Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vakarų spauda Rusijos kaitrą ir gaisrus vadina naujuoju Černobyliu (nuotraukos)

V.Putino susitikimas su nukentėjusiais žmonėmis.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / V.Putino susitikimas su nukentėjusiais žmonėmis.
Šaltinis: 15min
0
A A

Dėl didžiulės kaitros nesiliaujantys gaisrai Rusijoje tapo ne tik nelaime šaliai, tačiau ir atskleidė sistemos spragas, rašo Vakarų spauda ir lygina šią nelaimę su Černobylio katastrofa.

Kaip skelbia „Ouest-France“, kuriuos cituoja newsru.com, gaisrai parodė, kad sistema nuo Černobylio katastrofos 1986 metais nė kiek nepasikeitė ir tai gali peraugti į naują krizę. Žiniasklaida rašo, kad Rusijos valdžia atrodo neorganizuota ir neefektyvi, o rusai jaučiasi pamesti savo lyderių, palikti nelaimėje. Patys maskviečiai kalba, kad ne tik sostinės meras, bet ir visas politinis elitas paliko Maskvą.

Sistema neveikia

Leidinys pastebi, kad buvusio prezidento ir dabartinio premjero Vladimiro Putino sukurta griežtai centralizuota sistema neveikia. Jis mėgina įtikinti rusus, kad viskas kontroliuojama: žada artimiausiu laiku atstatyti namus, vis didina kompensacijų dydžius, tačiau dėl korumpuotos valdžios ir abejingumo pinigai regionus pasiekia pernelyg lėtai.

Žmonių gerovė ar bent jau elementarus saugumas, panašu, neįeina į rusų valdžios prioritetų sąrašą.Tuo tarpu „L'Express“ pabrėžia, kad V.Putino pareiškimai asmeniškai kontroliuoti namų atstatymą tik byloja bejėgiškumą korupcijos akivaizdoje. „V.Putinas nebuvo pasiruošęs susitikimui su moterimis, kurios rėkia ir nutraukia jo kalbą. Paprastai, kai jis kalba, visi susižavėję klausosi“, – teigė politologas Aleksandras Konovalovas.

Valdžia bando situaciją pateikti kaip gamtos anomaliją, su kokia Rusijai iki šiol neteko susidurti, ir mėgina nukreipti energiją kovai su ja, taip pat mėgindama skatinti patriotinius jausmus. Vakarų žurnalistai pabrėžia, kad panašiai V.Putinas elgėsi „Kursko“ tragedijos atveju.

„Ouest-France“ pabrėžia, kad Černobylio katastrofa tapo viena iš Sovietų Sąjungos griuvimo priežasčių. Analitikai teigia, kad kol kas sunku spręsti, ar šie įvykiai lems pokyčius Rusijoje, tačiau panašumų yra – visų pirma valdžios dėl suvokimo, kas yra valstybė. „Aukščiau už viską statoma valstybės didybė. Žmonių gerovė ar bent jau elementarus saugumas, panašu, neįeina į rusų valdžios prioritetų sąrašą“, – skelbiama leidinyje.

Ekologai panašumų su Černobuyliu randa ne tik politikos srityje, bet ir kalbėdami apie poveikį aplinkai. Jų teigimu, dėl degančių miškų kai kuriuose regionuose atmosferoje gali smarkiai padidėti radioaktyviųjų medžiagų kiekis.

Stebisi žmonių ramumu

Vokiečių spauda taip pat sutinka su prancūzais – V.Putino sistema atsiskleidė pačiu blogiausiu pavidalu. Anot leidinio „Die Tageszeitung“, jeigu sistema būtų bent kiek efektyvesnė ir būtų kreipiamas dėmesys į paprastus žmones, tokių katastrofos padarinių būtų buvę išvengta.

Tiesa, vokiečiai atkreipia dėmesį, kad Rusijos žmonės stebėtinai ramiai reaguoja į valdžios nesugebėjimą spręsti situacijos. Anot žiniasklaidos, Vakaruose žmonės jau seniai būtų pradėję protestus ir kiltų masinis pasipiktinimas. „Sueddeutsche Zeitung“ rašo, kad jei rusai ką nors ir kaltina, tai nebent abstrakčią valdžią, tačiau ne konkrečiai vietos administraciją ir juo labiau ne Kremlių.  

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min