pasaulyje.“

Prasidedant N.Modi dviejų dienų vizitui Danijoje, ši Skandinavijos šalis ir Indija pasirašė kelis dvišalius susitarimus dėl žaliosios energijos ir švaraus vandens.

Vėliau antradienį N.Modi turi dalyvauti jo garbei rengiamame bankete su Danijos karaliene Margrethe Amalienborgo rūmuose Kopenhagos centre. Trečiadienį N.Modi dalyvaus Indijos ir Šiaurės šalių viršūnių susitikime Kopenhagoje, surengs atskiras dvišales derybas su Švedijos, Norvegijos, Islandijos ir Suomijos lyderiais.

Tai pirmas per 20 metų Indijos lyderio vizitas Danijoje.

N.Modi į šią šalį atvyko iš Berlyno, kur Vokietija ir Indija pirmadienį pasirašė virtinę dvišalių susitarimų dėl tvarios plėtros. Pagal juos ši Pietų Azijos valstybė iki 2030 metų gaus 10 mlrd. eurų pagalbą švarios energijos naudojimui skatinti.

Į Ukrainos kontroliuojamą Zaporižią antradienį atvyko pirmoji transporto vilkstinė su žmonėmis, evakuotais iš apgriautos Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“.

Kaip pranešė Jungtinės Tautos, į miestą atvyko 156 civiliai gyventojai, evakuoti iš gamyklos ir netoliese esančio miesto.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Evakuacija iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje

„Su palengvėjimu patvirtinu, kad saugaus išvežimo iš Mariupolio operacija sėkmingai baigta. Galvoju apie visus tuos, kurie liko apsupti mieste. Stengsimės jiems padėti“, – sakė JT nuolatinė koordinatorė Ukrainai Osnat Lubrani.

Koordinatorė pasakojo, kad ji pati važiavo su mariupoliečiais, kurie iš Mariupolio buvo išvežti gegužės 1 dieną. Žmonės jai papasakojo savo buvimo „Azovstal“ bunkeriuose detales, kurias O.Lubrani palygino su „pragaru“.

Vicepremjerė Iryna Vereščuk antradienį žurnalistams sakė, kad gamykloje yra likę keli šimtai civilių.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį nuotoliniu būdu sakydamas kalbą Ukrainos parlamentui paskelbė apie papildomą, 300 mln. svarų sterlingų (358 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Kyjivui ir gyrė ukrainiečių priešinimąsi Rusijai.

B.Johnsonas tapo pirmuoju užsienio šalies lyderiu, pasakiusiu kalbą Aukščiausiajai Radai nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją. Užpultos šalies pasipriešinimą agresijai jis pasveikino kaip jos „puikiausią valandą“, gyrė su „liūtų energija ir drąsa“ vykdomą kovą.

„Tai puikiausia Ukrainos valanda, kuri bus prisimenama ir pasakojama ateinančioms kartoms“, – sakė B.Johnsonas, panaudodamas savo didvyrio Winstono Churchillio frazę iš vienos 1940 metų kalbos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

„Vadinamoji nenugalima [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karo mašinos jėga sudužo į nepajudinamą Ukrainos patriotizmą ir meilę šaliai, – sakė B.Johnsonas. – Toliau tieksime Ukrainai... ginklus, finansavimą ir humanitarinę pagalbą, kol pasieksime savo ilgalaikį tikslą, o jis turi būti toks Ukrainos sustiprinimas, kad niekas niekada nedrįstų jūsų vėl užpulti.“

Nauja Londono karinė pagalba apims elektroninės karybos įrangą, priešbaterinę radarų sistemą, GPS signalų slopinimo įrangą ir tūkstančius naktinio matymo prietaisų.

Praėjusią savaitę JK paskelbė apie planus perduoti Kyjivui šarvuočių, pajėgių šaudyti raketomis į besiveržiančius Rusijos orlaivius. Anksčiau Britanija išsiuntė prieštankinių raketų, oro gynybos sistemų ir ne vieną toną plastiškųjų sprogmenų.

Be to, artimiausiomis savaitėmis Ukrainai bus pristatyta sunkiasvorių bepiločių orlaivių (UAV) sistemų, siekiant „suteikti logistinę paramą izoliuotoms pajėgoms“, prieš ministro pirmininko kalbą paskelbė Dauningo gatvė.

Kyjivui ruošiamasi perduoti ir keliolika naujų specializuotų automobilių „Toyota Landcruiser“; jie turi padėti apsaugoti civilius pareigūnus šalies rytuose bei evakuoti žmones iš fronto linijų zonų, nurodė britų premjero biuras.

Kremlius kritikuoja Vakarų valstybes dėl karinės įrangos aukojimo Ukrainai, teigdamas, kad tokie veiksmai gali eskaluoti konfliktą. Maskva taip pat perspėja, kad Rusija turi teisę atsakyti į bet kokią tiesioginę intervenciją.

Tuo metu diplomatijos fronte Britanija vėl atidaro savo ambasadą Kyjive. Londono vyriausioji pasiuntinė Melinda Simmons britų savaitraščiui „The Observer“ neseniai pareiškė „besijaučianti, kad [ambasada] bus tinkama vieta darbui“.

Rusijos prezidentas V.Putinas Prancūzijos lyderiui E.Macronui antradienį pareiškė, kad Vakarai turi nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, ir apkaltino Kyjivą, kad šis nerimtai žiūri į derybas dėl karo užbaigimo, pranešė Kremlius.

Kaltindamas Ukrainos pajėgas karo nusikaltimais, V.Putinas E.Macronui sakė, kad „Vakarai galėtų padėti sustabdyti šiuos žiaurumus darydami atitinkamą spaudimą valdžiai Kyjive ir sustabdydami ginklų tiekimą Ukrainai“.

Vis dėlto Ukrainos tyrėjai nustatė daugiau kaip 8 000 įtariamų karo nusikaltimų atvejų nuo Rusijos invazijos pradžios, praėjusią savaitę pranešė šalies generalinė prokurorė Iryna Venediktova.

Generalinė prokurorė prižiūri tyrimus, susijusius su sparčiai gausėjančiomis bylomis dėl Rusijos pajėgų įtariamų nusikaltimų, įvykdytų nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Emmanuelis Macronas

Rusija neigia savo atsakomybę dėl civilių žudymo, o pranešimus apie rusų karius, šaudžiusius į civilius, prezidentas vadina „išgalvotais“.

Kalbėdamas su Prancūzijos vadovu V.Putinas taip pat sakė manąs, kad Kyjivas nepasirengęs „rimtam darbui“ siekiant užbaigti karą, bet patikino E.Macroną, kad Maskva yra pasirengusi deryboms su Ukraina.

Kremlius pridūrė, kad V.Putinas taip pat informavo E.Macroną apie Rusijos karo Ukrainoje, kurį Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, eigą. Pasak Kremliaus, abu lyderiai taip pat aptarė pasaulinio aprūpinimo maistu klausimą, o V.Putinas pabrėžė, kad Vakarų sankcijos pablogino padėtį.

Eliziejaus rūmai savo ruožtu pranešė, kad E.Macronas dar kartą paragino Rusiją nutraukti puolimą prieš kaimyninę šalį paliaubomis ir taikos derybomis, be to, paragino V.Putiną leisti tęsti evakuaciją iš apgultos plieno gamyklos „Azovstal“ Mariupolyje.

Prancūzijos lyderis taip pat pasiūlė „bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir padėti panaikinti Rusijos blokadą Ukrainos maisto produktų eksportui per Juodąją jūrą, atsižvelgiant į jos pasekmes pasauliniam apsirūpinimo maistu saugumui“.

Plačiau skaitykite ŠIAME straipsnyje

„Azov“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras-Kalyna patvirtino, kad „Azovstal“ gamykloje vyksta intensyvus mūšis. Pasak jo, 
dėl rusų karių veiksmų gamyklos teritorijoje žuvo dvi civilės moterys. Dar dešimt žmonių patyrė įvairaus laipsnio sužeidimus. 

