Per savo, kaip JAV diplomatijos vadovo, pirmą užsienio kelionę M.Rubio apžiūrėjo Panamos kanalą. Jį lydėjo kanalo administratorius. Tuo metu šiuo itin svarbiu vandens keliu plaukė su Pietų Korėja susijęs naftos tanklaivis ir su Maršalo Salų vėliava plaukiojantis krovininis laivas.
Teigiama, kad privačių pokalbių metu M.Rubio turėjo griežtą žinią: pasakė Panamai, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas nustatė, kad Panama pažeidė sutartį, pagal kurią kanalas 1999-aisiais jai buvo perduotas.
Pasak JAV valstybės sekretoriaus, prezidentas D.Trumpas priėmė preliminarų sprendimą, kad dabartinė Kinijos įtaka Panamos kanalo regione „kelia grėsmę“ ir pažeidžia Nuolatinio neutralumo ir Kanalo eksploatavimo sutartį.
Susitikęs su Panamos prezidentu Jose Rauliu Mulino, M.Rubio „aiškiai pasakė, kad šis status quo yra nepriimtinas ir kad, jei nebus neatidėliotinų pakeitimų, JAV turės imtis priemonių, būtinų jos teisėms pagal sutartį apsaugoti“, sakė Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce.
„Jungtinės Valstijos negali ir neleis Kinijos komunistų partijai toliau veiksmingai ir vis labiau kontroliuoti Panamos kanalo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M.Rubio.
Oficialiais statistikos duomenimis, beveik 75 proc. krovinių, 2024 metais keliavusių Panamos kanalu, buvo iš Jungtinių Valstijų, 21 proc. – iš Kinijos. Toliau šiame sąraše yra Japonija ir Pietų Korėja.
Anot M.Rubio ir D.Trumpo, aplink kanalą plėtojama infrastruktūra Kinijai suteikė tiek daug galios, kad galimo konflikto atveju ji galėtų kanalą tiesiog uždaryti, o tai Jungtinėms Valstijoms taptų tikra katastrofa.
„Kinija valdo Panamos kanalą“, – sekmadienį tvirtino D.Trumpas.
„Jis buvo atiduotas ne Kinijai, o Panamai“, – žurnalistams sakė jis, grįžęs į Vašingtoną po savaitgalio Floridoje.
„Bet jie pažeidė susitarimą, todėl mes jį atgausime arba įvyks kažkas labai galingo“, – pareiškė jis.
D.Trumpas neatmetė galimybės panaudoti karinę jėgą dėl Panamos kanalo, sulaukdamas kritikos tiek iš Vašingtono sąjungininkų Lotynų Amerikoje, tiek iš savo oponentų.
Praėjusią savaitę Senato posėdyje JAV pareigūnai sakė, kad ginčas dėl kanalo gali lemti baudas ir apribojimus su Panamos vėliava plaukiojantiems laivams, įplaukiantiems į JAV uostus.
Panama siūlo bendradarbiauti
J.R.Mulino susitikimą su M.Rubio vertino optimistiškiau. Jis priėmė JAV valstybės sekretorių savo oficialioje rezidencijoje sostinės senajame kvartale.
„Nemanau, kad šiuo metu yra iškilusi kokia nors reali grėsmė sutarčiai, jos galiojimui ar juo labiau karinės jėgos panaudojimo kanalui užgrobti (grėsmė)“, – žurnalistams teigė J.R.Mulino.
„Kanalo suverenumas nediskutuotinas“, – pridūrė prezidentas.
Jis pasiūlė surengti techninio lygio derybas su Jungtinėmis Valstijomis, kad būtų išsiaiškinti susirūpinimą keliantys klausimai.
J.R.Mulino anksčiau nurodė atlikti Honkonge įsikūrusios įmonės, kontroliuojančios uostus abiejose kanalo pusėse, auditą, tačiau D.Trumpas pareiškė, kad to nepakanka.
