Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 02, 06:14 Atnaujinta 2022 05 03, 00:34

Ukraina nustatė pirmąjį įtariamąjį žudynėmis Bučoje, sprogimai ir gaisras užfikuotas Permės kariniame objekte

Sekmadienį iš apgultos plieno gamyklos „Azovstal“ Mariupolio uostamiestyje evakuota maždaug 100 civilių gyventojų grupė, tačiau evakuacijai tik pasibaigus, Rusija atnaujino karinius veiksmus. Kitų civilių Mariupolio gyventojų evakuacija perkelta į pirmadienį. Tuo metu Vokietija pareiškė padariusi pažangą smarkiai sumažinti šalies priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių.
Ukrainos kariai
Ukrainos kariai / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Svarbiausios naujienos iš Ukrainos

  • Sekmadienį iš apgultos plieno gamyklos „Azovstal“ evakuota maždaug 100 civilių
  • Pirmadienį vykdoma Mariupolio gyventojų, esančių ne „Azovstal“ teritorijoje, o kitose miesto dalyse, evakuacija
  • Vokietija sekmadienį pareiškė padariusi pažangą smarkiai sumažinti šalies priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių
  • Prie Gyvačių salos sunaikinti du Rusijos kateriai
  • Žiniasklaida skelbia, kad trys Europos Sąjungos šalys – Vengrija, Austrija ir Slovakija – nusprendė nebeblokuoti siūlymų įvesti naftos embargą Rusijai

Svarbiausias sekmadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje
06:04

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Iš „Azovstal“ evakuoti civiliai pirmadienį neatvažiavo į Zaporižę

00:34

Civiliai asmenys, sekmadienį evakuoti iš Mariupolyje esančios gamyklos „Azovstal“, iki pirmadienio vakaro neatvažiavo į Zaporižę, informavo Zaporižės srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.

Jokios evakuacijos proceso detalės neatskleidžiamos, kadangi, kaip teigiama, procesas labai sudėtingas. Iš „Azovstal“ ištrūkusių žmonių Zaporižėje laukiama antradienį.

O.Staruchas taip pat informavo, kad prie žmonių, evakuotų iš Mariupolio, gali prisijungti Berdiansko ir Tokmako gyventojai.

„Mes norime, kad mūsų žemiečiai, Berdiansko ir Tokmako gyventojai, prisijungtų prie šios kolonos ir kartu su Mariupolio gyventojais atvyktų į Zaporižę“, – pažymėjo O.Staruchas.

Anot jo turimos informacijos, pirmadienio vakarą kolona iš Mariupolio buvo Mangušo rajone.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Evakuacija iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Evakuacija iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje

Sekmadienio vakarą prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad prasidėjo civilių asmenų evakuacija iš gamyklos „Azovstal“ bunkerių Mariupolyje. Evakuacijai tarpininkauja Jungtinės Tautos. „Pirmoji grupė iš maždaug 100 žmonių jau važiuoja į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją“, – pranešė V.Zelenskis.

O.Danilovas: Vengrija žinojo apie Rusijos planus ir norėjo pasiimti dalį Ukrainos

23:56

Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Vengrija žinojo apie Rusijos rengimąsi užpulti Ukrainą.

„Vengrija atvirai kalba apie savo bendradarbiavimą su Rusijos Federacija. Dar daugiau, Putinas ją iš anksto įspėjo apie tai, kad bus puolama mūsų šalis. Jūs matėte jos poziciją“, – pareiškė O.Danilovas.

„Scanpix“/AP nuotr./Oleksijus Danilovas
„Scanpix“/AP nuotr./Oleksijus Danilovas

Pasak jo, Vengrija turėjo planą paimti dalį Ukrainos teritorijos. „Ji kažkodėl manė, kad galės užimti dalį teritorijos sau. To nebus niekada. Na, pamatysim, kokių pasekmių po šio karo sulauks ši šalis“, – pabrėžė tarybos sekretorius.

Abiejų kojų netekusi ukrainietė vestuves atšventė ligoninėje

21:56

Pora iš Lysyčansko atšventė vestuves Lvivo chirurgijos centre. Nuotaka Oksana yra 23 metų slaugytoja. Kovo pabaigoje ji neteko kojų ir keturių rankos pirštų per minos sprogimą Lysyčanske. Apie tai rašo Lvovo pirmoji medikų asociacija. Lvive mergina ruošiama protezavimui.

Sprogimo metu šalia Oksanos buvo jos sužadėtinis, tačiau jis nenukentėjo.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

O.Scholzas įvardijo Vakarų sankcijų Rusijai panaikinimo sąlygas

21:51

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Vakarų sankcijos Rusijai gali būti atšauktos tik tuo atveju, jei bus pasiekti Maskvos ir Kijevo susitarimai.

„Be susitarimo su Ukraina sankcijų nepanaikinsime“, – sakė O.Scholzas interviu ZDF televizijai ir pridūrė, kad Kremlius „turi susitarti“ su Ukraina. Jis teigė, kad Europos tikslas yra „nedelsiant nutraukti karo veiksmus, kad Rusija baigtų karą ir išvestų savo karius iš Ukrainos“. „Rusija neturi laimėti, o Ukraina neturi pralaimėti. Turime nepritarti tam, kad kas nors XVIII ir XIX a. imperializmo stiliumi sakytų: man trūksta mano teritorijos, man nepatinka mano sienos, anksčiau jos buvo kitokios – ir bandytų tai pakeisti pasitelkdamas ginklus“, – sakė kancleris interviu.

Imago / Scanpix nuotr./Olafas Scholzas
Imago / Scanpix nuotr./Olafas Scholzas

Scholzas taip pat atmetė galimybę, kad NATO tiesiogiai įsitrauktų į karą su Rusija. „Nuo pat pradžių sakiau, kad NATO, įskaitant Vokietiją, tiesiogiai nedalyvaus šiame kare. Amerikos prezidentas tai pasakė savo piliečiams, kiti taip pat“, – sakė O.Scholzas ir pridūrė, kad „pastaraisiais metais ir dešimtmečiais mums pavyko išsaugoti taiką branduoliniu apsiginklavimu pasižyminčiame pasaulyje, nes galiausiai visiems užteko racionalumo pasakyti, kad tiesioginės konfrontacijos tarp NATO ir Rusijos nebus“.

Pentagonas parodė karinę įrangą, kuri bus siunčiama į Ukrainą

21:48

Pentagonas paskelbė karinės įrangos, kuri bus pristatyta Ukrainai, vaizdo įrašą. Vaizdo įraše matyti, kaip JAV kariškiai į transporto lėktuvą krauna ilgojo nuotolio 155 mm kalibro haubicas M777. Vaizdo įrašas buvo nufilmuotas balandžio mėnesį, pranešė ministerija.

Savaitgalį JAV gynybos departamentas taip pat parodė amerikietiškus šarvuočius M113, kurie taip pat bus siunčiami į Ukrainą.

Balandžio pabaigoje Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby pareiškė, kad daugiau nei pusė iš 90 Ukrainai pažadėtų haubicų M777 jau pristatyta šiai šaliai. Be to, 50 Ukrainos karių buvo apmokyti naudotis šiais ginklais.

S.Lavrovas: „Wagner“ samdiniai Malyje ir Libijoje yra „komerciniu pagrindu“

21:46

Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“ Malyje ir Libijoje veikia „komerciniu pagrindu“.

Interviu Italijos televizijai „Mediaset“ jis pakartojo oficialią Maskvos poziciją, kad „Wagner“ „neturi nieko bendra su Rusijos valstybe“.

S.Lavrovo teigimu, Maskva „paaiškino tai mūsų kolegoms prancūzams, kai jie pradėjo nervintis, nes „Wagner“ susitarė su Malio vyriausybe teikti saugumo paslaugas“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Lavrovas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Lavrovas

„Mano gerbiamas kolega [Prancūzijos URM vadovas] Jeanas-Yves'as Le Drianas ir [ES užsienio politikos vadovas] Josepas Borrellis 2021 metų rugsėjį man tiesiai pasakė, kad Rusija neturi ką veikti Afrikoje nei valstybiniais kanalais, nei per privačias karines bendroves, nes Afrika yra ES ir Prancūzijos [interesų] zona“, – tvirtino S.Lavrovas sekmadienį paskelbtame interviu.

„Taip pat paaiškinome situaciją, kuri susiklostė Libijoje, kur šią privačią karinę bendrovę pakvietė Tobruko miesto, kuriame įsikūręs Libijos parlamentas, valdžia“, – pridūrė jis.

„Jie ten veikia komerciniu pagrindu, kaip ir Malyje“, – teigė S. Lavrovas.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artima laikoma „Wagner“ ir jos samdiniai įtariami pažeidimais Malyje, Libijoje ir Sirijoje.

Kariškių dominuojama Malio vyriausybė teigia, kad šalyje esantys rusai yra kariniai instruktoriai.

Vienas Europos pareigūnas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Ukrainoje veikiančios Rusijos pajėgos turi iki 20 tūkst. samdinių, įskaitant „Wagner“ kovotojus ir atvykėlius iš Sirijos ar Libijos.

Lenkija ragina ES skelbti plačias sankcijas Rusijos energijai

21:42

Lenkija pirmadienį paragino savo partneres Europos Sąjungoje dėl karo Ukrainoje susivienyti ir įvesti plačias sankcijas Rusijos naftos ir gamtinių dujų sektoriams, be to, nepasiduoti spaudimui mokėti už dujas rusiškais rubliais.

ES ministrai susitinka Briuselyje aptarti atsako į Rusijos praėjusios savaitės sprendimą nutraukti dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai. Energijos milžinė „Gazprom“ pareiškė, kad šios dvi šalys balandį neapmokėjo sąskaitų.

„Raginsime nedelsiant skelbti sankcijas rusiškai naftai ir dujoms. Tai kitas, skubus ir neabejotinas žingsnis, – sakė Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Anna Moskwa. – Jau turime [sankcijas] anglims. Dabar laikas naftai, o antras žingsnis bus [sankcijos] dujoms. Geriausias pasirinkimas yra imtis jų visų iš karto.“

„Gazprom“ tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai nutraukė prezidentui Vladimirui Putinui pareiškus, kad „nedraugiškos šalys“ privalo pradėti mokėti už dujas rubliais. Bulgarija ir Lenkija atsisakė tai padaryti, kaip ir dauguma kitų ES šalių. Daugiau sąskaitų „Gazprom“ turi pateikti gegužės 20-ąją, ir blokas nerimauja, kad Rusija tuomet gali užsukti daugiau čiaupų.