„Azovostal“ gamyklos teritorijoje vyksta galingas šturmas panaudojant šarvuotą techniką, tankus, bandyma išlaipinti desantininkus, puola gausūs pėstininkų būriai.

Darysime viską, kas įmanoma, kad šturmą atremtume, tačiau kviečiame nedelsiant evakuoti civilius, kurie yra gamykloje, į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją“, – sakė S.Palamaras-Kalyna.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“

Rusijoje pensinio amžiaus buvę kariai pradėjo gauti šaukimus į karo prievolės tarnybą. Žiniasklaida sužinojo apie kelis atvejus, susijusius su 40-60 metų amžiaus atsargos pareigūnais, skelbia „Važnyje istorii“.

Kai kuriems atsargos kariams buvo pasiūlyta pasirašyti sutartį tarnauti „administracijoje“ okupuotoje Ukrainos teritorijoje ir gauti 90-100 tūkst. rublių (1260–1400 eurų) atlyginimą.

„Tai pirmiausia rodo, kad Rusijos kariuomenė susiduria su sunkumais papildydama personalą ir yra priversta pritraukti į pensiją išėjusius kariškius. Antra, atrodo, kad Rusijos kariai planuoja ilgai likti okupuotose teritorijose“, – skelbia „Važnyje istorii“. 

Anksčiau Rusijos valdžia ne kartą tvirtino, kad neturi tikslo okupuoti Ukrainą.

Rusijos kariuomenė antradienį pranešė, kad drauge su promaskvietiškais separatistais iš artilerijos ir lėktuvų apšaudo metalurgijos gamyklą „Azovstal“ Ukrainos Mariupolio uostamiestyje.

Apsiausta gamykla „Azovstal“ yra paskutinis ukrainiečių kovotojų bastionas nuniokotame Mariupolyje.

„Pasitelkdami artileriją ir lėktuvus, Rusijos kariuomenės ir Donecko liaudies respublikos junginiai pradeda naikinti [ukrainiečių karių] šaudymo pozicijas“, – sakoma Rusijos naujienų agentūrų išplatintame Gynybos ministerijos pareiškime, paminint nepripažįstamą Donecko separatistų darinį.

Ukrainos naujienų agentūra „Unian“ savo ruožtu praneša, kad rusų okupantai pradėjo „Azovstal“ šturmą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Pulko „Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras interneto portalui „Ukrajinska pravda“ sakė, kad okupantai šiuo metu bando prasiveržti į gamyklos teritoriją.

„Visą naktį mus bombardavo aviacinėmis bombomis, žuvo dvi civilės moterys, o dabar vyksta „Azovstal“ šturmas“, – sakė jis.

Iš pradžių apie tai savo „Telegram“ kanalu pranešė žurnalistas Andrijus Caplijenka. 

„Kaip tik dabar bando prasiveržti į gamyklos teritoriją. Informaciją patvirtina pulko „Azov“ vado pavaduotojas. Daugiau detalių kol kas nėra“, – rašė jis.

A.Caplijenka priminė, kad prieš šturmą Rusijos aviacija kelias valandas iš eilės bombardavo „Azovstal“. Kilo didelis gaisras, dūmų stulpas matomas visame Mariupolyje.

Rusijos Gynybos ministerija jau rado pateisinimą šturmui – pareiškė, kad pradėjo naikinti „Azov“ ir Ukrainos karinių pajėgų šaudymo pozicijas „Azovstal“, ukrainiečiams esą pažeidus tylos režimą. 

Rusijos žiniasklaidos priemonės skelbia „Azovstal“ šturmo vaizdo medžiagą.

„Unian“ pranešė, kad sekmadienį prasidėjo civilių evakuacija iš šios gamyklos. Pirmoji maždaug 100 žmonių grupė išvyko į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją ir pirmadienį pasiekė Zaporižią.

Pirmadienio rytą Mariupolyje buvo pradėtas antras evakuacijos etapas. Merija nurodė, kad taip pat preliminariai sutarta dėl žmonių prisijungimo Manhuše ir Berdianske, taip pat dėl asmeninių transporto priemonių kolonų prisijungimo.

Mariupolio meras Vadymas Boičenka sakė, kad iš bombų slėptuvių „Azovstal“ teritorijoje jau pavyko išvežti per 100 žmonių.

Ukrainos saugumo tarnyba nustatė beveik 900 Rusijos okupantų, kurie Kyjivo srityje įvykdė nusikaltimus prieš civilius gyventojus. Apie tai pirmadienio popietę pranešė Ukrainos saugumo tarnybos spaudos centras.

Ukrainos specialiosios tarnybos turi visą informaciją apie agresorius, taip pat jų žiaurumo įrodymus, sakoma pranešime.

„Šiuo metu teisėsaugininkai tikrina duomenis apie daugiau nei 2,5 tūkstančio rusų, kurių padaliniai buvo įsikūrę Kyjivo srityje, dalyvavimą nusikaltimuose.

Ukrainos vyriausybės nuotr./Buča

Tarnyba ir toliau dokumentuoja kiekvieną Rusijos agresorių. Tarnybos tyrimo ir operatyviniai padaliniai apklausė beveik 7000 Rusijos žiaurumų liudininkų“, – sako tarnybos spaudos centras.

Ukrainos saugumo tarnyba taip pat atskleidė apie 100 diversantų, padėjusių priešui Kyjivo regione, rašoma pranešime.

 Maskva antradienį apkaltino Izraelį „neonacių režimo Kyjive“ rėmimu, dar labiau griežtindama toną po tarptautinį pasipiktinimą sukėlusio Rusijos užsienio reikalų ministro pareiškimo, kad Adolfas Hitleris „buvo žydų kilmės“.

Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas pirmadienį išplatintame pareiškime šiuos Sergejaus Lavrovo pareiškimus pavadino „neatleistinais, skandalingais ir baisia istorine klaida“, be to, iškvietė Rusijos ambasadorių, kad šis pateiktų „paaiškinimus“.

Duodamas interviu Italijos televizijai S.Lavrovas sekmadienį pareiškė, kad Maskvos užpultoje Ukrainoje esą tebegyvuoja nacizmas, net jei kai kurie jos veikėjai, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį, yra žydai.

„Jie sako: „Kaip gali egzistuoti nacifikacija, jei mes esame žydai?“ Mano nuomone, Hitleris taip pat buvo žydų kilmės, todėl tai nieko nereiškia. Jau kuris laikas iš žydų girdime, kad didžiausi antisemitai buvo žydai“, –  sakė Rusijos diplomatijos vadovas, remiantis vertimu į italų kalbą.

Socialinių tinklų nuotr./Sergejus Lavrovas

„Žydai per Holokaustą nežudė patys savęs, – pabrėžė Y.Lapidas. – Žemiausias rasizmo žydų atžvilgiu lygis – kaltinti pačius žydus antisemitizmu.“

„Atkreipėme dėmesį į užsienio reikalų ministro Yairo Lapido antiistorines pastabas, didele dalimi paaiškinančias dabartinės vyriausybės sprendimą remti neonacių režimą Kyjive“, – sakoma antradienį paskelbtame Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Deja, istorija žino žydų ir nacių bendradarbiavimo tragiškų pavyzdžių“, – sakoma pareiškime.

Izraelio premjeras Naftali Bennettas taip pat pasmerkė S. Lavrovo „melus“, kuriais iš esmės „patys žydai kaltinami baisiausiais istorijos nusikaltimais“ prieš save.

Maskva bandydama teisinti vasario 24-ąją Ukrainoje pradėtą karą, kurį pati vadina „specialia karine operacija“, ne kartą sakė, kad siekia „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ šią šalį.

Antradienį Rusijos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad V.Zelenskio „žydiška kilmė negarantuoja apsaugos nuo siautėjančio neonacizmo“ Ukrainoje.

