Viktoras Orbanas vykdo agresyvią žiniasklaidos kampaniją, kupiną dezinformacijos, kurios pagrindinė žinia yra ta, kad vengrai turėtų atsisakyti kartu su likusia Europa remti Ukrainą Rusijos invazijos akivaizdoje. Jis teigia, kad toks kelias rizikuoja privesti šalį prie bankroto ir pasiųsti jos jaunimą žūti fronto linijose.
Visoje šalyje pastatytuose reklaminiuose skyduose rodomi dirbtinio intelekto (DI) sugeneruoti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atvaizdai, kuriuose jis, apsuptas Europos pareigūnų, ištiesęs ranką tarsi reikalauja pinigų. Tai ne itin subtili užuomina į Europos Sąjungos (ES) pastangas finansiškai padėti Ukrainai ir sustiprinti jos gynybą karui įžengus į penktuosius metus.
„Mūsų žinia Briuseliui: mes nemokėsime!“ – skelbiama viešosiomis lėšomis finansuojamuose reklaminiuose skyduose.
Jei ir buvo kokių nors abejonių, pirmadienį tapo aišku, kodėl artėjančių Vengrijos rinkimų rezultatai atsilieps ir už jos ribų. Vengrija užblokavo naują ES sankcijų paketą Rusijai, reaguodama į rusiškos naftos tiekimo per Ukrainą sutrikimus, ir pažadėjo vetuoti bet kokią tolesnę proukrainietišką politiką, kol naftos srautai neatsinaujins.
V.Orbanas plačiai vertinamas kaip artimiausias Kremliaus sąjungininkas ES. Nors beveik visos kitos 26 bloko šalys atsiribojo nuo Rusijos nuo tada, kai ji 2022 metų vasario 24 dieną pradėjo plataus masto karą, Vengrija bendradarbiavimą sustiprino.
Ministras pirmininkas savo santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu vadina pragmatiškais, kylančiais iš Vengrijos galimybės gauti patikimą rusiškos naftos ir dujų tiekimą. Tačiau V. Orbano prieš LGBTIQ nukreipta politika, susidorojimas su žiniasklaida ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei jo kritikų įvardijimas „užsienio agentais“ sukėlė kaltinimus, kad jis vadovaujasi V. Putino autoritariniu vadovėliu.