27 valstybių ES iš Rusijos importuoja maždaug 40 proc. reikalingų gamtinių dujų. Tačiau kai kurios šalys narės, pavyzdžiui, Vengrija ir Slovakija, yra labiau priklausomos nuo tiekimo iš Rusijos.

Šiuo metu bloke kristalizuojasi parama laipsniškam rusiškos naftos embargo įvedimui.

V.Zelenskis: nesame pasirengę atiduoti Rusijai dalies teritorijos

21:41

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad ukrainiečiai nėra pasirengę atsisakyti dalies Ukrainos teritorijos Rusijos naudai, ypač po to, kai žuvo tūkstančiai karių ir civilių ukrainiečių.

Tai jis pareiškė interviu Graikijos visuomeniniam transliuotojui ΕRΤ.

„Žmonės nėra pasirengę. Nė vienas iš mūsų nėra pasiruošęs. Priverstinis sienų keitimas, taip, tai vyksta, o kitaip sienos Ukrainoje nesikeičia.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Esame pasirengę atkurti savo teritorinį vientisumą.

Priešingu atveju, jei būsime pasirengę atsisakyti dalies teritorijos Rusijai, tai reiškia, kad visi šie žmonės žuvo veltui. Už ką jie tuomet žuvo?

Ir, be to, Rusija ties tuo nesustos, turėtumėte tai žinoti. Juk ji nesustojo Kryme.

Leisti jiems šiek tiek pailsėti, kad po 2-3 metų jie pradėtų naują agresiją? Nesame tam pasirengę“, – sakė V.Zelenskis.

Raketų smūgis Odesai: yra žuvusiųjų

21:36 Atnaujinta: 22:01

Rusija pirmadienį surengė raketų ataką prieš Odesą, yra žuvusiųjų ir  sužeistųjų.

Tai pranešė Odesos karinės administracijos vadovas Maksimas Marčenka savo telegram kanale. 

„Priešas surengė raketinę ataką prieš vieną iš Odesos infrastruktūros objektų. Deja, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Mes to taip nepaliksime“, – pranešė jis.

Odesos miesto taryba, remdamasi operatyvine vadovybe „Pietūs“, pranešė, kad buvo smogta ir religiniam objektui:

„Prieš Odesos regioną buvo surengtas dar vienas raketų smūgis. Nukentėjo Odesos miesto infrastruktūra, ypač buvo apgadintas vienas iš religinių pastatų“.

Pietų gynybos ir saugumo pajėgos pranešė, kad per raketų ataką prieš gyvenamąjį namą žuvo 15 metų berniukas. Nepatvirtintame pranešime teigiama, kad buvo sužeista 17 metų mergina. Iš viso pastate buvo penki žmonės.

Po rusų bombardavimo „Azovstal“ kilo didžiulis gaisras

21:31

Rusijos okupuoto Mariupolio „Azovstal“ gamykla, kur įsitvirtinę paskutiniai Ukrainos gynėjai, patyrė dar vieną priešo ataką – rusai panaudojo įvairių rūšių ginklus. Dėl bombardavimo gamyklos teritorijoje kilo didžiulis gaisras.

Apie tai pranešė „Azov“ pulko kovotojai, „Mariupolis dabar“ telegram kanalas.

„Azovstal“ kilęs didelis gaisras ir iš gamyklos teritorijos sklindantys juodi dūmai matomi iš visų miesto rajonų.

Portalas pravda.ua praneša, kad ukrainiečių gynėjai iš „Azov“ pulko yra gyvi, tačiau jie bombarduojami, veikia priešo artilerija ir aviacija.

Grąžina diplomatus į Kyjivą

20:35

Vakarų galios dėl karo įvedė beprecedentes sankcijas Rusijai ir pinigais bei ginklais padeda Ukrainai. Dalis šios pagalbos yra praėjusią savaitę JAV prezidento Joe Bideno paskelbtas 33 mlrd. dolerių (31 mlrd. eurų) vertės ginklų ir kitokios paramos paketas.

Europos Sąjunga rengia rusiškos naftos importo laipsnišką uždraudimą, planuodama galbūt jau šį trečiadienį pasiūlyti šalims narėms papildomas priemones, sekmadienį AFP sakė šaltiniai.

Keli diplomatai sakė, kad embargas rusiškai naftai tapo įmanomas po to, kai savo poziciją pakeitė Vokietija, anksčiau tvirtinusi, kad ši priemonė padarytų pernelyg didelę žalą jos ekonomikai.

ES energetikos ministrai pirmadienį per derybas Briuselyje aptars šią priemonę, kuriai būtinas vienbalsis pritarimas ir kuri dar gali žlugti, tačiau sprendimo nepriims. 

Demonstruodamos paramą Vakarų valstybės laipsniškai vėl atidaro savo ambasadas Kyjive, anksčiau uždarytas dėl invazijos. Pirmadienį savo ambasadą Ukrainos sostinėje vėl atidarė Danija.

JAV reikalų patikėtinė Kristina Kvien paskelbė, jog Vašingtonas tikisi savo diplomatus į Kyjivą sugrąžinti „iki šio mėnesio pabaigos“.

Tuo metu Rusija ieško būdų, kaip atremti didinamą tarptautinį spaudimą.

Rusijos parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad Maskva galėtų konfiskuoti šalių, kurias ji laiko priešiškomis, turtą Rusijoje.

„Sąžininga imtis atsakomųjų priemonių ir konfiskuoti turtą“, – sakė jis.

„Nepaliaujama baimė“

20:34

Rusija ėmėsi veiksmų stiprinti pozicijas jos kontroliuojamuose rajonuose ir sekmadienį įvedė rusišką rublį pietiniame Chersono regione. Kol kas jis turėtų būti vartojamas kartu su Ukrainos grivina.

„Nuo gegužės 1 dienos pereisime į rublio zoną“, – Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Rusijos kontroliuojamos Chersono srities civilinis ir karinis administratorius Kirilas Stremousovas.

Jis patikslino, kad bus nustatytas keturių mėnesių lengvatinis laikotarpis, kai lygiagrečiai bus naudojama ir Ukrainos valiuta.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių protestas Chersone
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių protestas Chersone

„Paskui visiškai pereisime prie atsiskaitymų rubliais“, – sakė K.Stremousovas.

Rytinėje fronto linijoje Rusijos pajėgos, kurioms padeda artilerija, lėtai, bet pastoviai stumiasi į priekį.

Vis dėlto Ukrainos pajėgos pastarosiomis dienomis taip pat atkovojo teritorijų, tarp jų Rusų Lozovos kaimą, evakuotų gyventojų teigimu, okupuotą prieš du mėnesius.

„Tai buvo du mėnesiai baisios baimės. Nieko daugiau, [tik] baisi ir nepaliaujama baimė“, – pasiekusi Charkivą naujienų agentūrai AFP sakė 28 metų Natalija iš Rusų Lozovos.

Kyjivas pripažino, kad rusų pajėgos užėmė virtinę kaimų Donbaso regione, ir paprašė Vakarų valstybių atsiųsti daugiau sunkiosios ginkluotės gynybai šiame regione pastiprinti.

Kyjivas pirmadienį pareiškė, kad jo bepiločiai orlaiviai nuskandino du Rusijos patrulinius laivus netoli Juodosios jūros Gyvačių salos, išgarsėjusios invazijos pradžioje dėl Ukrainos pasieniečių atsisakymo pasiduoti Maskvai.

„Bayraktar“ veikia“, – pareiškime cituojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas. Jis turėjo omenyje Turkijos gaminamus atakos dronus.

Aktyvios ir smarkios kovos

20:30

Pirmosiomis karo savaitėmis Rusijos pajėgos nesėkmingai bandė užimti Kyjivą, o vėliau sutelkė dėmesį į Ukrainos rytus, pirmiausia Donbaso regioną, kur yra du prorusiškų separatistų dariniai – Donecko ir Luhansko „liaudies respublikos“.

Ypač intensyvios kovos vyksta aplink Iziumą, Lymaną ir Rubižnę, rusams rengiantis atakuoti Severodonecką, paskelbė Ukrainos Generalinis štabas.

„Padėtį Luhansko regione galima nusakyti keliais žodžiais: aktyvios ir smarkios kovos tęsiasi“, – pridūrė Gynybos ministerija.

Luhansko srities gubernatorius yra sakęs, kad tikisi intensyvesnių kovų prieš gegužės 9-ąją, kai Rusija minės nacistinės Vokietijos kapituliaciją Sąjungininkų, tarp kurių buvo tuometinė Sovietų Sąjunga, pajėgoms 1945 metais.

Tačiau rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėlai sekmadienį paskelbtame interviu Italijos transliuotojui „Mediaset“ teigė, kad Maskvos kariuomenė „dirbtinai netaikys savo veiksmų prie jokios datos, įskaitant Pergalės dieną“.

Tame pačiame interviu paklaustas apie Maskvos deklaruotą tikslą „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą, S.Lavrovas pareiškė, kad Adolfas Hitleris „buvo žydų kilmės“.

Izraelio, kuris stengiasi laikytis neutralios pozicijos karo Ukrainoje klausimu ir dėl savo saugumo interesų Artimuosiuose Rytuose bendrauti su Rusija, užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas pirmadienį išplatintame pareiškime šiuos pareiškimus pavadino „neatleistinais, skandalingais ir baisia istorine klaida“.

Indijos premjeras N.Modi ragina „derybomis“ užbaigti karą Ukrainoje

19:25 Atnaujinta: 20:38

Kelionę po Europos šalis pradėjęs Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi pirmadienį paragino pradėti dialogą karui Ukrainoje užbaigti, tačiau vengė kaltinimų Rusijai dėl jos invazijos.

Indija, perkanti iš Rusijos didžiąją dalį karinės įrangos, jau seniai stengiasi atsargiai išlaikyti pusiausvyrą tarp Vakarų ir Maskvos interesų. Komentuodamas jau trečią mėnesį besitęsiančią kampaniją Naujasis Delis tik paragino nedelsiant nutraukti kovos veiksmus.

„Primygtinai reikalaujame paliaubų ir raginame pradėti derybas – vienintelį būdą išspręsti šį ginčą nuo Ukrainos krizės pradžios“, – po derybų su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu Berlyne žurnalistams sakė N.Modi.

„Tikime, kad šiame kare laimėtojų nebus, ir visi pralaimės, todėl esame už taiką“, – sakė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Narendra Modi
„Scanpix“/AP nuotr./Narendra Modi

Šis karas daro ne tik humanitarinį poveikį ukrainiečiams, tačiau daro įtaką naftos kainoms, pasaulio maisto atsargoms ir „užkrauna naštą visoms pasaulio šeimoms“, kalbėjo Indijos premjeras.

