Tačiau problema liko neišspręsta net ir suėmus į P.Gabriele. Praėjusią savaitę visuomenei paviešinus dar daugiau dokumentų, įtarimai krito ant popiežiaus Benedikto XVI bendražygių: asmeninio jo sekretoriaus Georgo Gänsweino ir Šventojo Sosto valstybės sekretoriaus Tarcisio Bertone.
Vatikane retai būna tokia prislėgta nuotaika. Atrodo, lyg kas būtų sujudinęs širšių lizdą. Purpuriniais drabužiais vilkintys vyrai karštligiškai skuba tvarkyti korespondenciją. Niekas niekuo nebepasitiki, kai kurie net nebesiryžta bendrauti telefonu.
Po daugiau nei septynerių metų galima įžvelgti akivaizdžių paralelių tarp popiežiaus Jono Pauliaus II ir popiežiaus Benedikto XVI valdymų. Už Vatikano sienų vėl kalbama apie prastą valdymą ir nesutarimus. Skandalo įkarštyje popiežius atrodo pavargęs ir netekęs ankstesniosios įtakos.
Josephui Ratzingeriui balandžio mėnesį sukako 85 metai, jis tapo vyriausiu popiežiumi per 109 pastaruosius metus. Bet palyginti su jo pirmtaku paskutiniaisiais gyvenimo metais, Benediktas XVI atrodo pavydėtinai puikios būklės. Nesunku pastebėti, kad dabar popiežiaus Benedikto XVI sprendimai tapo labiau apgalvotii.
Šiais laikais nesunku rasti dvasininkų Vatikane, kurie norėtų kalbėti anonimiškai. Monsinjoras, ilgus metus dirbęs su popiežiumi Benediktu XVI, atskuba į interviu restorane netoli šv. Marijos aikštės. Padavėjui dar nespėjus atnešti vandens ir vyno, monsinjoras išsako savo nuomonę apie Benediktą XVI: „Popiežius netinkamai vykdo savo pareigas.“ Jo nuomone, ne jis valdo situaciją, bet jį valdo.
Lenkas popiežius didžiąją dalį laiko praleisdavo keliaudamas, valdymą Vatikane perėmęs vokietis popiežius daugiausia laiko praleidžia įnikęs į knygas ir rašydamas.
Popiežiui neįdomios kasdienės naujienos. Vis dėlto, tai nėra jokia naujiena, nes jo pirmtakas taip pat aplaidžiai žiūrėjo į Kuriją. Lenkas popiežius didžiąją dalį laiko praleisdavo keliaudamas, valdymą Vatikane perėmęs vokietis popiežius daugiausia laiko praleidžia įnikęs į knygas ir rašydamas.
„Jis nepaima reikalų į savo rankas“, – sako monsinjoras ir priduria, kad popiežius nesugeba perimti vadovavimo iš kitų galingųjų. Galų gale, Vatikano darbuotojams ir administracijai nerūpi, kuris iš jų valdys Bažnyčią. Net ir tiems, kurie čia gyvena ne vieną dešimtmetį, Vatikanas yra lyg vilnos kamuolys, kurio net ir popiežiui neįmanoma išnarplioti.“
2005 metų balandį mirus Jonui Pauliui II, Kurija buvo apgailėtinos būklės. Paskutiniaisiais gyvenimo metais popiežius dažnai sirgdavo, todėl turėjo atidėti daug renginių ir sprendimų. Buvo tikimasi, kad naujasis popiežius viską sutvarkys ir Kurija atsigaus.
Tačiau iš esmės reformų nepavyko įgyvendinti. Svarbiausieji postai, net ir pasauliečių ir šeimos tarybų, vis dar priklauso kunigams. Iki 2011 metų katalikų organizacijai „Caritas Internationalis“ vadovavo vienintelė moteris, britė Lesley-Anne Knight, tačiau jai teko palikti vietą, kurioje tradiciškai dirba vyrai.
Kurijos reforma yra labai prieštaringai vertinama. Hierarchinis, Viduramžių organizacijos modelis iš esmės yra nesuderinamas su šiuolaikine vadyba. Stebėtina, kaip tokia valdymo sistema gali išlikti tokia tvirta. Sprendimai čia vis dar priimami slaptai, klesti milžiniška konkurencija.