Panamos prezidentas savo ruožtu teigė, kad peržiūrės susitarimus, susijusius su Kinija ir Kinijos įmonėmis, ir paskelbė apie tolesnį bendradarbiavimą su JAV migracijos srityje, tačiau pakartojo, kad jo šalies suverenitetas antro pagal judrumą pasaulyje vandens kelio atžvilgiu nesvarstytinas.
Taip pat, pasak CNN, J.R.Mulino pažymėjo, kad Panama neatnaujins 2017 m. susitarimo memorandumo dėl prisijungimo prie Kinijos iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“. Jis užsiminė, kad susitarimas su Pekinu galėtų būti nutrauktas anksčiau laiko.
J.R.Mulino, kuris iki D.Trumpo kritikos buvo laikomas ištikimu JAV sąjungininku, taip pat pažadėjo sustiprinti bendradarbiavimą dėl svarbiausio JAV naujosios administracijos prioriteto – dokumentų neturinčių migrantų repatriacijos.
J.R.Mulino pasiūlė M.Rubio naudotis Metečio aerodromu miškingame Darjeno regione, pro kurį iš Pietų Amerikos į JAV keliauja daug migrantų.
„Tiesą sakant, deportacijos planas mums labai tinka“, – tvirtino J.R.Mulino.
Ankstesnis JAV prezidentas Joe Bidenas jau po J.R.Mulino išrinkimo pernai sudarė susitarimą skirti 6 mln. dolerių (5,86 mln. eurų) migrantų išsiuntimui.
Tarp jų yra ne tik venesueliečių ir ekvadoriečių, bet ir haitiečių, desperatiškai ieškančių net ir aplinkinių kelių iš smurto nuniokotos šalies. Nedaug migrantų yra iš Panamos – vienos turtingiausių Lotynų Amerikos šalių.
Tikimasi, kad M.Rubio per šią kelionę, kuri taip pat apima apsilankymus Gvatemaloje, Salvadore, Kosta Rikoje ir Dominikos Respublikoje, daugiausia dėmesio skirs migracijos temai.
Protestai prieš M.Rubio
Prieš M.Rubio vizitą Panamoje kilo nedideli, bet intensyvūs protestai: protestuotojai degino jo atvaizdą, o policija panaudojo ašarines dujas.
Panamos kanalą, kurį D.Trumpas pavadino šiuolaikiniu pasaulio stebuklu, pastatė ir 1914 metais atidarė JAV. Jo statyba pareikalavo tūkstančių darbininkų, daugiausia afrikiečių kilmės žmonių iš Barbadoso, Jamaikos ir kitų Karibų jūros regiono šalių, gyvybių.
Tuometinis JAV prezidentas Jimmy Carteris derėjosi dėl susitarimo, kuriuo Panamai buvo suteiktas kanalas. Neseniai miręs J.Carteris manė, kad supervalstybės privalo gerbti mažesnes šalis.
D.Trumpas laikosi visiškai kitokio požiūrio ir grįžo prie XX pradžioje dominavusio „botago“ metodo, kai Jungtinės Valstijos grasino panaudoti jėgą savo tikslams pasiekti.
Panamos kanalas yra dirbtinis vandens kelias, jungiantis Atlanto ir Ramųjį vandenynus. Jis yra apie 80 km ilgio ir yra vienas svarbiausių jūrų prekybos kelių pasaulyje. Kasmet kanalu praplaukia apie 14 000 laivų, kurie gabena daugiau kaip 300 mln. tonų krovinių.
-
D.Trumpas jau grįžo: ką reiškia pasipylę grasinimai Kanadai, Grenlandijai ir Panamai
-
Ramūnas Vilpišauskas. Gins ar puls?
-
TJO vadovas: Panamos kanalas toliau priklausys panamiečiams
-
Iš Panamos – atsakas D.Trumpui: kanalas yra ir bus mūsų
-
Panama pasiskundė JT dėl D.Trumpo grasinimų
-
Atsakas Donaldui Trumpui: Panamos kanalas nebuvo JAV dovana