Vokietijos kancleris O.Scholzas pabrėžė, kad karas Ukrainoje kelia grėsmę „taisyklėmis pagrįstai pasaulio tvarkai“.

„Užpuolusi Ukrainą Rusija kelia grėsmę pagrindiniams tarptautinės teisės principams“, – pabrėžė O.Scholzas.

„Karas ir žiaurus civilių puolimas Ukrainoje rodo, kaip Rusija nesustabdomai pažeidinėja JT Chartijos principus“, – pridūrė O.Scholzas. Jis dar kartą pakartojo raginimą prezidentui Vladimirui Putinui išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos.

Naftos importas iš Rusijos

Pasak O.Scholzo, N.Modi sutiko, kad „sienų neliečiamumas“ ir „šalių suverenumas“ negali kelti jokių abejonių.

„Mes nuodugniai aptarėme, kad norime siekti geresnės ateities – ne kariaudami vieni prieš kitus, o drauge sudarydami sąlygas ekonomikos plėtrai“, – sakė jis.

Vėliau abiejų šalių vyriausybės pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje išreiškė „tvirtą paramą“ būsimoms Europos Sąjungos ir Indijos deryboms dėl laisvosios prekybos sutarties.

O.Scholzas taip pat patvirtino, kad pakvietė N.Modi kaip ypatingą svečią į ateinantį mėnesį vyksiantį Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausio lygio susitikimą, siekdamas sutelkti platesnį aljansą prieš Rusiją, sekmadienį pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.

Pranešime, kuriame cituojami neįvardyti šaltiniai, sakoma, kad O.Scholzas susirūpinęs dėl N.Modi nenoro pasmerkti Rusiją ir dėl Indijos didinamų iškastinio kuro importo iš šios šalies apimčių. Anot „Bloomberg“, kancleris dėl kvietimo N.Modi į G-7 viršūnių susitikimą apsisprendė tik pastarosiomis savaitėmis.

Indija nuo kovo smarkiai padidino naftos importą iš Rusijos ir atmetė dėl to jai reiškiamą kritiką, argumentuodama, kad Europa vis dar vartoja daug daugiau rusiškų energijos išteklių.

N.Modi iš Berlyno vyks į Kopenhagą, kur per dviejų dienų Indijos ir Šiaurės šalių viršūnių susitikimą, prasidėsiantį gegužės 3-iąją, pasimatys su Danijos, Islandijos, Suomijos, Švedijos ir Norvegijos premjerais.

Po to jis trumpam užsuks į Prancūziją ir susitiks su prezidentu Emmanueliu Macronu, kad „pasidalytų vertinimais apie įvairius regioninius ir globalius klausimus, taip pat susiderintų dėl tęsiamo dvišalio bendradarbiavimo“, sakoma Indijos pranešime.

„Milžiniškas potencialas“ 

Sekmadienį per spaudos konferenciją Indijos užsienio reikalų sekretorius Vinay Kwatra sakė, kad Europos šalys „ne tik supranta, bet ir giliai vertina“ Indijos poziciją konflikto Ukrainoje klausimu.

Per N.Modo vizitus ir diskusijas daugiausiai dėmesio bus skiriama pastangoms stiprinti dvišalę partnerystę įvairiose srityse, pavyzdžiui, prekyboje, energetikoje ir tausojančioje plėtroje, aiškino V.Kwatra.

Rusiją gniuždant Vakarų sankcijoms apie 50 Indijos maisto, keramikos ir chemijos eksportuotojų vėliau šį mėnesį vyks derybų į Maskvą, sulaukusios Rusijos įmonių užklausų, pirmadienį pranešė dienraštis „The Times of India“.

„Rusijai įvestos prekybos ir finansinės sankcijos atvėrė gausių galimybių Indijos verslui įvairiuose sektoriuose“, – laikraštis citavo lobistinės grupės „Indijos prekybos skatinimo taryba“ vadovą Viveką Agarwalą, organizuojantį šią kelionę.

„Indijos kompanijos irgi džiaugiasi galimybe išnaudoti milžinišką potencialą, kurį Indijos produktai turi Rusijoje“, – pridūrė jis.

Dienraštis taip pat citavo neįvardytus Indijos vyriausybės pareigūnus, užsiminusius, kad indiškų prekių tiekimas Rusijai būtų pradėtas tik karui Ukrainoje pasibaigus.

Ukrainos rytuose vyksta „smarkios kovos“, evakuacija iš Mariupolio atidėta

18:32

Ukrainos pareigūnai tikėjosi pirmadienį evakuoti daugiau civilių iš apgulto pietinio Mariupolio uostamiesčio, Rusijos puolimui Ukrainos rytuose tęsiantis „aktyviomis ir smarkioms“ kovomis.

Kyjivas nurodė, kad savaitgalį iš didžiulės metalurgijos gamyklos „Azovstal“ teritorijos Mariupolyje buvo evakuota per 100 civilių. Ši gamykla yra paskutinis ukrainiečių pajėgų bastionas Mariupolyje, kurį Rusijos pajėgos yra apgulusios nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

Pirmadienį evakuotieji laukė Ukrainos kontroliuojamoje Zaporižioje, kur buvo parengta Jungtinių Tautų vaikų agentūros UNICEF ir kitų tarptautinių organizacijų transporto priemonių.

Kita Ukrainos, Rusijos ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) koordinuojama evakuacija turėjo prasidėti pirmadienį iš pat ryto, bet vidurdienį dar nebuvo jokių judėjimo ženklų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Evakuacija iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Evakuacija iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje

Sovietiniais laikais pastatytos gamyklos „Azovstal“ tunelių labirinte glaudžiasi keli šimtai ukrainiečių karių ir civilių. Daugeliui jų reikalinga medicinos pagalba.

„Pirmą kartą šioje teritorijoje buvo dvi realaus ugnies nutraukimo dienos. Daugiau kaip 100 civilių jau evakuota, pirmiausia moterys ir vaikai“, – vėlai sekmadienį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Rusijos kariuomenė paskelbė, kad šeštadienį iš „Azovstal“ pasitraukė 46 civiliai ir kad jie „savanoriškai“ nusprendė pasilikti separatistiniame Donecko regione.

Dar 80 žmonių gamyklos teritoriją paliko sekmadienį. 69 jų išvyko į Kyjivo kontroliuojamą teritoriją ir buvo „perduoti JT ir TRKK atstovams“, skelbė Rusija.

Azovo jūros pakrantėje esančiame Mariupolyje vyko kone įnirtingiausios kautynės nuo konflikto pradžios. Pirmosiomis karo savaitėmis per Rusijos antskrydžius buvo smogta gimdymo namams, o per dramos teatro bombardavimą, remiantis pranešimais, žuvo šimtai žmonių.

Šis uostamiestis Maskvai yra svarbus taikinys dėl jo strateginės padėties netoli Krymo pusiasalio, kurį Rusija aneksavo 2014 metais. Mariupolio užėmimas padėtų Rusijai sujungti jos kontroliuojamas pietines ir rytines Ukrainos dalis.

Dėl rusų apsiausties miesto gyventojai atsidūrė itin sunkioje padėtyje, jiems sunku gauti maisto, vandens ir vaistų. Miestas tapo karo, privertusio daugiau kaip 13 mln. žmonių palikti namus ir jau nusinešusio tūkstančius gyvybių, simboliu.

Ukraina nustatė pirmąjį įtariamąjį žiauriomis civilių gyventojų žudynėmis Bučoje

18:01

Ukrainos prokurorai ir policija nustatė pirmąjį įtariamąjį žiauriomis civilių gyventojų žudynėmis Bučos mieste netoli Kyjivo – tai Rusijos nacionalinės gvardijos padalinio vadas Sergejus Kolocejus.

Apie tai paskelbė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venedyktova socialiniame tinkle „Facebook“.

„Bučos prokurorai ir policija nustatė, kad būtent šis karys kovo 18 d. Bučoje nužudė keturis beginklius vyrus“, – rašė I.Venedyktova. 

Taip pat nustatyta, kad kovo 29 d. S.Kolocejus kankino kitą civilį, priversdamas jį prisipažinti dėl pasipriešinimo Rusijos kariuomenei organizavimo.

Jis nusivedė proukrainietiškai nusiteikusį vietos gyventoją „į rūsį“, kur mušė jį rankomis, automatinio šautuvo buože ir peilio rankena. Vėliau vyras buvo nuvežtas į „egzekucijos vietą“, kur buvo nušautas.

I.Venedyktovos „Facebook“ nuotr./S.Kolocejus
I.Venedyktovos „Facebook“ nuotr./S.Kolocejus

 

Dar daugiau sprogimų Rusijoje, ši kartą – Permėje

17:51

Rusijoje, Permės mieste, gamykloje nugriaudėjo sprogimas ir kilo gaisras. Du darbininkai žuvo, o dar vienas buvo sužeistas ir gydomas ligoninėje.

Valstybinės darbo inspekcijos Permės regione duomenimis, ekstremali situacija įvyko gegužės 1 d.

Pasak liudininkų, jie išgirdo trenksmą, dėl kurio sudrebėjo langai, o vėliau pamatė tirštų dūmų stulpą.

Yra žinoma, kad bendrovė gamina užtaisus „Grad“ ir „Smerč“ daugkartiniams raketų paleidimo sistemoms, taip pat oro gynybos sistemoms.

 

Rusija smogė strateginę reikšmę turinčiam tiltui į vakarus nuo Odesos

17:11

Rusijos kariuomenė vėl smogė strateginę reikšmę turinčiam tiltui Ukrainos pietvakariuose, pranešė ukrainiečių pareigūnai.

Odesos srities administracijos vadovas Maksymas Marčenka sakė, kad rusai pirmadienį smogė tiltui per Dniestro limaną į vakarus nuo Odesos, kur Dniestro upė įteka į Juodąją jūrą.

Šis tiltas, kuris jau buvo smarkiai apgadintas per du ankstesnius Rusijos raketinius smūgius, užtikrina vienintelę geležinkelio jungtį ir svarbią kelių transporto jungtį su teritorijomis į vakarus nuo Odesos.

Sunaikinus tiltą neliktų galimybės siųsti ginklus ir kitus krovinius iš kaimyninės Rumunijos.

Tiltas buvo atakuojamas po Rusijos aukšto rango karininko pareiškimo, kad rusai siekia kontroliuoti visą Pietų Ukrainą ir sukurti sausumos koridorių į Moldovos separatistinį Uždniestrės regioną, kur neseniai išaugo įtampa.

Uždniestrė yra niekieno nepripažįstamas separatistinis Moldovos regionas, rytuose besiribojantis su Ukraina. Prorusiški separatistai šį regioną, kuriame gyvena maždaug 470 tūkst. žmonių, kontroliuoja nuo 1992 metų karo su Moldova.