Negana to, rusų ministerija pareiškė, kad „Ukraina... nėra vienintelė“, nes Latvijos prezidentas Egilas Levitas „taip pat turi žydiškų šaknų ir taip pat dangsto... „Waffen SS“ reabilitavimą savo šalyje“.

Europos Sąjunga sieks stiprinti bendradarbiavimą su Afrikos šalimis, kad, panaudodama jų suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo potencialą, jau šiemet dujų importą iš Rusijos galėtų sumažinti beveik dviem trečdaliais, pranešė „Bloomberg“, remdamasi turimu atitinkamo ES dokumento projektu.

Ataskaitoje teigiama, kad Afrikos valstybių, ypač Nigerijos, Senegalo ir Angolos, nepanaudojamo SGD potencialas yra didelis.

Agentūros duomenimis, dokumentą, kuriame numatomas glaudesnis bendradarbiavimas energetikos srityje, Europos Komisija gali priimti gegužės pabaigoje kaip dalį priemonių paketo, skirto įgyvendinti bloko planą sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

ES tikisi 50 mlrd. kubinių metrų padidinti SGD importą ir 10 mlrd. kubų – vamzdynais iš kitų nei Rusija šalių, o svarbiausiai žingsniai šio tikslo link – visiškai įgyvendinti susitarimą su JAV dėl papildomų 15 mlrd. kubinių metrų SGD tiekimo 2022 metais, šias apimtims laipsniškai iki 2030-ųju padidinant iki maždaug 50 mlrd. kubų kasmet.

Taip pat tikimasi pasirašyti trišalį tarpusavio susitarimo memorandumą su Egiptu ir Izraeliu dėl SGD tiekimo į Europą padidinimo, skatinti vadinamojo “Pietų dujų koridoriaus“ iš Azerbaidžano pajėgumo padvigubinimą iki 20 mlrd. kubų per metus.

Vienas Ukrainos „Azovo“ pulko vadų Sviatoslavas Palamaras „Ukrainskaja pravda“ pranešė, kad Rusijos pajėgos pradėjo šturmuoti metalurgijos gamyklos „Azovstal“ kompleksą Mariupolyje, kuriame įsitvirtinę ukrainiečiai gynėjai.

„Mus visą naktį bombardavo, žuvo dvi civilės moterys. Dabar „Azovstal“ šturmuojamas“, – pareiškė S.Palamaras.

Mariupolio gynėjai, anot „Ukrainskaja pravda“, taip pat paskelbė žinantys, kad „prezidentas yra informuojamas apie situaciją Mariupolyje, todėl tikimės drastiškų jo veiksmų, nes situacija labai sudėtinga“.

Rusijos gynybos ministerija nė neneigia šturmo fakto. Ji skelbia, kad Rusijos ir apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos pajėgos pradėjo „naikinti“ ukrainiečių pozicijas, nes pastarieji neva „pažeidė tylos režimą“.

Estų parlamentas antradienį neparėmė opozicinės Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE) frakcijos pasiūlymo atšaukti Estijos ir Rusijos valstybės sienos sutartį ir nesutikti, kad Rusija ir toliau okupuotų Estijai pagal Tartu taikos sutartį priklausančias teritorijas.

Už pasiūlymą balsavo 28, prieš jį – 53 deputatai. Kad rezoliucija būtų priimta, reikėjo ne mažiau kaip 51 deputato balsų.

EKRE vicepirmininkas Martas Helme sakė, kad buvo padaryta rimta klaida, kai 2005 metais tuometinis Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas pasirašė valstybės sienos sutartį su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu.

„Šia sutartimi Estijos Respublika sutinka su Kremliaus pozicija, kad Tartu taikos sutartis neteko galios. Šia sutartimi taip pat bus visiems laikams įteisinta Rusijos vykdoma Estijos teritorijų, kurios pagal Tartu taikos sutartį priklauso Estijai, okupacija ir perleistos teritorijos už Narvos bei dalis Petserio (dab. Rusijos Pskovo srities Pečiorų rajonas), atimant iš mūsų bet kokią teisę reikalauti kompensacijos už okupuotas teritorijas. Nėra jokių svarių aplinkybių, kurios pateisintų 5,2 proc. Estijos teritorijos, teritorinių vandenų ir oro erdvės perleidimą užsienio valstybei“, – sakė M.Helme.

Jis teigė, kad šalių parlamentai nėra patvirtinę šios sutarties ir dabar pats laikas sustabdyti jos ratifikavimo procesą, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir pagrasinus visoms Ukrainai padedančioms šalims imtis prieš jas atsakomųjų priemonių.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nepaprastųjų situacijų vadovė Ukrainai nurodė, kad Mariupolyje iš apgultos plieno gamyklos „Azovstal“ evakuoti žmonės yra „pakeliui“ į vyriausybės kontroliuojamus rajonus atokiau nuo intensyviausių Ukrainos ir Rusijos pajėgų susirėmimų zonų.

Vaizdo ryšiu iš vyriausybės kontroliuojamos Zaporižios su žurnalistais kalbėjusi Dorit Nitzan sakė, kad maždaug 100 padėti evakuotiesiems iš gamyklos pasiųstų žmonių yra PSO, Jungtinių Tautų ir kitų pagalbos grupių darbuotojai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Iš Mariupolio evakuoti civiliai

„Reikalai pajudėjo, – sakė ji antradienį. – Žinome, kad jie jau yra pakeliui.“

D.Nitzan JT sveikatos agentūrai sakė dar nežinanti, kokie bus evakuotųjų asmenų poreikiai, tačiau nurodė, kad aplinkinės ligoninės ir traumatologiniai skyriai yra pasiruošę priimti iš Mariupolio evakuotus žmones.

Evakuacijai iš apsiaustos gamyklos „Azovstal“ nuniokotame Mariupolio uostamiestyje vadovauja Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinatorius ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK).

Pasak D.Nitzan, pastarosiomis dienomis maždaug 100 žmonių išvažiavo iš Mariupolio savo automobiliais.

Rusijos automobilių gamintojas paprašė Irano tiekti jam svarbius komponentus, kurių jis nebegali gauti iš Vakarų dėl sankcijų, įvestų po Rusijos invazijos į Ukrainą, skelbia Teherano valstybinė žiniasklaida.

Irano naujienų agentūra IRNA cituoja šalies automobilių dalių gamintojų asociacijos atstovą Hosseiną Bahrainianą, kuris pareiškė, kad vienas Rusijos automobilių gamintojas teiravosi dėl dalių įsigijimo, tačiau jo pavadinimo nenurodė.

Jo žodžiais, šių komponentų sąraše – stabdžių sistemos, saugos diržai, oro pagalvės, generatoriai, oro kondicionieriai, termostatai, elektra valdomos langų sistemos.

Plačiau skaitykite čia.

 Iš JAV Doverio karinių oro pajėgų bazės Delavere beveik kasdien kyla galingi transporto lėktuvai C-17, skraidinantys raketas „Javelin“, „Stinger“, haubicas ir kitokią ginkluotę bei amuniciją į Rytų Europos šalis, kad visa tai būtų nugabenta Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis..

Kyjivo pajėgumus smarkiai didinančios ginkluotės poveikis yra būtent tai, ką JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) tikisi pabrėžti antradienį lankydamasis gynybos sektoriaus milžinės „Lockheed Martin“ gamykloje Alabamoje, kur gaminamos nešiojamosios prieštankinių raketų sistemos „Javelin“, tapusios itin veiksminga priemone prieš rusų šarvuotąją techniką Ukrainoje.

Tačiau J. Bideno vizitas taip pat atkreips dėmesį į kitą nerimą keliantį veiksnį, vis labiau pasireiškiantį karui tęsiantis: ar JAV įstengs toliau gabenti didžiulius kiekius ginklų į Ukrainą, bet tuo pačiu išlaikyti pakankamas atsargas, kurių galėtų prireikti, jeigu įsipliekstų koks nors naujas konfliktas, pavyzdžiui, su Šiaurės Korėja ar Iranu?

