Lietuvos kariai neslepia, kad pietinius Goro provincijos rajonus žiemomis talibai paversdavo savo prieglobsčiu. Gretimose provincijose suaktyvėjus koviniams veiksmams, talibai persigrupavimui ir poilsiui taip pat rinkdavosi Gorą. Tačiau iš kalnų į provincijos gilumą jie dažniausiai netraukdavo.
„Jie visada stengdavosi mūsų provinciją išlaikyti saugią, kaip jiems patiems reikalingą užnugarį. Mūsų provincija jiems atlikdavo užnugario vaidmenį, pasipildant, atstatant jėgas, ir jie stengdavosi nesivelti į aktyvesnius veiksmus“, – dar 2009 m. pavasarį viešai yra kalbėjęs kalbėjo Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Algirdas Norkus.
Talibų Goro pietuose buvo pastebėta dar 2006 metais, tačiau jau 2009 metų pabaigoje jie ėmė veikti aktyviau. 2010 m. liepos pabaigoje talibai nesėkmingai bandė užimti Pasabando policijos būstinę.
„Buvo manoma, kad jie ten atvyksta persigrupuoti, peržiemoti, pailsėti, galbūt treniruoti savo kovotojų, tačiau iki šiol jie nekeldavo problemų vietos valdžiai ir vietos policijai. Pastarasis įvykis liepos pabaigoje parodė, kad jie bando būti aktyvesni ir organizuoti išpuolius prieš vietos valdžią bei policininkus“, – netrukus po išpuolio yra sakęs tuometinis Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Algis Vaičeliūnas.
Lietuviai kištis į kovinius veiksmus neturi teisės
Goro provincijoje daugėjant Afganistano vyriausybinių pajėgų, pradėtos planuoti ir operacijos, nukreiptos prieš talibus, įsikūrusius pietiniuose rajonuose. Apmokyti Lietuvos karių bei Policijos patarėjų grupės narių, apie 600 vietos policijos ir kariuomenės kovotojų pietiniuose Do Laineho ir Pasabando rajonuose (apie 130 km nuo Lietuvos karių stovyklos provincijos sostinėje Čagčarane) rugsėjo 23 d. pradėjo karinę operaciją.
 |
| Vyr. srž. Lino Genio/KAM nuotr./Atskrenda oro param |
Antradienį Krašto apsaugos ministerija išplatino pranešimą, kuriame rašoma, kad dvi savaites trukusi operacija baigėsi. Pranešime akcentuojama, kad operaciją „Rudens vėsa“ planavo ir jai vadovavo Afganistano nacionalinės saugumo pajėgos. Tačiau ją įdėmiai stebėjo ir lietuviai.
Kaip sako Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo atstovas spaudai kpt. Marius Varna, tokios karinės operacijos Goro provincijoje nėra buvę nuo sovietų okupacijos laikų. Operacijoje dalyvavo apie 600 vyriausybių pajėgų karių ir policininkų, 150 kovinio transporto ir technikos vienetų, buvo naudojami įvairūs ginklai, įskaitant minosvaidžius ir aviaciją.
 |
| Vyr. srž. Lino Genio/KAM nuotr./Stebėtojo pozicija |
„Šią operaciją vykdė vietos kariuomenė kartu su vietos policijos pajėgomis. Ją planavo irgi patys afganai, naudojosi savo žvalgybos duomenimis. Per operaciją policija turėdavo sulaikyti įtariamus sukilėlius, apieškodavo pastatus. Kilus pavojui, į kovą stodavo kariuomenė“, - pasakojo kpt. M.Varna.
Per dvi savaites trukusius mūšius nuostolių patyrė abi pusės – ir vyriausybinės pajėgos, ir sukilėliai. Nukauti talibai skaičiuojami dešimtis. Vyriausybinių pajėgų nuostolių Jungtinio štabo atstovas sakė negalintis atskleisti (apie karines naujienas informuojantis portalas dvidshub.net, remdamasis Afganistano armijos pranešimu, rašo, kad per operaciją žuvo 46 sukilėliai, 21 buvo sužeistas, žuvo ir du vyriausybinių pajėgų kariai, penki buvo sužeisti).
 |
| Vyr. srž. Lino Genio/KAM nuotr./Operacijos akimirka |
„Tačiau reikia pažymėti, kad nuostoliai lietuvių apmokytų vyriausybinių pajėgų neišmušė iš vėžių. Afganų kariai savo užduotis vykdė toliau. Lietuviai neturi teisės kištis į kovinius veiksmus, nebent iškiltų tiesioginis pavojus. Tačiau mūsų kariai teikė pagalbą sraigtasparniais evakuojant sužeistus afganų karius ir policininkus“, - sakė kariškis.