Maskva Uždniestrėje laiko maždaug 1,5 tūkst. savo karių, vadinamų taikdariais. Ukrainiečių ir Vakarų pareigūnai reiškia susirūpinimą, kad Rusija gali pasinaudodama šiuo regionu atidaryti naują karo su Ukraina frontą.

Latvija ragina savo piliečius nevykti į Uždniestrę

15:38

Latvijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį „primygtinai paragino“ šalies piliečius nevykti į Rusijos remiamą separatistinį Uždniestrės regioną Moldovoje arba nedelsiant išvykti, jei jie šiuo metu ten yra.

Uždniestrė yra niekieno nepripažįstamas separatistinis Moldovos regionas, rytuose besiribojantis su Ukraina. Prorusiški separatistai šį regioną, kuriame gyvena maždaug 470 tūkst. žmonių, kontroliuoja nuo 1992 metų karo su Moldova.

Maskva Uždniestrėje laiko maždaug 1,5 tūkst. savo karių, vadinamų taikdariais. Rusijai vasario gale užpuolus Ukrainą imta nuogąstauti, kad karas gali išplisti ir į šį regioną.

Latvijos URM nurodė, kad šią rekomendaciją paskelbė atsižvelgdama į esamas grėsmes regioniniam saugumui ir neseniai Moldovos parlamento priimtą sprendimą 60 dienų pratęsti visoje šalyje įvestą nepaprastąją padėtį.

JAV ambasadą Kyjive tikimasi vėl atidaryti iki gegužės pabaigos

15:35

JAV ambasadą Kyjive, kuri nutraukė veiklą dar vasario viduryje, likus dviem savaitėms iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, tikimasi vėl atidaryti iki gegužės pabaigos – žinoma, jei leis situacija. Tai pranešė patys amerikiečių diplomatai.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./JAV ambasada Kyjive
AFP/ „Scanpix“ nuotr./JAV ambasada Kyjive

JAV diplomatai vasarį iš pradžių dalį ambasados funkcijų delegavo į vakarinį Lvivo miestą, vėliau persikėlė į kaimyninę Lenkiją.

„Mes klausomės saugumo profesionalų. Kai jie mums pasakys, kad galime sugrįžti, mes sugrįšime“, – teigė JAV laikinoji reikalų patikėtinė Kristina Kvien.

Nemažai Vakarų šalių, įskaitant Lietuvą, jau grąžino ambasadų darbuotojus į Kyjivą, nes pagrindiniai karo mūšiai persikėlė toliau nuo Ukrainos sostinės.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas praėjusį mėnesį paskelbė apie laipsnišką JAV diplomatų sugrįžimą į Ukrainą, o Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas naująja Amerikos ambasadore Ukrainoje paskyrė karjeros diplomatę Bridget Brink.

Pasak K.Kvien, ji su savo darbuotojais „dirba dieną ir naktį Lenkijoje“, kad „padėtų Ukrainai laimėti šį karą“.

Dienos vizito į Ukrainą atvykusi ambasados reikalų patikėtinė sakė, kad JAV diplomatai „ir toliau kitą savaitę ar dvi rengs dienos vizitus“ į Ukrainą.

„Esame sujaudinti, kad sugrįžome atgal. Mes ir toliau dėsime visas pastangas, darysime viską, kas įmanoma, kad padėtume Ukrainai laimėti šį karą“, – sakė ji.

Pasak diplomatės, jos „svarbiausias prioritetas yra (jos) darbuotojų saugumas“.

„Mes klausomės saugumo profesionalų. Jeigu jie mums lieps sugrįžti, mes sugrįšime“ į Kyjivą“, – kalbėjo ji.

Vakarų valstybės laipsniškai grąžina savo diplomatus į Kyjivą, kur ukrainiečių pajėgos atrėmė Rusijos pajėgų puolimą.

Kalbėdama su Lvivo meru Andrijumi Sadovu K.Kviena sakė, kad praėjus devynioms savaitėms nuo karo pradžios tapo aišku, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „apsiskaičiavo“ dėl Ukrainos.

Apie diplomatų sugrąžinimą pranešta po šeštadienį vykusio JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir JAV prezidento J.Bideno Kongresui pateikto siūlymo skirti 33 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai.

Karo studijų institutas: Rusijos ketinimai Chersone rimti

15:29

Rusijos rublio įvedimas rusų pajėgų okupuotame Ukrainos Chersono mieste greičiausiai liudija, kad Maskva nusiteikusi jau nebeatiduoti šio ir panašių Ukrainos miestų kontrolės. Taip pat – kad Vladimiro Putino ambicijos neapsiriboja Donbaso regionu. Tai naujoje analizėje skelbia Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas.

„Atrodo, kad Rusijos pajėgos kuria sąlygas nuolatinei pietinių Ukrainos regionų kontrolei. Jie bus arba nominaliai nepriklausomos „liaudies respublikos“, arba prijungti prie Rusijos“, – rašo instituto analitikai.

Jų teigimu, perėjimas prie rusiško rublio Chersone, kuris buvo okupuotas vienas pirmųjų, nėra „nei reikalingas, nei normalus“: „Tai rodo, kad Putinas ketina išlaikyti šių regionų kontrolę, o jo ambicijos neapsiriboja Donbasu.“

Rusija parodė žurnalistams užgrobtą Ukrainos branduolinę jėgainę

15:01

Rusijai prieš beveik du mėnesius užgrobus Zaporižios atominę elektrinę ir sukėlus nerimą pasaulyje dėl potencialios branduolinės katastrofos, šiuo metu esama mažai požymių, kad dėl šios Ukrainos jėgainės vyktų kautynės.

Išskyrus apdegusį administracinį pastatą, didžiulis kompleksas Ukrainos pietuose – didžiausia Europoje atominė elektrinė – atrodė beveik nepaliestas susirėmimų, kai savaitgalį ten lankėsi naujienų agentūros AFP korespondentai, dalyvavę Rusijos kariuomenės organizuotoje išvykoje spaudai.

Padėtis elektrinėje, kurioje veikia šeši iš 15 Ukrainos reaktorių, pajėgūs aprūpinti elektros energija 4 mln. namų, kelia didelį susirūpinimą tarptautinei bendruomenei.

Kovo pradžioje Rusijos pajėgos užėmė Zaporižios jėgainę, esančią Dniepro upės pakrantėje į pietus nuo Ukrainos kontroliuojamo Zaporižios miesto, per kautynes, sukėlusias didelį gaisrą komplekso mokymų centre.

AP/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE
AP/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

Spinduliuotės lygis tuomet nepadidėjo, tačiau susirėmimai vis tiek sukėlė didelį nerimą, juolab, kad Ukrainoje 1986 metais įvyko didžiausia istorijoje branduolinė katastrofa – avarija Černobylio atominėje elektrinėje.

Praėjusią savaitę Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi pareiškė, kad inspektoriams „nepaprastai svarbu“ turėti galimybę patekti į Zaporižios kompleksą, pastatytą 9-o dešimtmečio pradžioje, bet pastaraisiais metais modernizuotą.

Rusija tvirtina besiimanti visų būtinų atsargumo priemonių elektrinėje, kur jos kariai dabar patruliuoja prie milžiniškų ir gerai sutvirtintų raudonų kupolų pavidalo reaktorių.

„Viskas gerai!“

„Zaporižios AE veikia normaliai, laikantis visų branduolinės, radiacinės ir aplinkosaugos saugos standartų“, – žurnalistams komplekso teritorijoje sakė Rusijos branduolinės, biologinės ir cheminės apsaugos pajėgų generolas majoras Valerijus Vasiljevas.

Užsidegusio mokymų centro fasadas liko apdegęs, o jo langai išdaužyti, tačiau kitų žalos požymių elektrinėje nebuvo matyti.

Patruliavę ar už smėlio maišų budėję kariai nerodė jokių susirūpinimo ženklų ir nedėvėjo jokių apsaugos nuo radiacijos priemonių.

„Čia viskas gerai!“ – žurnalistams vietoje sakė Andrijus Ševčykas – naujasis prorusiškas Enerhodaro, maždaug 50 tūkst. gyventojų turinčio miesto, pastatyto praėjusio amžiaus 8-e dešimtmetyje, meras.

„Gyventojai ir atominės elektrinės darbuotojai yra visiškai saugūs“, – patikino jis.

„Jiems sudaromos visos patogios sąlygos dirbti, gaminti energiją ir užtikrinti atominės elektrinės saugumą“, – pridūrė meras.

Prieš išvažiuodamas žvilgančiu visureigiu, išmargintu Rusijos vėliavomis, A.Ševčykas pareiškė, kad elektrinė „pasirengusi parduoti elektrą Europai“.

Jis pridūrė, jog į miestą grįžta nuo kautynių pabėgę gyventojai, nors šio teiginio nebuvo galimybės patikrinti.

Lieka neaišku, kaip tiksliai elektrinė veikia dabar, nors ukrainiečiai darbuotojai toliau dirba vietoje prižiūrimi Rusijos karių.

AFP nepavyko susitikti su jokiu elektrinės ukrainiečių darbuotoju ar pakalbinti Enerhodaro gyventojus.

V.Zelenskis: ukrainiečiai neteisėtai vežami į Rusiją

14:49

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pusė milijono ukrainiečių buvo „nelegaliai, prieš jų valią išvežti į Rusiją ar kitas vietas“.

V.Zelenskis Graikijos televizijai TV ERT nurodė, kad apgultoje plieno gamykloje „Azovstal“ likę civiliai bijo lipti į autobusus, kad nebūtų išvežti į Rusiją.

Jungtinės Tautos pradėjo civilių evakuaciją iš gamyklos.

Pasak V.Zelenskio, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas jį patikino, kad evakuotieji civiliai bus perkelti į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamas teritorijas.

„Norime tuo tikėti“, – sakė Ukrainos lyderis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

 

Rusijos miestuose vyko protestai prieš karą Ukrainoje

14:39

Rusijoje tęsiantis protestams prieš Maskvos invaziją į Ukrainą policija sulaikė 211 žmonių, pirmadienį pranešė sulaikymus per protestus stebinti nevyriausybinė organizacija.

Remiantis portalo „OVD-info“ duomenimis, kiekvieną dieną dešimtyse Rusijos miestų vyksta protestai prieš Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainos teritorijoje.

Per praėjusią parą į policijos komisariatus buvo pristatyti 32 žmonės. Už dalyvavimą tokioje akcijoje jiems gresia baudos ir laisvės atėmimo bausmės.