JAV jau išsiuntė Kyjivui apie 7 000 „Javelin“, dalį iš jų – dar dirbant ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo administracijai. Šis kiekis sudaro apie trečdalį Amerikos turimų šių ginklų atsargų, sako Strateginių ir tarptautinių studijų centro Tarptautinio saugumo programos vyresnysis patarėjas Markas Cancianas.

J.Bideno administracija sako, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną perdavė Ukrainai apie 5,5 tūkst. šių ginklų.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Analitikai taip pat mano, kad Jungtinės Valstijos išsiuntė Ukrainai apie ketvirtadalį savo turėtų nešiojamųjų priešlėktuvinių raketų sistemų „Stinger“. Jas gaminančios bendrovė „Raytheon Technologies“ vadovas Gregas Hayesas praeitą savaitę investuotojams sakė, kad įmonė  iki kitų metų gamybos paspartinti negalės dėl detalių stygiaus.

„Ar tai gali būti problema? Trumpas atsakymas – tikriausiai taip“, – sakė M.Cancianas, jūrų pėstininkų dimisijos pulkininkas ir buvęs vyriausybės specialistas Pentagono gynybos strategijos, karinio finansavimo ir pirkimų klausimais.

Pasak jo, reikšmingiausių problemų kyla dėl senkančių „Stinger“ ir „Javelin“ atsargų, juolab kad abiejų sistemų gamyba pastaraisiais metais buvo ribota.

Kita vertus, Rusijos invazija suteikia JAV ir Europos gynybos pramonei svarbią galimybę papildomai užsidirbti, įstatymų leidėjams nuo Vašingtono iki Varšuvos nusiteikus didinti karines išlaidas atsakant į Rusijos agresiją. Tačiau gynybos užsakymų rangovės, kaip ir daugelis kitų gamybos sektoriaus įmonių, susiduria du darbo jėgos stygiumi ir medžiagų bei detalių tiekimo problemomis, taip pat patiria kitų, labiau specifinių iššūkių.

JAV ir kitų šalių gynybos išlaidos buvo didinamos dar prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą. J.Bideno pateiktame 2023 metų biudžeto projekte Pentagonui numatyta skirti 773 mlrd. dolerių (734 mlrd. eurų) – apie 4 proc. daugiau negu ankstesniais metais.

Vertinant pasaulio mastu, karinės išlaidos išaugo 0,7 proc. ir 2021 metais pirmąkart viršijo 2 trln. JAV dolerių (1,9 trln. eurų), sakoma balandį paskelbtoje Stokholme veikiančio Tarptautinio taikos tyrimų instituto ataskaitoje. Rusija tarp visų šalių buvo penkta ir didino išlaidas ginkluotei prieš įsiverždama į Ukrainą.

Kai kurie gynybos užsakymų rangovai, įskaitant Ukrainos kariuomenės prieš Rusijos aviaciją sėkmingai naudojamų „Stinger“ gamintoją „Raytheon“,  dėl šio karo gaus daugiau užsakymų. „Raytheon“ ir „Lockheed Martin“ taip pat priklauso konsorciumui, gaminančiam „Javelin“.

J.Bidenas aplankys „Lockheed Martin“ gamyklą Trojos mieste, galinčia pagaminti apie 2 100 „Javelin“ per metus. Prezidentas spaudžia Kongresą skubiai patvirtinti jo prašymą skirti dar 33 mlrd. dolerių (daugiau kaip 31 mlrd. eurų) saugumo ir ekonominės pagalbos paketą Kyjivui.

Prezidentas savo kalboje tikriausiai pabrėš „Javelin“ ir kitų JAV tiekiamų ginkluotės sistemų svarbą padedant Ukrainos kariuomenei kovoti su pajėgiu priešu. J.Bidenas taip pat ragins toliau teikti Kyjivui saugumo ir ekonominę paramą.

Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, neturėjęs įgaliojimo viešai komentuoti padėtį, todėl prašė neviešinti jo vardo, sakė, kad Pentagonas dirba su gynybos rangovais, siekdamas „įvertinti ginkluotės sistemų gamybos linijų būklę, nustatyti kiekvieno komponento ir gamybos proceso žingsnio silpniausias vietas“. JAV administracija taip pat svarsto virtinę kitų priemonių, kurių prireikus galima būti imtis „Javelin“ ir „Stinger“ gamybai padidinti, pridūrė šaltinis.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki pirmadienį sakė, kad gynybos pareigūnai nustatė, jog ginkluotės perdavimas šalies karinės parengties nepablogino. Visgi administracija prie J. Bideno praeitą savaitę pateikto prašymo padidinti paramą Kyjivui prijungė lėšas, reikalingas sumažėjusioms JAV ginkluotės atsargoms papildyti.

J.Psaki pridūrė, kad per vizitą Alabamoje J.Bidenas taip pat paragins Kongresą priimti įstatymą dėl inovacijų ir konkurencijos, turintį padėti sustiprinti  Amerikos puslaidininkių pramonę.

„Kiekvienai raketai „Javelin“ pagaminti reikia daugiau kaip 200 puslaidininkių, o lustų gamybos šalyje didinimas yra kritiškai svarbus ne viena [bendram] gamybos Amerikoje didinimui ar kainų mažinimui, bet ir gyvybiškai svarbus mūsų nacionalinio saugumo komponentas“, – aiškino atstovė.

Rusija svarsto galimybę laikinai okupuotas teritorijas pietų Ukrainoje prijungti prie Krymo. Ateityje šie regionai esą planuojami integruoti į bendrą Rusijos ekonominę erdvę. Apie tai pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos vyriausiasioji žvalgybos valdyba oficialiame „Telegram“ kanale.

Ji taip pat pasakojo, kaip rusai bando įvesti okupacinį režimą – kabina vėliavas, išduoda antspaudus.

Žvalgybos duomenimis, gegužės 1 dieną Krymo patarėjo informacinės politikos „pirmininku“ vadinamas Olegas Kriučkovas paskelbė apie laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų prijungimo ir tolesnės ekonominės integracijos plano rengimą. Minimalūs jo įgyvendinimo terminai – iki 2030 m.

AP/„Scanpix“ nuotr./Protestai Chersone

„Tuo tarpu pietuose rašistai bando įtikinti gyventojus, kad jie kontroliuoja okupuotas gyvenvietes. Gegužės 1-ąją Geničeske buvo surengtas iškilmingas Rusijos Federacijos vėliavos pakėlimas, tačiau miestiečiai „šventę“ ignoravo“, – teigė Ukrainos žvalgyba.

Pasak jos, Rostovo srities įmonės gavo užsakymą pagaminti antspaudus nelegaliai organizuotoms Mariupolio administracijoms. Jie bus įteikti švietimo įstaigoms, metrikacijos skyriams, ligoninėms, policijai ir kitoms okupacinėms institucijoms. Taip yra nepaisant to, kad dauguma šių įstaigų buvo visiškai sunaikintos dėl masinio miesto apšaudymo.

„Antspauduose yra užrašas „Rusija, Donbaso Respublika, Mariupolis, karinė-civilinė administracija“. Panašius „atributus“ planuojama padaryti ir Chersonui, kaip rašistai jau pranešė“, – skelbia žvalgyba.

Anksčiau rusų paskirtas vadinamasis Chersono meras Igoris Količajevas pareiškė, kad laikinai okupuotos pietinės teritorijos gali prisijungti prie Krymo. Tuo metu JAV žvalgyba kalba apie Rusijos pasirengimą sukurti pseudorespubliką „Chersono Liaudies Respublika“ Chersono srityje.

Tuo pat metu Mariupolyje okupantai ir toliau slepia savo karo nusikaltimų pėdsakus. Jie ieško žuvusių civilių kūnų ir juos degina pasitelkę tris mobiliuosius krematoriumus, kurie veikia nuo balandžio 15 d.

Fidžio teismas antradienį nurodė areštuoti superjachtą, kaip įtariama, priklausančią Vakarų sankcijomis nubaustam Rusijos oligarchui, pranešė pareigūnai.