Pirminiais duomenimis, vyriausybinės pajėgos nekentėjo nuo vadinamųjų improvizuotų sprogstamųjų užtaisų, kuriuos padėjo talibai. Kariškiai tvirtina, kad tokio masto operacijos nuslėpti neįmanoma, tad jai iš anksto ruošėsi ir sukilėliai.
 |
| Vyr. srž. Lino Genio/KAM nuotr./Naikinami rasti sprogstamieji užtaisai |
„Dalį sprogmenų Afganistano saugumo pajėgoms pavyko nukenksminti“, - sakė kpt. M.Varna.
Nors operacija kalnuose vyko dvi savaites, čia vyko aršūs mūšiai, duomenų apie nukentėjusius civilius kol kas negauta.
„Tokiais atvejais civilius stengiamasi perspėti, kad jie paliktų pavojingą rajoną. Stengiamasi juos palenkti į savo pusę. Šiuo atveju neturime duomenų, kad civiliai būtų nukentėję. Matyt, juos pavyko apsaugoti“ , - tvirtino Jungtinio štabo atstovas spaudai.
Vyriausybines pajėgas moko lietuviai
„Tai pirmoji tokio masto ir techninių galimybių operacija Goro provincijoje. PAG tikslingai siekė, kad Goro provincijoje būtų dislokuotos dar didesnės saugumo pajėgos ir šiuo metu turime kandako (bataliono) dydžio vienetą. Šiandien matome rezultatus – vietos kariškiai ir policininkai savarankiškai planuoja ir vykdo operacijas užtikrindami saugumą provincijoje“, – pasibaigus operacijai PAG-15 vado pulkininko Artūro Radvil žodžius perdavė KAM.
 |
| Vyr. srž. Lino Genio/KAM nuotr./Ruošiamos minosvaidžių minos |
Į Goro provinciją iš Herate esančio 207 „Pergalės“ (persų kalba „Zabar“) korpuso dislokuotą kandaką sudaro apie 300 pėstininkų, žvalgų kuopa, išminavimo padalinys, logistikos paramos vienetas. Kartu su bataliono kovos grupe Čagčarane dislokuota „Zabar“ korpuso 1-osios brigados štabo dalis, padedanti planuoti ir valdyti operacijas.
Pajėgos yra ginkluotos lengvaisiais pėstininkų ginklais, kulkosvaidžiais, rankiniais granatsvaidžiais, stambaus kalibro patrankomis, naudoja šarvuotą kovos techniką ir visureigius.
Goro provincijoje su PAG kariais veikiančios Lietuvos karinių ir policijos patarėjų grupės konsultuoja Afganistano nacionalinėms saugumo pajėgas, padeda organizuoti kursus ir mokymus, perteikia Afganistano kariams ir policininkams savo patirtį ir žinias. Šių grupių kariai kartu Goro provincijos saugumo pajėgomis taip pat dalyvauja bendrose operacijose.
 |
| Vyr. srž. Lino Genio/KAM nuotr./Lietuvos karių pasitarimas |
Lietuvos karinių patarėjų grupę sudaro įvairių sričių Lietuvos kariuomenės karinio rengimo instruktoriai, o Policijos patarėjų grupėje tarnauja Lietuvos karo policijos ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai.
Šiuo metu tarnybą Lietuvos vadovaujamoje Goro provincijos atkūrimo grupėje atlieka penkioliktoji karių pamaina, kuri suformuota daugiausia iš Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono karių. Lapkritį PAG-15 pakeis šiuo metu pasiruošimą misijai bebaigianti 16-oji Lietuvos karių pamaina, o kitų metų gegužę – pasirengimą taip pat jau pradėjusi Lietuvos karių misiją Provincijos atkūrimo grupėje užbaigsianti 17-oji Lietuvos karių pamaina.
Afganistane vis labiau įsibėgėjant atsakomybės už saugumo užtikrinimą vietos pajėgoms perdavimo procesui, planuojama iki 2013 m. pabaigos išvesti Lietuvos karius iš Afganistano Goro provincijos ir užbaigti Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės veiklą.