Sankt Peterburge buvo sulaikyta mergina, kuri prisirakino prie gatvės užtvaro, o priešais pasistatė televizorių, ant kurio raudonais dažais nupiešė raidę „Z“, tapusią Rusijos karo Ukrainoje ir jo palaikymo simboliu.

Jaroslavlyje į policijos poskyrį buvo atvežti du protesto akcijoje prieš karą dalyvavę vyrai. Jie abu buvo sulaikyti už įstatymo dėl nesankcionuotų susibūrimų pažeidimo ir Rusijos kariuomenės diskreditavimo.

Protestai prieš karą taip pat vyko Maskvoje, Astrachanėje, Iževske, Kaliningrade, Krasnojarske ir kituose Rusijos miestuose.

Kaip skelbia „OVD-Info“ savo portale, nuo vasario 24 dienos, kai Rusijos kariuomenė pradėjo karą Ukrainoje, už dalyvavimą protesto prieš šią agresiją akcijose buvo sulaikyta 15 440 žmonių.

Rusija vėl bombarduoja „Azovstal“ gamyklą Mariupolyje

14:27

Net prasidėjus civilių evakavimui iš Mariupolio Rusija toliau bombarduoja metalurgijos gamyklos „Azovstal“ kompleksą, kuriame vis dar įstrigę daug civilių, paskelbė Ukrainos pareigūnai.

„Neaišku, kokioje stadijoje yra derybos, bet gamyklos teritorijoje vis dar yra civilių. Bombardavimas tęsiasi“, – „The Washington Post“ pareiškė Donecko regiono policijos vadovas Mychailo Veršyninas.

Tokią pat informaciją „Belsat“ pateikė ir Donecko regiono gubernatorius Pavlo Kyrylenka.

Mariupolio miesto taryba „Telegram“ pirmadienį pranešė, kad evakuacijos bus tęsiamos ir kad išvykti norintys gyventojai renkasi prie vieno prekybos centro, nuo kurio autobusai juos gabens į Zaporižės miestą.

Per savaitgalį iš „Azovstal“ gamyklos komplekso buvo sėkmingai išvežta per 100 civilių. Dar šimtai civilių, įskaitant vaikus, liko komplekse.

Atrodo, kad atsinaujinę apšaudymai trikdo pastangas evakuoti civilius iš Mariupolio. „Reuters“ skelbia, kad kol kas neaišku, kodėl pristojo procesas.

Rusijos raketa pataikė į strategiškai svarbų tiltą Odesos regione

13:18

Vietos pareigūnai patvirtino, kad Rusijos pajėgų paleista raketa pataikė į strategiškai svarbų tiltą per Dniestro upės žiotis Odesos regione Ukrainos pietvakariuose.

Į tiltą anksčiau jau buvo dukart smogta – jis yra itin svarbi geležinkelio ir kelių jungtis.

Danija vėl atidarė ambasadą Kyjive

13:09

Danija pirmadienį vėl atidarė savo ambasadą Kijeve, pranešė užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas, atvykęs iš anksto neskelbto vizito į Ukrainos sostinę.

„Tai, kad šiandien vėl atidarome Danijos ambasados duris, yra labai stiprus Danijos paramos Ukrainai ir ukrainiečiams simbolis“, – pareiškime nurodė J.Kofodas.

Apie šį sprendimą, priimtą panašų žingsnį atlikus ir kitoms Vakarų valstybėms, iš anksto nebuvo nepranešta.

Kopenhago uždarė savo ambasadą Rusijai įsiveržus į provakarietišką kaimyninę šalį.

Danijos premjerė Mette Frederiksen kartu su Ispanijos vyriausybės vadovu Pedro Sanchezu balandžio 21 dieną lankėsi Kyjive.

Vizito metu M.Frederiksen paskelbė apie papildomą 600 mln. Danijos kronų (81 mln. eurų) karinę pagalbą Ukrainai – taigi, bendra Kopenhagos suteiktos paramos vertė pasiekė 1 mlrd. kronų (134,4 mlrd. eurų).

Danija pirmoji iš Šiaurės valstybių vėl atidarė savo ambasadą Ukrainoje.

Iš pradžių atstovybėje dirbs ne visas personalas, o vėliau palaipsniui bus atkurtas įprastas darbuotojų skaičius, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Turkija planuoja priimti rusų turistus nepaisant karo Ukrainoje

12:09

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad karas Ukrainoje neturėtų neigiamai paveikti turizmo sezono.

Po pamaldų, skirtų musulmonų Id al Fitro (Atsigavėjimo) šventės pradžiai, R.T.Erdoganas sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „labai jautriai reaguoja“ į Turkijos poreikį gauti pajamų iš turizmo ir jau pažadėjo savo palaikymą.   

Turkija kenčia nuo sparčiai augančios infliacijos ir jai reikia užsienio valiutos įplaukų iš turizmo. R.T.Erdoganas, praėjusią savaitę viešėjęs Saudo Arabijoje, pridūrė, kad taip pat laukiama turistų iš šios karalystės.  

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis duodamas interviu Graikijos valstybiniam transliuotojui ERT sakė, kad rusų turistai atneša pajamų kaimyninėms Graikijai bei Turkijai, ir pabrėžė, jog tai „kruvini pinigai“. 

V.Zelenskis atkreipė dėmesį, kad Turkija taiko dvigubus standartus, kai bando tarpininkauti deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos ir tuo pat metu siūlo kelionių kryptis rusų turistams.

R.T.Erdoganas sakė, kad šią savaitę kalbėsis su V.Putinu ir aptars, kaip paspartinti civilių evakuaciją iš rusų pajėgų apsiausto Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio ir rasti būdą užtikrinti grūdų eksportą iš Ukrainos ir Rusijos.

Mariupolyje prasidėjo evakuacija

11:21

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka pranešė, kad mieste prasidėjo gyventojų evakuacija. 

„Mūsų žiniomis, autobusai išvyko iš Mariupolio. Iš anksto susitarus, autobusai paims žmones Mangušo ir Berdiansko gyvenvietėse.

Prie kolonos taip pat leidžiama prisijungti savo transportu. Tikimės, kad tūkstančiai mūsų mariupoliečių, įstrigusių kelyje iš Mariupolio į Zaporižią, šįvakar arba rytoj ryte pateks šį miestą“ – pranešė P.Andriuščenka. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

 

Per vizitą Europoje Indijos premjeras N.Modi aptars su karu Ukrainoje susijusius reikalus

11:11

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi pirmadienį išvyko į Europą, kur per derybas su regiono lyderiais tikriausiai daug dėmesio skirs karui Ukrainoje, Naujajam Deliui atsisakant pasmerkti Rusijos invaziją.

Indija, perkanti iš Rusijos didžiąją dalį karinės įrangos, jau seniai stengiasi atsargiai išlaikyti pusiausvyrą tarp Vakarų ir Maskvos interesų. Komentuodamas jau trečią mėnesį besitęsiančią kampaniją Naujasis Delis tik paragino nedelsiant nutraukti kovos veiksmus.

„Mano vizitas Europoje vyks tokiu laiku, kai šiam regionui kyla daug iššūkių ir pasirinkimų“, – sakoma N.Modi pranešime, paskelbtame prieš premjerui išvykstant į Vokietiją, Daniją ir Prancūziją,.

Vyriausybės vadovas ketina „stiprinti bendradarbiavimo dvasią“ su partneriais Europoje, „kurie yra svarbūs bendražygiai Indijai siekiant taikos ir klestėjimo“, nurodoma pranešime.

„Imago“/„Scanpix“ nuotr./Narenda Modi
„Imago“/„Scanpix“ nuotr./Narenda Modi

N.Modi planuoja pirmadienį dalyvauti derybose su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir vėliau išvykti į Kopenhagą, kur per dviejų dienų Indijos ir Šiaurės šalių viršūnių susitikimą, prasidėsiantį gegužės 3-iąją, pasimatys su Danijos, Islandijos, Suomijos, Švedijos ir Norvegijos premjerais.

Po to jis trumpam užsuks į Prancūziją ir susitiks su prezidentu Emmanueliu Macronu, kad „pasidalytų vertinimais apie įvairius regioninius ir globalius klausimus, taip pat susiderintų dėl tęsiamo dvišalio bendradarbiavimo“, sakoma Indijos pranešime.

Pirmadienį dienraštis „The Indian Express“ citavo O.Scholzo žodžius, kad per derybas su N.Modi „Rusijos puolimas prieš Ukrainą bus darbotvarkės viršuje“.

„Rusijos puolimo brutalumas yra sukrečiantis ir bauginantis. Atsakingieji turi būti patraukti atsakomybėn. Esu tikras, kad mūsų šalys iš esmės sutaria šiuo klausimu“, – laikraštis citavo interviu su O.Scholzu.

Vokietijos kancleris planuoja pakviesti N.Modi kaip ypatingą svečią į ateinantį mėnesį vyksiantį Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausio lygio susitikimą, siekdamas sutelkti platesnį aljansą prieš Rusiją, sekmadienį pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.

Pranešime, kuriame cituojami neįvardyti šaltiniai, sakoma, kad O. Scholzas susirūpinęs dėl N.Modi nenoro pasmerkti Rusiją ir dėl Indijos didinamų iškastinio kuro importo iš šios šalies apimčių. Anot „Bloomberg“, kancleris dėl kvietimo N.Modi į G-7 viršūnių susitikimą apsisprendė tik pastarosiomis savaitėmis.

Didėjantis naftos importas

Indija nuo kovo smarkiai padidino naftos importą iš Rusijos ir atmetė dėl to jai reiškiamą kritiką, argumentuodama, kad Europa vis dar vartoja daug daugiau rusiškų energijos išteklių.

Sekmadienį per spaudos konferenciją Indijos užsienio reikalų sekretorius Vinay Kwatra sakė, kad Europos šalys „ne tik supranta, bet ir giliai vertina“ Indijos poziciją konflikto Ukrainoje klausimu.

Per N.Modi vizitus ir diskusijas daugiausiai dėmesio bus skiriama pastangoms stiprinti dvišalę partnerystę įvairiose srityse, pavyzdžiui, prekyboje, energetikoje ir tausojančioje plėtroje, aiškino V.Kwatra.

Rusija gniuždant Vakarų sankcijoms apie 50 Indijos maisto, keramikos ir chemijos eksportuotojų vėliau šį mėnesį vyks derybų į Maskvą, sulaukusios Rusijos įmonių užklausų, pirmadienį pranešė dienraštis „The Times of India.

„Rusijai įvestos prekybos ir finansinės sankcijos... atvėrė gausių galimybių Indijos verslui įvairiuose sektoriuose“, – laikraštis citavo lobistinės grupės „Indijos prekybos skatinimo taryba“ vadovą Viveką Agarwalą, organizuojantį šią kelionę.