Ramiojo vandenyno salų valstybės valdžia siekia konfiskuoti šį laivą, kurio vertė, kaip manoma, viršija 300 mln. dolerių (286 mln. eurų).

Jachta „Amadea“, nuo balandžio vidurio stovinti prisišvartavusi Fidžio vakariniame Lautokos uoste, kai kuriuose žiniasklaidos pranešimuose siejama su rusų oligarchu Suleimanu Kerimovu, kuriam JAV ir ES paskelbė sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Šalies sostinės Suvos teismas „išdavė orderį areštuoti superjachtą „Amadea“, JAV teisėsaugai balandį pareikalavus ją konfiskuoti, sakoma Fidžio prokuratūros direktoriaus pareiškime.

Balandžio 19 dieną teismas jau nusprendė, kad Fidžio valdžia gali uždrausti laivui palikti šalies teritorinius vandenis, kol sprendžiama dėl JAV orderio.

Anksčiau Fidžio policija patvirtino atliekanti tyrimą dėl prabangios jachtos, atplaukusios iš Lotynų Amerikos. Skelbta, kad šis laivas atplaukė į Fidžį neatlikus muitinės procedūrų.

Tinklalapyje superyachtfan.com, pateikiančiame duomenis apie didžiausius ir prabangiausius pramoginius laivus pasaulyje, nurodoma, kad 107 metrų „Amadea“ kaina siekia 325 mln. dolerių. Svetainės duomenimis, jachtoje yra baseinas, sūkurinė vonia, sraigtasparnių nusileidimo aikštelė ir viršutiniame denyje įrengtas „žiemos sodas“.

Įvairiose svetainėse „Amadea“ savininku nurodomas S.Kerimovas, bet nepriklausomai šios informacijos negalima patikrinti.

Praėjusį mėnesį laikraštis „Fiji Times“ pranešė, kad salų valstybės Aukštasis Teismas įtraukė subjektą „Millemarin Investment“ į bylą kaip atsakovą, nes jis buvo įregistruotas kaip „Amadea“ savininkas.

Pirmadienį Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova įvardijo pirmąjį žudynių Bučos miestelyje įtariamąjį. Ji pareiškė, kad keturių žmonių nužudymu įtariamas Sergejus Kolocejus, Rusijos Nacionalinės gvardijos padalinio vadas. Generalinė prokurorė paskelbė ir jo nuotraukas.

Sergejus Kolocejus

Tačiau dabar aiškėja, kad tai gali būti klaida.

Baltarusijos žiniasklaida skelbia, kad nurodytas įtariamasis yra Baltarusijos pilietis, kuris esą netarnavo Rusijos kariuomenėje ir nebuvo Ukrainoje.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Antradienį Rusijos okupantai sustiprino Zaporižios srities Zaliznyčnės kaimo apšaudymą, jo metu žuvo du žmonės.

Apie tai feisbuke pranešė Zaporižios srities valstybinės administracijos spaudos tarnyba.

Pranešama, kad rusų įsibrovėliai apšaudė vietinę mokyklą. Raketos ir gaisras apgadino pastatą, stogą, langus. Taip pat apgadinta 12 namų.

Lietuva pasisakys už griežčiausias sankcijas Rusijai ir dės visas pastangas įtikinti dėl jų abejojančias valstybes, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Mes pasisakome už griežtas sankcijas ir Lietuva visad bus tarp tų valstybių, kurios siūlys taikyti nuosekliausias, griežčiausias sankcijas, ir stengsimės visomis pastangomis įtikinti abejojančias ar skeptiškas valstybes“, – antradienį žurnalistams sakė prezidentas.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

Taip šalies vadovas lankydamasis Konstituciniame Teisme atsakė į klausimą, kokie Lietuvos siūlymai bus įtraukti į Europos Sąjungos svarstomą šeštąjį sankcijų Rusijai paketą.

Šalies vadovas teigė plačiau šiuo klausimus nekomentuosiantis: „Jei aš komentuosiu tuo klausimu, svarbiausias mano apsilankymo tikslas, Konstitucinio Teismo problematika, bus nušviesta nepakankamai“.

Užsienio žiniasklaida pirmadienį skelbė, jog Europos Komisija šeštajame sankcijų pakete planuoja palaipsniui – iki šių metų pabaigos – uždrausti importuoti rusišką naftą, o didžiausią Rusijos komercinį banką „Sberbank“ pašalinti iš tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.  

Popiežius Pranciškus antradienį pareiškė prašęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino galimybės susitikti Maskvoje ir aptarti karą Ukrainoje, bet atsakymo nesulaukęs.

85 metų pontifikas italų laikraščiui „Corriere Della Sera“ sakė, kad praėjus maždaug 20 dienų nuo konflikto pradžios išsiuntė V. Putinui žinutę ir joje pabrėžė, kad yra „pasirengęs vykti į Maskvą“.

„Atsakymo dar negavome ir vis dar to reikalaujame, nors baiminuosi, kad Putinas šiuo metu negali ir nenori surengti šio susitikimo“, – kalbėjo Pranciškus.

Popiežius ne kartą ragino siekti taikos Ukrainoje bei smerkė „žiaurų ir beprasmį karą“, nors niekada konkrečiai neminėjo V.Putino ar Maskvos.

Romos Katalikų Bažnyčios vadovas pridūrė, kad artimiausiu metu neketina vykti į karo draskomą šalį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Popiežius Pranciškus

„Kol kas neketinu vykti į Kijevą. Manau, kad neturėčiau vykti. Pirmiausia turiu nuvykti į Maskvą, pirmiausia turiu susitikti su Putinu“, – pareiškė popiežius.

Pasak jo, rusų ortodoksų patriarchas Kirilas, artimas V.Putino sąjungininkas, „negali tapti Putino ministrantu“.

Dialogas su Ortodoksų Bažnyčia, nuo Katalikų Bažnyčios atsiskyrusios 1054 metais, jau anksčiau yra paskelbtas Pranciškaus pontifikato prioritetu.

Tačiau Vatikano vadovo raginimai siekti taikos pastebimai skiriasi nuo Kirilo požiūrio į vasario 24-ąją įsiplieskusį konfliktą.

Kirilas gina V.Putino „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje ir kovą su Rusijos „išorės ir vidaus priešais“.

Kelio skausmai 

Interviu popiežius taip pat užsiminė apie kelio skausmus, dėl kurių pastaruoju metu jis yra privestas atšaukti savo dalyvavimą virtinėje viešų renginių. 

„Man plyšo kelio raištis, bus atlikta intervencinė procedūra... ir tada pažiūrėsim“, – kalbėjo jis.

Vatikanas nenurodė, kada ir kokia konkrečiai procedūra numatyta popiežiui, tačiau vienas šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad raiščių problema yra susijusi su lėtiniu dešiniojo kelio artritu.

„Man jau taip yra kurį laiką, aš negaliu vaikščioti“, – sakė popiežius Pranciškus laikraščiui „Corriere della Sera“.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Popiežius Pranciškus

„Kažkada, senais laikais, popiežius nešiodavo (sėdinčius) nešiojamuose sostuose“, – prisiminė pontifikas, kalbėdamas apie ant pečių nešamą apeiginį senovinį sostą, kuriame popiežiai buvo nešiojami iki 1978 metų. 

Tačiau iš pažiūros jis atsisako sugrąžinti šią tradiciją.

„Truputis skausmo ir nuolankumo yra būtina“, – pridūrė Pranciškus.

Balandį vienam Argentinos laikraščiui popiežius sakė, kad plyšusį raištį gydo dėdamas ant jo ledo ir gerdamas nuskausminamuosius vaistus.

Jungtinės Karalystės kariškiai antradienį paskelbė manantys, kad Rusijos kariuomenė dabar yra „reikšmingai susilpnėjusi“, nes išnaudojo daugybę pajėgumų ir išteklių per karą Ukrainoje.