Viskas, apie ką Vatikano vadovai kalbėjo dabar, išplaukė iš nutekintų dokumentų.
Praeityje Vatikanui didelę įtaką darė jėzuitų, benediktinų ir pranciškonų vienuolių ordinai. Išblėsus jų įtakai, ją perėmė vadinamosios naujųjų dvasininkų bendruomenės, pritraukiančios minias į popiežiaus aukojamas Mišias.
Visos naujosios bendruomenės turi viešuosius ir slaptuosius agentus Vatikane ir aplink jį. Romoje jie vadovauja universitetams ir kitoms švietimo įstaigoms, turi nekilnojamojo turto. Kardinolai ir vyskupai, dažnai neturėdami jokio oficialaus įgaliojimo, gina jų interesus Vatikane. Vatikane kiekvienas yra prieš visus ir kiekvienas galvoja, kad elgiasi taip, kaip patiktų Dievui. Galbūt popiežius Benediktas XVI per daug gerai pažįsta Vatikaną, kad imtųsi kokių nors reformų.
Pirmieji nutekinti dokumentai iš Vatikano pasirodė prieš keturis su trupučiu mėnesio. Sprendžiant iš jų Vatikanas įklimpo į korupcijos tinklą, kuris susijęs su kontraktais, sudaromais su Italijos bendrovėmis.
Vienas svarbiausių asmenų čia yra arkivyskupas Carlo Maria Viganò, kuriam popiežius 2009 metų liepą nurodė sutvarkyti Vatikano administraciją. Arkivyskupas laiške T.Bertone rašė, kad 7,8 mln. eurų siekęs Vatikano biudžeto deficitas per metus išaugo iki 34,5 mln. eurų pertekliaus. Bet C.Viganò kova su Vatikano administracijos išlaidavimu padarė jį nepopuliariu. Po 27 mėnesių jis buvo paskirtas Vatikano ambasadoriumi Vašingtone. Perkėlimą jis priėmė kaip bausmę.
Pirmieji nutekinti dokumentai iš Vatikano pasirodė prieš keturis su trupučiu mėnesio. Sprendžiant iš jų Vatikanas įklimpo į korupcijos tinklą, kuris susijęs su kontraktais, sudaromais su Italijos bendrovėmis.
Vatikano skandalas, poavadintas „Vatileaksu“ įgavo pagreitį, kai buvo atstatydintas Vatikano banko vadovas Ettore Gotti Tedeschi, kuris pasisakė už skaidrumą. Jis tikėjosi pataisyti banko, į kurį kažkada indėlius dėdavo mafijos bosai, įvaizdį. E.Tedeschi norėjo, kad Vatikanas demaskuotų neteisėtus sandorius, susijusius su pinigų plovimu. Tačiau jam nepavyko. E.Tedeschi pralaimėjo kovą prieš T.Bertone.
Benediktas XVI didžiausią galią suteikė žmonėms, kurie jam buvo palankūs ilgą laiką. Kardinolų iš Italijos provincijų galimybės priartėti prie Šv. Sosto nutolo. Nors T.Bertone yra italas, jis savo įgaliotinius renkasi ir skiria kardinolais iš saleziečių. T.Bertone vertinamas kaip prastas vadybininkas ir diplomatas. 2009 metų vasarą kardinolų delegacija prašė, kad popiežius jį pakeistų.
Būtų pernelyg paprasta visa tai interpretuoti tik kaip konfliktą tarp reformatorių ir tradicionalistų. Iš tikrųjų, tai tiksliau būtų pavadinti Bažnyčios skleroze, kuri turi Benedikto XVI vardą.
Senoji Vatikano gvardija, sudaryta iš Italijos kardinolų ir jų rėmėjų, tikėjo, kad jie rado pereinamojo laikotarpio geriausią popiežių – J. Ratzingerį. Tačiau pereinamasis laikotarpis užsitęsė iki aštuonerių metų, per kuriuos padėtis praktiškai nepasikeitė nuo paskutiniųjų Jono Pauliaus II valdymo metų.