„Indijos kompanijos irgi džiaugiasi galimybe išnaudoti milžinišką potencialą, kurį Indijos produktai turi Rusijoje“, – pridūrė jis.

Dienraštis taip pat citavo neįvardytus Indijos vyriausybės pareigūnus, užsiminusius, kad indiškų prekių tiekimas Rusijai būtų pradėtas tik karui Ukrainoje pasibaigus.

Ukrainos Generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus

11:00

Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad nuo invazijos pradžios Rusija neteko 23,8 tūkst. savo karių. Ukrainos pajėgoms taip pat pavyko likviduoti 1048 rusų tankus, 2519 šarvuotas kovos mašinas. 

Pasak Generalinio štabo, sunaikinti buvo 194 rusų lėktuvai, 155 sraigtasparniai. 

Daugiausia praradimų per pastarąją parą Rusijos kariuomenė patyrė Iziumo srityje. 

Pranešama, kad duomenys nuolat tikslinami. 

Jill Biden per kelionę į Slovakiją ir Rumuniją aplankys ukrainiečių pabėgėlius

10:56

JAV pirmoji ponia Jill Biden šią savaitę lankysis Rumunijoje ir Slovakijoje, kur susitiks su perkeltais ukrainiečiais tėvais ir vaikais, humanitarinės pagalbos darbuotojais, JAV kariais ir ambasados darbuotojais, pirmadienį pranešė jos biuras.

Rumunija ir Slovakija priėmė šimtus tūkstančių ukrainiečių, pabėgusių nuo Rusijos invazijos į jų šalį.

Sekmadienį, Jungtinėms Valstijoms minint Motinos diena, J. Biden Slovakijoje išvyko į Košicės miestą ir Vyšnė Nemeckės kaimą, kur susitiks su pabėgėliais, pagalbos darbuotojais ir jiems padedančiais slovakais.

„Motinos dienos proga ji susitiks su ukrainiečių motinomis ir vaikais, kurie dėl [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karo buvo priversti bėgti iš savo šalies“, – pranešė J.Biden biuras.

„Scanpix“/„Zumapress“ nuotr./Jill Biden
„Scanpix“/„Zumapress“ nuotr./Jill Biden

Pirmosios ponios vizitas yra naujausias JAV paramos Ukrainai ir jai padedančioms šalims ženklas.

J. Biden kelionė rengiama, Kijyve šeštadienį su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitikus JAV Atstovų Rūmų pirmininkei Nancy Pelosi.

Gegužės 5–9 dienomis vyksiančiu kelionės etapu J.Biden penktadienį aplankys JAV karius Rumunijoje, o paskui išvyks į Bukareštą.

Šeštadienį Rumunijos sostinėje pirmoji ponia susitiks su vyriausybės nariais, JAV ambasados darbuotojais ir mokytojais, dirbančiais su perkeltais Ukrainos vaikais, sakoma jos biuro pranešime.

Per savo kelionę J.Biden sustos Slovakijos sostinėje Bratislavoje, kur susitiks su JAV ambasados darbuotojais ir vyriausybės pareigūnais.

Pasak JT pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR, nuo Rusijos įsiveržimo pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos pabėgo beveik 5,5 mln. žmonių.

Balandžio 29 dienos duomenimis, kiek daugiau nei 3 mln. jų pasitraukė į Lenkiją, 817 tūkst. – į Rumuniją, o dar beveik 372 tūkst. – į Slovakiją.

JAV prezidentas Joe Bidenas neseniai pasiūlė išskirti didžiulį 33 mlrd. dolerių (31,3 mlrd. eurų) paketą Ukrainai apginkluoti ir paremti.

Ukrainos pajėgos prie Gyvačių salos sunaikino du Rusijos katerius

10:09

Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas sakė, kad gegužės 2 dieną Ukrainos kariškiai netoli Gyvačių salos sunaikino du Rusijos laivus.

„Šiandien auštant netoli Gyvatės salos buvo sunaikinti du rusų „Raptor“ tipo kateriai. „Bayraktar“ dirba“, – rašė V.Zalužnas. 

Tuo metus Ukrainos kariuomenės Pietų karinės apygardos vadovybė nurodė, kad sunaikinti Rusijos kateriai prisidengdami tamsa bandė žvalgyti padėtį Dunojaus upės žiočių rajone.

„Pajutę pavojų priešo kateriai spruko Gyvačių salos link, bet ir ten juos pasivijo „Bayraktar“ bausmė. Taikliais smūgiais du „Raptor“ pasiųsti į povandeninę laivų flotilę pas kreiserį „Moskva“ [anksčiau nuskandintą Juodojoje jūroje per numanomą Ukrainos raketų smūgį]", – sakoma kariškių pranešime.

Patruliniai kateriai „Raptor“ gali plukdyti iki trijų įgulos narių ir dar 20 žmonių. Šie laivai paprastai ginkluojami kulkosvaidžiais ir naudojami žvalgybai ar per desanto operacijas.

Gyvačių sala tapo Ukrainos pasipriešinimo Kremliaus įsiveržimui simboliu, internete žaibiškai išpopuliarėjus radijo pokalbiui, per kurį ukrainiečių pasieniečiai atsisako pasiduoti atakuojančio laivo įgulai. Jų ryžtingas atsakymas „Rusijos karini laive, eik ****" tapo vienu iš šio karo simbolių.

Tas Rusijos laivas – laivyno flagmanas kreiseris „Moskva“ – balandžio viduryje nuskendo Juodojoje jūroje. Maskvos teigimu, tai įvyko laive kilus gaisrui ir detonavus šaudmenims. Tuo metu Ukrainos kariuomenė tvirtina, kad ji pataikė į kreiserį raketomis.

Rusijos bankininkas baiminasi dėl savo gyvybės

09:53

Vieno didžiausių Rusijos bankų „Tinkoff“ įkūrėjas Olegas Tinkovas savo pirmajame interviu nuo vasario mėn., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pasmerkė prezidentą Vladimirą Putiną ir pareiškė, kad jam gali grėsti fizinis pavojus.

„Supratau, kad Rusijos, kaip šalies, nebėra“, – sakė O.Tinkovas laikraščiui „New York Times“ iš neskelbiamos vietos, tačiau prognozavo, kad V.Putinas dar ilgai išliks valdžioje.

„Maniau, kad Putino režimas yra blogas. Bet, žinoma, neįsivaizdavau, kad jis įgaus tokį katastrofišką mastą“, – kalbėjo verslininkas. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olegas Tinkovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olegas Tinkovas

54 metų O.Tinkovas balandžio mėnesį pateko į laikraščių antraštes, kai išsakė bene griežčiausią kritiką Kremliaus kariniams veiksmams, „Instagram“ įraše teigdamas, kad 90 proc. rusų yra „prieš šį karą“, o Rusijos pajėgas pavadino „šūdina armija“.

„Ir kaipgi armija bus gera, jei visa kita šalyje yra šūdina ir paskendusi nepotizme, pataikavime?“ – rašė jis.

Sekmadienio interviu jis sakė, kad daugelis jo pažįstamų iš verslo ir valdžios elito privačiai jam sakė sutinkantys su juo, „bet jie visi bijo“.

O.Tinkovas taip pat pasakojo, kad Kremlius jį privertė parduoti 35 % jo įkurto banko „Tinkoff“ akcijų paketą vienam Rusijos kalnakasybos milijardieriui už nedidelę kainą. Šis „pardavimas“ įvyko praėjusią savaitę, teigė O.Tinkovas. 

O.Tinkovas sakė, kad pasamdė asmens sargybinius po to, kai draugai, turintys ryšių Rusijos saugumo tarnybose, jam pasakė, jog jis turėtų baimintis dėl savo gyvybės.

Rusija permetė dalį savo karių iš Mariupolio prie Popasnos, stiprina puolimą

09:44

68-ąją karo Ukrainoje dieną Rusijos kariuomenė bando sudaryti palankias sąlygas Slovjansko ir Severodonecką puolimui, visiškai perimti Rubižnės kontrolę, pagerinti pozicijas Popasnoje, kur perkėlė bataliono taktinę grupę iš Mariupolio.

Okupuotose Luhansko ir Zaporižios srities teritorijose stiprina oro gynybą, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.  

„Rusijos Federacija tęsia puolimą Rytų Ukrainoje, vis dar išlieka raketų smūgių iš Baltarusijos teritorijos grėsmė“, – skelbia štabas. 

Vokietijos žiniasklaida: trys ES narės nebeblokuos siūlymo įvesti naftos embargą Rusijai

08:20

Trys Europos Sąjungos šalys – Vengrija, Austrija ir Slovakija – nusprendė nebeblokuoti siūlymų įvesti naftos embargą Rusijai dėl Maskvos karo Ukrainoje, sekmadienį pranešė Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF, remdamasis neįvardytais šaltiniais.

Anksčiau šios šalys buvo nusiteikusios vetuoti sankcijas Rusijos naftos eksportui, nes jos yra labai priklausomos nuo Maskvos tiekiamų energijos išteklių. Jeigu informacija dėl jų pasikeitusios pozicijos pasitvirtins, tampa labiau tikėtina, kad sankcijos rusiškai naftai bus įtrauktos į šiuo metu rengiamą šeštąjį ES sankcijų Maskvai paketą.

Visgi ZDF pranešime sakoma, kad išlieka kai kurių neatsakytų klausimų, pavyzdžiui, dėl potencialaus pereinamojo laikotarpio.

Transliuotojas citavo vieną aukšto rango ES diplomatą, sakiusį, kad svarbiausia, jog Bendrijos ekonomikos galiūnės Vokietijos vyriausybė yra apsisprendusi nebeblokuoti draudimo importuoti rusišką naftą.

„Dėl embargo tikriausiai turėtų būti nuspręsta per kelias ateinančias dienas, bet [jis įsigalios] tik po kelių mėnesių“, – sakė ZDF korespondentas Briuselyje Florianas Neuhannas.

ZDF pažymėjo, kad Vokietijos pozicijos pasikeitimą veikiausiai nulėmė sėkmė ieškant alternatyvių naftos tiekimo šaltinių. Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas praeitą antradienį pranešė, kad Vokietijoje suvartojamos rusiškos naftos dalis per aštuonias karo Ukrainoje savaites sumažėjo nuo 35 iki 12 procentų.

V.Zelenskis: JAV kongresmenų vizitas Ukrainoje buvo „stiprus“ paramos signalas

07:55

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savaitgalį Kyjive vykusį susitikimą su JAV Atstovų Rūmų pirmininke Nancy Pelosi pavadino stipriu paramos sunkiu metu signalu.