Šis Britanijos gynybos ministerijos vertinimas buvo pateiktas kasdieniame „Twitter“ komentare apie karą Ukrainoje.

„Rusijos kariuomenė dabar reikšmingai susilpnėjusi – tiek materialiai, tiek konceptualiai – dėl savo invazijos į Ukrainą. Atsigavimas bus trikdomas sankcijų.Tai padarys ilgalaikį poveikį Rusijos gebėjimui naudoti įprastas karines pajėgas“, – sakoma pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sunaikintas Rusijos tankas netoli Kijevo

Ministerija pridūrė, kad Rusijos gynybos biudžetas nuo 2005 iki 2018 metų buvo padvigubintas, bet net ir vykdyta modernizacijos programa „nesudarė Rusijai sąlygų dominuoti Ukrainoje“.

„Tiek strateginio planavimo, tiek operatyvinio įgyvendinimo nesėkmės padarė ją nesugebančią kiekybinės galios paversti lemiamu pranašumu“, – pažymėjo ministerija.

Ukrainos Generalinis štabas pakelbė, kad nuo invazijos pradžios Rusija prarado 24,2 tūkst. savo karių. 

Per šį laikotarpį ukrainiečių kariams pavyko sunaikinti 1062 rusų tankus, 2567 šarvuotas kovos mašinas. 

Rusijos kariuomenė taip pat neteko 194 lėktuvų, 155 sraigtasparnių. 

Generalinis štabas pažymi, kad duomenys yra nuolat tikslinami. 

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontratakavo Rusijos karius netoli Charkivo ir nustūmė juos 40 km nuo miesto. Apie tai pranešė „Foreign Policy“ žurnalistas Jackas Deitchas, remdamasis šaltiniais Pentagone.

„Ukrainos kontrpuolimas prieš Rusiją netoli Charkivo nustūmė įsiveržusius karius beveik 25 mylių (40 km) atstumu nuo antrojo pagal dydį Ukrainos miesto“, – sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas.

Jis taip pat pridūrė, kad Rusijos kariai planuoja užimti Charkivą ir jį išlaikyti, kad galėtų žengti toliau į Donbasą.

Naktį iš gegužės 2 d. į 3 d. Maskvoje esančiame „Atlant-Park“ komplekse, kurio pusę nuomojasi leidykla „Prosveščenije“, kilo gaisras.

Apie vidurnaktį Maskvos laiku užsidegė angaras, kuriame buvo laikomi vadovėliai ir spausdinimo medžiaga. Gaisro plotas siekė daugiau kaip 34 tūkst. kvadratinių metrų, dalis patalpų sugriuvo. Iki trečios valandos gaisras buvo užgesintas.

„Prosvečenije“ – 1930 m. įkurta sovietinė, o vėliau Rusijos švietimo ir pedagoginės literatūros leidykla.

Iki dešimtojo dešimtmečio pradžios ji turėjo mokyklinių vadovėlių gamybos monopolį, tačiau jį prarado priėmus „Švietimo įstatymą“.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje „Prosveščenije“ pradėjo šalinti iš vadovėlių „neteisingas“ nuorodas į Ukrainą. 

Nuo 2014 m. leidykla stengėsi kuo rečiau ir atsargiau paminėti Ukrainą vadovėliuose. Po vasario 24 d. jiems teko „išbraukti apie 15 proc. tekstų“.

Per praėjusią parą Charkivo apšaudymo metu buvo sužeisti du žmonės, Čuhuivo rajone buvo sužeistas dar vienas žmogus. Charkivo srityje žuvo 46 metų gamyklos darbuotojas.

Apie tai pranešė Charkivo regiono valstybinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

„Charkivo srityje dėl rytinio apšaudymo vienoje iš įmonių kilo gaisras. Gamykla karo padėties metu nedirbo, patalpos buvo smarkiai apgadintos. Apšaudymo metu teritorijoje buvęs 46 metų darbuotojas žuvo“, – pranešė O.Synehubovas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Charkivas

Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) pirmadienį pašalino Rusijos komandas iš Europos moterų čempionato, kitos vyrų Čempionų lygos ir atrankos į 2023 metų Pasaulio moterų futbolo čempionatą.

Naujausios sporto sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą paskelbtos, UEFA ir FIFA vasarį suspendavus Rusijos komandų dalyvavimą tarptautinėse ir klubinėse varžybose, įskaitant vyrų Pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynes.

Naujausi draudimai greičiausiai bus apskųsti Sporto arbitražo teismui (CAS). Rusijos futbolo sąjunga ankstesnius sprendimus užginčijo.

Pasak UEFA, Rusijos vietą 2022 metų Europos moterų futbolo čempionate, vyksiančiame liepą Anglijoje, užims Portugalija. Vietoj Sankt Peterburgo klubo „Zenit“, Rusijos lygos „Premier“ nugalėtojo, kitame Čempionų lygos grupių etape dalyvaus Škotijos čempionas, nurodoma atnaujintame UEFA paskirtų vietų sąraše.

Tuo metu Suomija ir Švedija uždraus savo nacionalinėse ledo ritulio rinktinėse žaisti visiems žaidėjams, kurie kitą sezoną pasirodys Rusijos Kontinentinėje ledo ritulio lygoje. Abi federacijos savo sprendimus paskelbė pirmadienį, praėjus dviem dienoms po rusų lygos sezono pabaigos.

Pietvakarių Rusijoje netoli sienos su Ukraina darbininkų brigados pirmadienį skubėjo suremontuoti geležinkelio tiltą, kuris buvo apgadintas per incidentą, vietos gubernatoriaus apibūdintą kaip diversijos aktas.

Kursko srities administracija prognozavo, kad remonto darbai bus baigti trečiadienį.

Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas sekmadienį sakė, kad tiltą susprogdino nežinomi asmenys ir kad Rusijos tyrimų komitetas, prižiūrintis svarbias bylas, pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl „teroro akto“.

Pareigūnai neatskleidė, kiek šis tiltas yra svarbus Rusijos karinei kampanijai Ukrainoje, bet per jį važinėjantys traukiniai gabena atsargas rusų pajėgoms, kovojančioms Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

Atsakomybės už tilto sprogdinimą kol kas niekas neprisiėmė. Anksčiau Rusijos vakarinėje dalyje įvyko virtinė mįslingų sprogimų ir gaisrų, jau trečią mėnesį tęsiantis Maskvos karui Ukrainoje.

Balandžio 1-ąją du Ukrainos pajėgų sraigtasparniai smogė vienai naftos bazei Rusijos pietvakariniame Belgorodo mieste netoli abiejų šalių sienos ir sukėlė didžiulį gaisrą, sakė rusų pareigūnai.

Balandžio 25-ąją didelis gaisras įsiplieskė naftos bazėje vakariniame Briansko mieste, priklausančioje bendrovės „Transneft-Družba“, kontroliuojamos valstybinės naftos milžinės „Transneft“. Pastaroji valdo su Europa jungiantį eksporto naftotiekį „Družba“ („Draugystė“), bet dėl gaisro Brianske naftos tiekimas nebuvo sutrikdytas.

Tą pačią dieną Brianske užsiliepsnojo dar viena degalų saugykla.

Be to, praeitą trečiadienį keli sprogimai supurtė didelį šaudmenų sandėlį Belgorodo srityje ir sukėlė didžiulį gaisrą.

Ukraina atsakomybės dėl šių incidentų oficialiai neprisiėmė. Rusijos pareigūnai taip pat jų nevadino Ukrainos atakų padariniais, išskyrus balandžio 1-osios incidentą.

„Sprogimų Rusijoje dažnis ir jų taikiniai geriau už bet kokius žodžius byloja, kam tai naudinga. Tačiau Ukraina nenori prisiimti atsakomybės už šį sabotažą ir toliau tyli“, – naujienų agentūrai AP sakė Ukrainoje veikiančio analitinio Razumkovo centro karinis analitikas Mykola Sunhurovskis.

