Pažymima, kad po Irano išpuolių prieš šios šalies miestus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą Abu Dabis svarsto galimybę tapti pirmąja Persijos įlankos valstybe, tiesiogiai įsitraukusia į konfliktą.
Pasak arabų šalių pareigūnų, JAE deda pastangas, kad būtų priimta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, leidžianti panaudoti jėgą sąsiauriui atverti.
Emyratų diplomatai taip pat ragina suburti tarptautinę koaliciją, prie kurios prisijungtų JAV, Europos ir Azijos valstybės, suinteresuotos laisva prekyba. Savo ruožtu Irano režimas tiki, kad kovoja dėl savo išlikimo ir yra pasirengęs pakenkti pasaulio ekonomikai blokuodamas šį svarbų kelią.
Tuo pat metu JAE vertina, koks galėtų būti jų indėlis. Anot straipsnio, svarstoma, kad valstybė galėtų išminuoti sąsiaurį ir suteikti kitą karinę paramą. Taip pat siūloma, kad Jungtinės Valstijos perimtų strateginių salų, įskaitant Abu Musos salą, kurią Iranas valdo jau pusę amžiaus, kontrolę, nors JAE laiko ją savo nuosavybe.
JAE Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad yra „platus tarptautinis sutarimas dėl būtinybės išlaikyti laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje“.
Pasak pranešimų žiniasklaidoje per paskutines savaites, Saudo Arabija ir kitos regiono šalys vis labiau priešinasi Irano režimui ir nori, kad karas tęstųsi tol, kol Teheranas bus gerokai susilpnintas arba nuverstas režimas. Nors, pripažįstama, kad jos dar nėra pasirengusios atvirai dislokuoti savo karių.
Nukentėjo labiausiai
Iranas į JAE yra paleidęs gerokai daugiau raketų ir bepiločių lėktuvų – beveik 2 500 – nei į bet kurią kitą šalį, įskaitant Izraelį, atkreipė dėmesį „The Wall Street Journal“.
Be kita ko, dėl Irano smūgių JAE kenčia dėl sumažėjusių turizmo srautų. Šalyje taip pat nukentėjo nekilnojamojo turto rinka, prasidėjo atostogų ir atleidimų iš darbo banga, o šalies, kaip taikos oazės neramiame regione, įvaizdžiu stipriai suabejota.
Nepaisydama rizikos, šalis primygtinai reikalauja atidaryti Hormūzo sąsiaurį, kuris yra labai svarbus jos energijos eksportui, prekybai ir maisto produktų tiekimui. JAE tikisi, kad net šiuo metu dvejojančios valstybės parems operaciją.
Straipsnyje primenama, kad Iranas primygtinai reikalauja nuolat kontroliuoti Hormūzo sąsiaurį ir įvesti mokesčius už laivų praplaukimą sąsiauriu, o Persijos įlankos šalys baiminasi, kad bet koks diplomatinis sprendimas iš tikrųjų užtikrins Teheranui formalią teisę valdyti šį vandens kelią, todėl pirmiausia nori jį atverti jėga.
Ekspertai pažymi, kad karinė operacija gali neužtikrinti Hormūzo sąsiaurio atvėrimo, nes tam reikia kontroliuoti ne tik patį vandens kelią, bet ir šalia jo esančią teritoriją, galbūt net pasitelkiant sausumos pajėgas. Tuo pat metu Iranui pakanka net ir nedidelių priemonių, pavyzdžiui, dronų ar minų, kad nuolat palaikytų grėsmę ir blokuotų laivybą.
Nepaisant to, kai kurios regiono šalys mano, kad rizika yra pagrįsta, nes Irano kontrolė tokiame strateginiame maršrute kelia dar didesnę grėsmę, teigė arabų šalių pareigūnai.
JAE įsitraukimas į karinę kampaniją reikštų atvirą arabų valstybių paramą karui, taip pat galėtų išplėsti galimybes vykdyti operacijas prieš Iraną, ypač dėl karinės infrastruktūros, bazių ir orlaivių, kuriais galėtų naudotis sąjungininkai, pažymėjo „The Wall Street Journal“.
Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo patarėjams pareiškė, kad jis yra pasirengęs nutraukti karą prieš Iraną, net jeigu Hormūzo sąsiauris ir nebus visiškai atidarytas.
Jo administracija padarė išvadą, kad bandymas visiškai atblokuoti šį strategiškai svarbų sąsiaurį gali užtęsti konfliktą daug ilgiau nei pagal pirminį operacijos planą, kuris buvo numatytas keturioms-šešioms savaitėms.
Be kita ko, antradienį D.Trumpas nurodė, kad karas tęsis dar dvi ar tris savaites ir pažymėjo, kad JAV „neturės nieko bendra“ su tuo, kas toliau vyks Hormūzo sąsiauryje.
Vietoje to, sakė jis žurnalistams, atsakomybė už tai, kad sąsiauris liktų atviras, teks nuo jo priklausančioms šalims, tai yra – Persijos įlankos valstybėms.