Vėlai sekmadienį kreipdamasis per televiziją į tautiečius, V.Zelenskis sakė, kad per susitikimą su N.Pelosi aptarė tokius klausimus kaip gynybos įrangos tiekimas bei finansinė parama Ukrainai ir sankcijos Rusijai.

Atstovų Rūmų vadovė ir keli JAV įstatymų leidėjai vėlai šeštadienį apie tris valandas praleido su V.Zelenskiu ir jo vyriausiaisiais padėjėjais. Svečiai Amerikos vardu išreiškė solidarumą su apgultąja šalimi ir vietoje susipažino su padėtimi, N.Pelosi siekiant prastumti didžiulį pagalbos Ukrainai paketą Kongrese.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./V.Zelenskis ir N.Pelosi susitikimas Kyjive
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./V.Zelenskis ir N.Pelosi susitikimas Kyjive

Pasak V.Zelenskio, ukrainiečiai „dėkingi visiems partneriams, kurie siunčia tokius svarbius ir stiprius paramos signalus, lankydamiesi mūsų sostinėje tokiu sunkiu metu“.

Be to, prezidentas apskaičiavo, kad jau daugiau nei 350 tūkst. žmonių evakuoti iš kovos zonų su Maskva suderintais humanitariniais koridoriais nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje. Dešimtys civilių gyventojų sekmadienį buvo išvesti iš metalurgijos įmonės „Azovstal“ smarkiai subombarduotame Mariupolio uostamiestyje.

S.Lavrovas: Rusija nesiekia užbaigti karo Ukrainoje iki gegužės 9-osios

07:39

Rusija nesiekia užbaigti karo Ukrainoje iki Pergalės dienos, minimos gegužės 9 dieną, pareiškė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Sekmadienį paskelbtame interviu Italijos transliuotojui „Mediaset“ S.Lavrovas teigė, kad Maskva nesistengs žūtbūt užbaigti savo „specialiosios karinės operacijos“ iki datos, kai Rusijoje minima 1945 metais įvykusi nacistinės Vokietijos kapituliacija Sąjungininkų pajėgoms, įskaitant Sovietų Sąjungą.

„Mūsų kariuomenė dirbtinai netaikys savo veiksmų prie jokios datos, įskaitant Pergalės dieną, – tvirtino diplomatijos vadovas. – Operacijos Ukrainoje tempas pirmiausiai priklausys nuo poreikio sumažinti bet kokią grėsmę civiliams gyventojams ir Rusijos kariams.“

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Lavrovas
„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Lavrovas

Rusija paprastai rengia pompastiškas Pergalės dienos iškilmes, įskaitant didelį karinį paradą Maskvos centre, o šalies prezidentas V.Putinas savo kalbose pabrėžia Rusijos vadovaujamą vaidmenį įveikiant fašizmą Europoje.

Tačiau šiemet šventinę nuotaiką temdys Maskvos kruvina karinė kampanija Ukrainoje, kurią V.Putinas pradėjo vasario 24-ąją teigdamas, jog kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“, taip pat pažėręs kitų su Antruoju pasauliniu karu susijusių argumentų.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu. Vakarų šalys paskelbė Rusijai gniuždančių ekonominių sankcijų ir teikia plačią karinę pagalbą Ukrainai.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Odesa
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Odesa

„Kaip visada, iškilmingai paminėsime Gegužės 9-ąją. Prisiminsime visus, kritusius už Rusijos ir buvusių Tarybų Sąjungos respublikų išvadavimą, Europos išvadavimą nuo nacių maro“, – kalbėjo S.Lavrovas.

Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Maskva teigia, kad per šią „operaciją“ žuvo per tūkstantį jos karių. Ukraina savo ruožtu skelbia, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai daug didesni.

Pietų Korėjos ambasadorius grįžo į Kyjivą

07:11

Pietų Korėjos ambasadorius Kim Hyung-tae ir kai kurie ambasados darbuotojai grįžo į Kyjivą, pranešė naujienų agentūra "Yonhap", remdamasi Užsienio reikalų ministerija Seule.

Pietų Korėjos ambasada buvo evakuota prasidėjus Rusijos invazijai, o darbuotojai nuo kovo mėn. dirbo laikiname biure vakarų Ukrainos mieste Černivcuose.

Ministerija teigė, kad ambasadorius pirmadienį pradės dirbti iš Kyjivo ir kad svarstoma galimybė palaipsniui grąžinti likusius darbuotojus, atsižvelgiant į saugumo padėtį šioje šalyje.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Kyjivas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Kyjivas

Ukrainos sostinėje jau atnaujino darbą daugiau kaip 20 ambasadų, įskaitant ES, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos ir Nyderlandų ambasadas.

JAV valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas praėjusią savaitę lankydamasis Kyjive sakė, kad JAV diplomatai palaipsniui pradės grįžti į šalį.

Apsiaustame Mariupolyje ruošiamasi didesnio masto evakuacijai

06:34 Atnaujinta: 07:59

Rusijos pajėgų smarkiai subombarduoto ir apsiausto Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio taryba pranešė, kad pirmadienį ruošiamasi pradėti Jungtinių Tautų remiamą didelio masto civilių evakuaciją.

Šie žmonės slepiasi didžiulėje metalurgijos įmonėje „Azovstal“, apgultoje nuo Maskvos pajėgų įsiveržimo pradžios vasario 24 dieną.

Pasakojimai apie sunkias sąlygas apgultame Mariupolyje kelia šiurpą pasauliui, į trečią mėnesį įžengus karui, pareikalavusiam tūkstančių gyvybių ir pravertusiam milijonus žmonių palikti savo namus.

Planuojama, kad žmonės bus išvežami ne tik iš „Azovstal“, tapusios Mariupolį ginančių ukrainiečių pajėgų paskutine tvirtove.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolio „Azovstal“ gamykla
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolio „Azovstal“ gamykla

Sekmadienį miesto taryba per platformą „Telegram“ taip pat patvirtino, kad dalis civilių evakuojama iš „Azovstal“. Miesto pareigūnai atkreipė dėmesį, kad šias pastangas remia Raudonasis Kryžius, ir pažymėjo, kad platesnė evakuacija iš strategiškai svarbaus uostamiesčio buvo atidėta dėl saugumo priežasčių.

Kiek anksčiau sekmadienį Jungtinės Tautos patvirtino, kad „Azovstal“ „vykdoma saugaus išvykimo operacija“, kurią koordinuoja Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komitetas ir konflikto šalys.

Manoma, kad blokuojamame Mariupolyje tebėra iki 100 tūkst. žmonių. Iki tūkstančio civilių slapstosi „Azovstal“ komplekse kartu su apytikriai 2 000 ukrainiečių karių. Ši įmonė yra vienintelė miesto dalis, dar neužimta Rusijos pajėgų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Daugiau nei 11 kvadratinių kilometrų plotą užimančiame komplekse yra daugybė geležinkelio linijų, sandėlių, kokso krosnių, cechų, kaminų ir tunelių, idealiai tinkančių partizaniniam karui.

Savo kasdieniame pranešime Ukrainos prezidentas V.Zelenskis gyrė sėkmingą evakuacijos operaciją ir nurodė, kad pirmadienį tikimasi evakuoti daugiau žmonių.

„Prasidėjo civilių gyventojų evakuacija iš „Azovstal“. Pirmoji maždaug 100 žmonių grupė jau vyksta į kontroliuojamą zoną. Rytoj su jais susitiksime Zaporižioje“, – tviteryje parašė prezidentas, turėdamas omenyje miestą, esantį maždaug už 220 kilometrų į šiaurės vakarus.

„Dabar kartu su #JT dedamos pastangos evakuoti kitus civilius iš gamyklos“, – pridūrė prezidentas.

Rusijos gynybos ministerija nurodė mažesnį evakuotų civilių skaičių – 80 – ir pridūrė: „Tie, kas norėjo išvykti į Kyjivo režimo kontroliuojamas teritorijas, buvo perduoti JT ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto atstovams.“

Vėliau Donecko regioninės karinės administracijos vadovas pranešė, kad evakuacija prasidės 7.00 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Rusijos žiniasklaidos duomenimis, „Azovstal“ tebėra daugiau kaip 500 civilių gyventojų.

Gynybos ministerija Maskvoje anksčiau patvirtino, kad civiliai gyventojai palieka gamyklą. Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti tamsoje važiuojantys automobiliai ir autobusai, pažymėti „Z“ – raide, kurią kaip taktinį ženklą naudoja į Ukrainą įsiveržusios Kremliaus pajėgos.

Saugumo garantijos

Vienas Ukrainos plieno gamyklos gynėjas paragino tokias organizacijas kaip JT ir Raudonasis Kryžius garantuoti evakuojamų žmonių saugumą.

Pulko „Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras interviu naujienų agentūrai AP sakė, kad turėtų būti suteiktos garantijos iš „trečiosios šalies – politikų, pasaulio lyderių, kurie bendradarbiautų derantis su rusais, kad mus iš čia išvežtų“.

Kitas „Azovstal“ gynėjas pareiškė, kad Maskvos pajėgos atnaujino įmonės apšaudymą sekmadienį, kai tik baigėsi grupės civilių gyventojų evakuacija.

Ukrainos nacionalinės gvardijos 12-osios operatyvinės brigados vadas Denysas Šleha sekmadienio vakarą interviu televizijai sakė, kad keli šimtai civilių gyventojų tebėra įstrigę kartu su beveik 500 sužeistų karių ir šalia „daugybės“ žuvusiųjų kūnų.

„Kelios dešimtys mažų vaikų tebėra po gamykla esančiuose bunkeriuose“, – teigė D. Šleha.

Azovo jūros pakrantėje esančiame Mariupolyje vyko kone įnirtingiausios kautynės nuo konflikto pradžios. Pirmosiomis karo savaitėmis per Rusijos antskrydžius buvo smogta gimdymo namams, o per dramos teatro bombardavimą, remiantis pranešimais, žuvo šimtai žmonių.

Šis uostamiestis Maskvai yra svarbus taikinys dėl jo strateginės padėties netoli Krymo pusiasalio, kurį Rusija aneksavo 2014 metais.

Vienas iš ukrainiečių vadų S. Palamaras sekmadienį AP sakė, kad plieno gamykloje kai kuriuos sužeistuosius net sunku pasiekti.

„Čia yra griuvėsių. Neturime jokios specialios įrangos. Kariams sunku tik rankomis pakelti tonas sveriančias plokštes, – kalbėjo jis. – Girdime [viduje įstrigusių] žmonių, kurie tebėra gyvi, balsus.“

JT humanitarinių reikalų biuro atstovas Saviano Abreu (Savianu Abreu) nurodė, kad civiliams, atvykusiems į Zaporižią, esančią maždaug už 230 km į šiaurės vakarus nuo Mariupolio, bus suteikta skubi pagalba, įskaitant psichologines paslaugas.