„Nors padėtis visiškai akivaizdi, Ukrainai itin nenaudinga prisiimti atsakomybę už sabotažą ir sprogimus Rusijoje, nes Kyjivas rizikuoja prarasti „agresijos aukos“ statusą, ir tai sukeltų keblumų tarptautiniuose teismuose, – AP sakė politinių studijų centro „Penta“ analitikas Volodymyras Fesenka. – Ukrainos teisininkai jau rengia daugelio tomų medžiagą tarptautiniams teismams, kad pareikalautų milijardų dolerių kompensacijos iš Rusijos už agresijos žalą.“

Praeitą savaitę Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas užsiminė, kad Ukraina susijusi su tais incidentais, bet nesakė, kad atsakomybė tenka Kyjivui. Socialiniuose tinkluose paskelbtoje žinutėje jis nurodė, kad Rusijos Belgorodo, Voronežo ir Kursko srityse esama sandėlių, aprūpinančių Ukrainoje veikiančias Maskvos pajėgas, ir pridūrė, kad „karma yra žiaurus dalykas“.

„Jeigu jūs, rusai, nusprendėte masiškai atakuoti kitą šalį, masiškai žudyti visu iš eilės, masiškai traiškyti tankais taikius žmones, o šiems žudymams aprūpinti naudojate sandėlius savo srityse, anksčiau ar vėliau skolos turės būti grąžintos, – trečiadienį platformoje „Telegram“ rašė M.Podoliakas. – Atsižvelgiant į Rusijos karinio įsiveržimo į Ukrainą intensyvumą ir mastą, ramiai pratupėti nebus įmanoma.“

Su Ukraina besiribojančiuose Rusijos regionuose dažnai girdimi sprogimai suteikė peno ukrainiečių pikdžiugiškiems komentarams socialiniuose tinkluose.

Anksčiau pirmadienį Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad praeitą naktį regione girdėti garsūs trenksmai susiję su Rusijos aviacijos smūgiais Ukrainoje ir nebuvo nulemti „kažko, kas atskriejo pas mus iš Ukrainos teritorijos“.

Šeštasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas dėl karo Ukrainoje yra gana ambicingas, tačiau juo Bendrija neapsiribos, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.

„Nemanau, kad Europos Sąjunga apsiribos šeštuoju sankcijų paketu. Karas tęsiasi, tada, manyčiau, kad priėmus šeštąjį sankcijų paketą iškart bus rengiamas septintas ir, reikalui esant, vėlesni“, – antradienį Žinių radijui sakė A.Skaisgirytė.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Asta Skaisgirytė

Pasak jos, ES sankcijos Rusijai yra derinamos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Jungtine Karalyste, kitais sąjungininkais, nes siekiama, kad jos apimtų ne tik Europą.

„Reikia tikėtis, kad sankcijos bus vis daugiau apimančios, negu Europos Sąjungos šalys“, – teigė prezidento patarėja.

Užsienio žiniasklaida pirmadienį skelbė, jog Europos Komisija (EK) šeštajame sankcijų pakete planuoja palaipsniui – iki šių metų pabaigos – uždrausti importuoti rusišką naftą, o didžiausią Rusijos komercinį banką „Sberbank“ pašalinti iš tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT. 

Nuo invazijos pradžios Rusijos kariuomenė nužudė 220 ukrainiečių vaikų. Apie tai buvo pranešta Ukrainos Generalinės prokuratūros „Telegram“ kanale.

„Per ginkluotą Rusijos Federacijos agresiją Ukrainoje nukentėjo daugiau nei 626 vaikai. Oficialiais duomenimis, žuvo 220 vaikų, o daugiau nei 406 buvo sužeisti“, – rašoma pranešime.

Gegužės 2 d. per Rusijos armijos raketų ataką Odesoje žuvo 14 metų berniukas, o 17 metų mergina buvo sužeista.

„Sipa Press“/„Scanpix“ nuotr./Odesa

Europos Sąjunga pirmadienį įspėjo valstybes nares pasirengti galimam visiškam rusiškų dujų tiekimo nutraukimui, pabrėždama, kad blokas nenusileis Maskvos reikalavimui už importą mokėti rubliais.

Pasak pareigūnų, Europos Komisija (EK) antradienį pasiūlys valstybėms narėms naują sankcijų paketą, skirtą nubausti Kremlių už invaziją į Ukrainą, įskaitant embargą rusiškai naftai.

Tačiau pirmadienį Briuselyje posėdžiavę ES energetikos ir aplinkos ministrai aptarė didesnį ir potencialiai sudėtingesnį klausimą – Rusijos gamtines dujas. Šis kuras kai kurioms bloko šalims, įskaitant didžiausią ES ekonomiką Vokietiją, yra itin svarbus elektros gamybai.

Maskva pareikalavo, kad klientai iš „nedraugiškų šalių“, įskaitant ES valstybes nares, už dujas mokėtų rubliais, tokiu būdu siekdama apeiti Vakarų finansines sankcijas Rusijos centriniam bankui. Rusų energetikos milžinė „Gazprom“ neseniai nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai, jų įmonėms atsisakius pereiti prie naujos mokėjimo tvarkos.

Po derybų Briuselyje susitikimui pirmininkavusi Prancūzijos aplinkos ministrė Barbara Pompili ir energetikos eurokomisarė Kadri Simson pareiškė, kad 27 narių blokas solidarizuojasi su Lenkija ir Bulgarija ir kaups dujų atsargas, kad būtų pasirengusios galimam eksporto nutraukimui.

Anot K. Simson, „visos Rusijos nustatytos procedūros laikymasis prilygtų [ES įvestų] sankcijų pažeidimui“.

Eurokomisarės žiniomis, jokia Europos bendrovė nesiruošia laikytis Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsako ir keisti atsiskaitymo būdų.

„Kebloka“ problema

Tačiau kelios šalys gegužės pabaigoje turi atnaujinti tiekimo sutartis, o kai kurios iš jų, kaip buvo pranešta, gali bandyti apeiti Briuselio sankcijas, laikydamosi Maskvos pasiūlytos tvarkos.

Rusija reikalauja, kad įmonės „Gazprom“ banke atidarytų dvi sąskaitas. Į vieną iš jų mokėjimai būtų pervedami eurais arba doleriais, paskui lėšas konvertuotų Rusijos centrinis bankas, kuriam taikomos sankcijos. Galiausiai į antrąją įmonės sąskaitą būtų pervedami rubliai.

K.Kadri ir kai kurių ministrų komentarai leidžia manyti, kad ši tvarka vis tiek pažeistų sankcijas. Tačiau kitos valstybės narės pareikalavo, kad EK ekspertai pateiktų papildomų paaiškinimų šiuo klausimu.

„Šiandien įvyko štai kas: Europos Komisija ir pirmininkaujanti valstybė narė patvirtino, kad mokėjimas rubliais yra nepriimtinas, kad tai yra sankcijų pažeidimas ir Europos solidarumo pažeidimas“, – sakė Lenkijos aplinkos ministrė Anna Moskwa.

„Daugelis šalių, įskaitant Baltijos šalis, Daniją, Nyderlandus ir Suomiją, šiandien dar kartą patvirtino solidarumą ir tai, kad tikrai nemokės rubliais“, – pridūrė ji.

Tačiau Švedijos energetikos ir skaitmeninimo ministras Khashayaras Farmanbaras pabrėžė: „Manau, kad išaiškinimas vis dar vyksta... Tai sudėtingas procesas.“

„Noriu pasakyti, kad atsiskaitymas viena valiuta yra vienas dalykas, bet jei tai susiję su kitos šalies centriniu banku, tai tampa kita paketo dalimi, o tai bus kebloka“, – pridūrė jis.

Tuo metu Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela teigė paprašęs „aiškaus paaiškinimo, kaip elgtis toliau“.

Per susitikimą Briuselyje Europos pareigūnai buvo priversti reaguoti į žiniasklaidos pranešimus, kad Italija pasirengusi ir toliau mokėti rubliais, kol bus rasta teisėta alternatyva.

S.Kadri pareiškė pasikalbėjusi su Italijos aplinkos ministru Roberto Cingolani, kuris susitikime nedalyvavo. Eurokomisarės teigimu, minėti pranešimai yra „klaidinantys“, bet visgi pažadėjo pateikti Romai ir kitoms ES sostinėms aiškesnes gaires, kaip pasipriešinti V.Putino ultimatumui.

Anot S. Kadri, Maskvos veiksmai parodė, kad „ji nėra patikima tiekėja, o tai reiškia, kad visos valstybės narės būti paruošusius planų visiško [dujų tiekimo] nutraukimo atvejui“.

Per pastarąją parą Donecko ir Luhansko sričių teritorijoje buvo atremta dvylika priešo atakų, sunaikinti šeši tankai, penkios artilerijos sistemos, dvidešimt du šarvuočiai ir aštuonios priešo transporto priemonės, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Priešas imasi priemonių papildyti didelius technikos nuostolius Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų daliniuose, vykdo karines operacijas Ukrainos teritorijoje“, – teigiama išplatintame pranešime.

Rusijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas praeitą savaitę lankėsi Donbaso fronte rytų Ukrainoje, pirmadienį pranešė vienas Pentagono pareigūnas, bet pranešimų, kad šis generolas buvo sužeistas per ukrainiečių pajėgų ataką, nebuvo įmanoma patvirtinti.

„Galime patvirtinti, kad žinome, jog praeitą savaitę jis kelias dienas buvo Donbase“, – žurnalistams sakė aukšto rango amerikiečių pareigūnas.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Valerijus Gerasimovas

„Nemanome, kad jis tebėra ten – [labiau tikėtina], kad jis išvyko ir sugrįžo į Rusiją“, – pridūrė pareigūnas.

„Negalime patvirtinti pranešimų, kad jis buvo sužeistas“, – tęsė Pentagono darbuotojas.

Žiniasklaida, remdamasi kai kuriais ukrainiečių pareigūnais, šeštadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos apšaudė vieną vadavietę prie Iziumo miesto, kur V.Gerasimovas lankėsi ir susitiko su kautynėms vadovaujančiais Rusijos karininkais.

Vis dėlto jis veikiausiai iš ten išvyko dar prieš apšaudymą.

Plačiau skaitykite čia.

Antradienį ketinama atnaujinti Mariupolyje įstrigusių civilių gyventojų evakuaciją, anksčiau pranešė miesto taryba.

Feisbuke pareigūnai pranešime teigė, kad civilių gyventojų evakuaciją sutarta pradėti 7 val. ryto vietos laiku.

„Tai oficialu. Evakuacija. Su JT ir Raudonojo Kryžiaus pagalba susitarta dėl civilių gyventojų evakuacijos“, – teigė taryba.

Pagal naują Europos Sąjungos sankcijų paketą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą „daugiau rusų bankų“ bus atriboti nuo tarptautinio tarpbankinių atsiskaitymų tinklo SWIFT, pirmadienį pranešė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Bankininkystės sektoriuje daugiau Rusijos bankų turės palikti SWIFT“, – per vizitą Panamoje sakė J.Borrellis.

Kovo pradžioje ES nuo SWIFT atjungė septynis Rusijos bankus, bet į „juodąjį“ sąrašą nebuvo įtraukti bankai „Sberbank“ ir „Gazprombank“. Pastariesiems prieiga prie SWIFT palikta, kad ES šalys galėtų atsiskaityti už iš Rusijos importuojamas gamtines dujas bei naftą.

Mariupolio plieno gamykloje „Azovstal“ pasislėpę civiliai ir Ukrainos pajėgos susiduria su nenutrūkstamu bombardavimu, trūksta būtiniausių atsargų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Evakuacija iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje

„Smūgiai (vyksta) be perstojo. Tankų artilerija, salvinė artilerija, o kas 3-5 minutes vyko bombardavimai iš oro“, – sakė Ukrainos „Azov“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras. „Gamykloje vis dar yra civilių gyventojų, kurie slepiasi gamykloje, tačiau priešas tęsia šį bombardavimą.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Evakuacija iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje

S.Palamarą cituoja CNN.

Sekmadienį iš elektrinės buvo evakuota apie 100 civilių gyventojų, tačiau kita planuota evakuacija pirmadienį neįvyko. Tuo metu slėptuvės viduje vyrauja niūrios nuotaikos – trūksta vandens ir maisto.

„Negaliu tiksliai pasakyti, kiek liko dienų, bet galiu patikinti, kad mes gelbėjamės – labai baisu be vandens ir maisto, o ypač be amunicijos“, – sako S.Palamaras.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“ gamykla

Jis teigia, kad Mariupolio gynėjų pulkas dalijasi viskuo, ką turi, su civiliais.

„Jei bus blogiausia ir mums pritrūks maisto, mes gaudysime paukščius ir darysime viską, kad tik išsilaikytume“, – CNN cituoja „Azov“ pulko vado pavaduotoją.

VIDEO: Mariupolyje pradedama civilių evakuacija – manoma, kad blokuojamame mieste tebėra iki 100 tūkst. žmonių

Mariupolyje pradedama civilių evakuacija – manoma, kad blokuojamame mieste tebėra iki 100 tūkst. žmonių

Reuters

JAV ambasadorius prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Michaelas Carpenteris sakė, kad, remiantis naujausiais pranešimais, manoma, kad Rusija bandys prisijungti apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko pseudorespublikas, rašo „The Guardian“.

Teigiama, kad Rusija planuoja dėl apsišaukėliškų respublikų prisijungimo gegužės viduryje surengti referendumus. 

M.Carpenteris taip pat sako, kad Jungtinės Valstijos mano, jog Rusija svarsto panašų planą Chersono regione, kur Maskva neseniai sustiprino savo kontrolę ir vietinius verčia naudoti rublį.

„Tokie fiktyvūs referendumai – sufabrikuoti balsavimai – nebus laikomi teisėtais, kaip ir bet kokie bandymai aneksuoti papildomas Ukrainos teritorijas“, – cituojamas M.Carpenteris, kuris priduria, kad šiuo metu reikia veikti itin skubiai.

JAV pareigūno teigimu, gali būti, jog Rusija bandys užvaldyti kitas Ukrainos dalis, į vietos valdžios institucijas įvesdami „marionetes ir įgaliotinius“, taip išstumdami demokratiškai išrinktus pareigūnus.

„Manome, kad šie pranešimai labai patikimi. Deja, dažniau būdavome teisūs nei klysdavome, atskleisdami, kas, mūsų nuomone, gali įvykti, ir iš dalies mėginame padaryti tai šiuo atveju“, – kalbėjo diplomatas.

Rusija 2014 metais aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, bet nesiėmė tokių veiksmų kitose srityse, kur gyvena daug rusakalbių, nors pastangas užtikrinti jų teises Maskva ne kartą yra įvardijusi kaip vieną iš savo karinės invazijos į kaimyninę šalį priežasčių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 9-ąją, kai Rusija mini Pergalės dieną, gali paskelbti, kad jo vadinama „speciali operacija“ Ukrainoje bus oficialiai įvardijama karu. Tai atrištų Kremliaus vadovui rankas skelbti karių  mobilizaciją savo šalyje, rašo CNN.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnai sako, kad šią dieną V.Putinas išnaudos kaip propagandos įrankį – jei nepaskelbs apie karių mobilizaciją, tuomet garsiai prabils apie karinius laimėjimus Ukrainoje.

Visgi, kaip rašo CNN, Vakarų pareigūnai, orientuojamasi į vieną pagrindinių scenarijų, kad Ukrainai bus oficialiai paskelbtas karas. Iki šiol aukščiausi Rusijos vadovai karą Ukrainoje įžūliai meluodami vadino „specialia karine operacija“, kurios tikslas – Ukrainos „denacifikacija“.