Artėjančios JT vilkstinės Zaporižios perkeltųjų asmenų priėmimo centre laukė humanitarinės organizacijos „Gydytojų be sienų“ komanda.

S. Palamaras paragino evakuoti ne tik civilius gyventojus, bet ir sužeistus Ukrainos karius.

„Nežinome, kodėl jie neišvežami, o jų evakuacija į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją nesvarstoma“, – sakė jis vaizdo įraše, šeštadienį paskelbtame Azovo pulko „Telegram“ kanale.

Anot S. Palamaro, gamyklą taip pat gina jūrų pėstininkai, policininkai, pasieniečiai, pakrančių apsaugos tarnybos nariai ir kiti pareigūnai. Fabrike tebesaugomi žuvusių ukrainiečių kovotojų kūnai, pridūrė karininkas.

„Manome, kad galėsime juos perkelti į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamą teritoriją. Turime padaryti viską, kad didvyriai būtų garbingai palaidoti“, – paaiškino jis.

„Naikinimo karas“

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi ir kiti kongresmenai šeštadienį aplankė V.Zelenskį, solidarizuodamiesi su Ukraina, besiginančia nuo Rusijos invazijos. N.Pelosi yra aukščiausio rango amerikiečių įstatymų leidėja, nuvykusi į šalį po Kremliaus įsiveržimo pradžios vasario 24 dieną.

Vėlai sekmadienį kreipdamasis į tautiečius, V.Zelenskis apkaltino Maskvą vykdant „naikinimo karą“. Prezidento teigimu, Rusijos pajėgos smogė maisto, grūdų ir trąšų sandėliams bei gyvenamiesiems rajonams Charkive, Donbase ir kituose regionuose.

Valstybės vadovas taip pat nurodė, kad nuo invazijos pradžios iš kautynių zonų su Maskva suderintais koridoriais evakuota jau daugiau kaip 350 tūkst. žmonių.

„Humanitarinių koridorių organizavimas yra vienas iš besitęsiančio derybų proceso elementų“, – pabrėžė jis.

Puolimas pietryčiuose

Nesugebėjusios užimti sostinės Kyjivo, Rusijos pajėgos pradėjo plataus masto karinę operaciją, siekdamos užimti daug teritorijos Ukrainos rytuose ir pietuose. Šiam antpuoliui priešinasi ukrainiečių pajėgos, kovojančios už kiekvieną kaimą, kol civiliai gyventojai bėga nuo aviacijos smūgių ir artilerijos apšaudymų.

Ukrainos žvalgybos pareigūnai pareiškė, kad Rusijos pajėgos užgrobė kai kurias gydymo įstaigas, kad galėtų gydyti sužeistus rusų karius. Kyjivas taip pat apkaltino Maskvą naikinant šalies medicinos infrastruktūrą.

Įvertinti, kaip klostosi Rytų Ukrainoje vykstantis mūšis sudėtinga, nes dėl karo veiksmų žurnalistai negali laisvės judėti, o abi konflikto šalys įvedė griežtus apribojimus reportažams iš šios kovos veiksmų zonos.

Tačiau Vakarų valstybių kariniai analitikai mano, kad Maskvos puolimas vyksta daug lėčiau nei planuota. Panašu, kad per mėnesį nuo rytinio puolimo pradžios Rusijos kariai ir jiems padedantys separatistai kol kas pasiekė tik nedidelių laimėjimų.

Per karą Ukrainą pasiekė šimtų milijonų eurų vertės karinė pagalba iš kitų šalių, tačiau Rusijos turi dideles ginkluotės atsargas, todėl Kyjivui ir toliau reikės milžiniškos paramos. Kadangi Maskva rezerve tebeturi daug ugnies galios, puolimas gali suintensyvėti. Iš viso Rusijos kariuomenė turi apie 900 tūkst. aktyviosios tarnybos karių bei daug gausesnes oro ir jūrų pajėgas.

Vis tik pastarosiomis savaitėmis su Ukraina besiribojančiuose Rusijos regionuose buvo pranešama apie virtinę sprogimų ir gaisrų. Sekmadienį Kursko srityje per numanomą sprogdinimą buvo apgadintas vienas geležinkelio tiltas; dėl šio incidento pareigūnai pradėjo baudžiamąjį tyrimą, informavo vietos valdžia.

Žiniasklaida: praėjusią savaitę Ukrainoje lankėsi aukščiausio rango Rusijos karininkas

06:25

Vyriausiasis Rusijos karininkas generolas Valerijus Gerasimovas praėjusią savaitę lankėsi pavojingose fronto pozicijose Rytų Ukrainoje, siekdamas atgaivinti Rusijos puolimą, pranešė „New York Times“, remdamasis Ukrainos ir JAV pareigūnų informacija.

Per vizitą Rusijos generalinio štabo viršininkas V.Gerasimovas vos išvengė mirtinos ukrainiečių atakos prieš mokyklą, kuri buvo naudojama kaip karinė bazė Rusijos kontroliuojamame Iziumo mieste vėlyvą šeštadienį, pranešė „Times“.

Per šį smūgį žuvo apie 200 karių, įskaitant mažiausiai vieną generolą, laikraščiui sakė Ukrainos pareigūnas, tačiau V.Gerasimovas jau buvo išvykęs į Rusiją.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Valerijus Gerasimovas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Valerijus Gerasimovas

JAV Karo studijų institutas anksčiau teigė, kad Ukrainos pajėgos „greičiausiai balandžio 30 d. sudavė raketų artilerijos smūgį Rusijos vadavietei Iziume, kuris smogė po to, kai Rusijos štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas buvo išvykęs, tačiau žuvo kiti aukšti Rusijos karininkai“.

JAV pareigūnai negalėjo patvirtinti šios atakos, o Rusijos gynybos ministerija iš karto neatsakė į prašymą pakomentuoti.

Atrodo, kad Kremlius, atnaujindamas pastangas užimti visą Donecko ir Luhansko sritį, daugiausia dėmesio skiria operacijoms aplink Iziumo miestą. Pranešama, kad V.Gerasimovui pavesta vadovauti šiam puolimui, rašo „The Guardian“.

Belgorode nuaidėjo sprogimai

06:21

Ankstyvą pirmadienio rytą Belgorode, su Ukraina besiribojančiame pietiniame Rusijos regione, įvyko du sprogimai, socialiniame tinkle parašė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

„Nukentėjusiųjų ir žalos nebuvo“, – rašė V.Gladkovas, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Reuters“.

Sekmadienį V.Gladkovas buvo sakęs, kad per gaisrą Rusijos gynybos ministerijos objekte Belgorode buvo sužeistas vienas žmogus, o septyni namai – apgadinti.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Rusijos kariai Mariupolyje
„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Rusijos kariai Mariupolyje

Socialinėje žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad naktį virš miesto girdėjosi naikintuvai ir garsūs sprogimai. Atkreipiame dėmesį, kad patikrinti šios informacijos nėra galimybės. 

Po trumpos ramybės – vėl apšaudoma „Azovstal“ gamykla Mariupolyje

06:13

Po retai pasitaikančios ramybės, kurios metu evakuota apie 100 žmonių, sekmadienį vakare plieno kompleksas „Azovstal“ Mariupolyje vėl buvo apšaudytas, pranešė Ukrainos televizijos kalbintas Mariupolyje esantis Ukrainos karys.

Pasak Nacionalinės gvardijos 12-osios brigados vado Deniso Šlegos, okupantai vėl pradėjo apšaudyti „Azovstal“, kai tik buvo baigta evakuoti dalis ukrainiečių. Jo teigimu, panaudoti „visų rūšių ginklai“. 

Neaišku, ar atnaujintas apšaudymas sukels pavojų kitam evakuacijos iš „Azovstalio“ etapui, kuris turėtų įvykti pirmadienį. Manoma, kad šimtai Ukrainos civilių vis dar yra įstrigę gamyklos griuvėsiuose.  

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“ gamykla Mariupolyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“ gamykla Mariupolyje

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk sakė, kad „šimtai civilių gyventojų tebėra užblokuoti “Azovstal„ kartu su Mariupolio gynėjais. Situacija tapo tikros humanitarinės katastrofos požymiu, nes žmonėms trūksta vandens, maisto ir vaistų“, – sakė ji.

JAV pareigūnas: J.Bideno vizitas Ukrainoje – „tik laiko klausimas“

06:10

JAV Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Adamas Schiffas išsamiai papasakojo apie maždaug tris valandas trukusią Kongreso delegacijos Kyjive narių diskusiją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei sakė, kad, jo nuomone, „tik laiko klausimas“, kada JAV prezidentas Joe Bidenas apsilankys Ukrainoje.

„Manau, kad prezidento vizito galimybė yra svarstoma, tik klausimas, kaip greitai tai bus įmanoma“, – sakė jis CNN. 

A.Schiffas pažymėjo, kad delegacija neaptarinėjo šios temos per sekmadienį vykusį pokalbį su J.Bidenu.

Jis taip pat sakė, kad susitikime su V.Zelenskiu daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kokie yra jo prioritetai dėl tolesnės pagalbos, ypač kai ukrainiečiai įžengia į naują karo etapą, kai kovos labiau sutelktos rytinėje šalies dalyje. Vėliau delegacijos nariai perdavė informaciją J.Bidenui skambučio metu, sakė A.Schiffas ir pateikė rekomendacijas prezidentui.

„Mes norėjome su juo aptarti, kokia yra prioritetinė suma, kalbant apie tai, kokių ginklų jam reikia, kokios kitos pagalbos jam reikia“, – kalbėdamas apie delegacijos susitikimą su V.Zelenskiu teigė pareigūnas.

„Išsamiai aptarėme kitą karo etapą. Nuo etapo, kai ukrainiečiai rengė pasalas rusų tankams – tai buvo artimos kovos – pereinama prie kovos per atstumą naudojant tolimojo nuotolio artileriją, o tai keičia Ukrainos gynybai reikalingų priemonių pobūdį.“

A.Schiffas sakė, kad jie aptarė įvairius klausimus, įskaitant užtikrinimą, kad jis gaus reikiamą karinę įrangą ir gaus ją greitai. Jie aptarė humanitarinę krizę, pabėgėlius, karo nusikaltimus, jis taip pat teigė: „Kaip žvalgybos pirmininkas norėjau įsitikinti, kad jis gauna reikiamą žvalgybos informaciją.“

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min