Sausio 20 d. Joe Bidenas paliko Baltuosius rūmus. Jis 2020 m. nugalėjo Donaldą Trumpą, žadėdamas amerikiečiams sugrįžimą į „normalumą“, tačiau jo prezidentavimas buvo chaotiškas tiek vidaus, tiek užsienio politikoje, o jis pats tapo vienu nepopuliariausių JAV lyderių. J.Bideno šalininkai sako, kad jis neleido žlugti ekonomikai, apsaugojo nuo karo su Rusija ir padėjo pagrindą Amerikos pramonės atgimimo perspektyvoms. Tačiau dauguma amerikiečių jo valdymą laiko nesėkme, o bene svarbiausias jo palikimas – Donaldo Trumpo išrinkimas.
J.Bidenas visuomet laikė save nepakankamai įvertintu politiku. 1972 m. 30-metis J.Bidenas netikėtai tapo vienu jauniausių visų laikų senatorių. Tada jis nugalėjo tuometinį respublikonų senatorių iš Delavero Jamesą Calebą Boggsą, kurį J.Bidenas kritikavo dėl garbaus amžiaus – jam buvo 73 metai. Per kitus 36 metus J.Bidenas buvo perrinktas septynis kartus ir tapo vienu įtakingiausių demokratų senatorių.
-
Niūrioje atsisveikinimo kalboje J.Bidenas perspėjo saugotis pavojingos oligarchijos
-
J.Bidenas: nyksta pagrindinės JAV demokratijos apsaugos priemonės
-
Išslaptinti J.Bideno komandos dokumentai: padėjo Ukrainai daugiau nei skelbia
-
J.Bidenas suteikė malonę 2,5 tūkst. žmonių – tai rekordinis vienos dienos skaičius
-
Be veiklos neliks – ką veiks JAV prezidento kadenciją baigęs Joe Bidenas
Sakoma, kad kiekvienas senatorius svajoja tapti prezidentu, ir J.Bidenas nebuvo išimtis. Pirmoji jo prezidentinė kampanija 1988 m. greitai baigėsi dėl skandalo: J.Bidenas nukopijavo ištraukas iš Didžiosios Britanijos leiboristų partijos lyderio Neilo Kinnocko kalbos. O 2008 m. jį įveikė jaunesni Hillary Clinton ir Barackas Obama. Pastarajam laimėjus pirminius rinkimus, jo komandoje reikėjo baltojo ir nuosaikaus politiko, kuris kompensuotų jo įvaizdį – pasirinkimas krito ant J.Bideno.
Davidas Axelrodas, ilgametis B.Obamos patarėjas, sakė, kad vienas iš J.Bideno pasirinkimo viceprezidentu privalumų buvo jo amžius. Jie manė, kad kai B.Obama baigs eiti pareigas, J.Bidenui bus 74 metai – per senas kandidatuoti į prezidentus trečią kartą. Tačiau 2016 m. J.Bidenas rimtai svarstė šią galimybę, o tada jį atkalbėjo B.Obama, kuris pasirinko savo buvusią varžovę H.Clinton. Be to, 2015 m. nuo vėžio mirė J.Bideno vyriausiasis sūnus Beau, o tai buvo sunkus smūgis viceprezidentui. Po D.Trumpo pergalės J.Bidenas sakė, kad gailisi atsisakęs kandidatuoti.
Kai po ketverių metų J.Bidenas vis dėlto pradėjo prezidentinę kampaniją, nedaug kas tikėjo, kad jam pavyks. Nepaisant to, kad apklausose jam sekėsi gerai, J.Bidenas užėmė ketvirtą vietą Ajovoje ir penktą vietą Naujajame Hampšyre, kur vyksta pirmieji pirminiai rinkimai.
Žurnalistai jau buvo pradėję laidoti jo kampaniją, tačiau gerai pasirodęs Šiaurės Karolinoje ir sulaukęs iš lenktynių pasitraukusių kandidatų paramos, jis sugebėjo išplėšti pergalę iš kairiojo senatoriaus Bernio Sanderso. Savo kandidate į viceprezidentus jis pasirinko afroamerikietę iš Kalifornijos Kamalą Harris, kuri per debatus apkaltino J.Bideną, kad šis priešinasi rasinei mokyklų integracijai ir draugauja su rasistais senatoriais.
Prezidento rinkimų kampanija vyko pačiame koronaviruso epidemijos, kurios aukomis tapo daugiau kaip milijonas amerikiečių, ir judėjimo „Black Lives Matter“ protestų prieš policijos smurtą įkarštyje. Tokiomis aplinkybėmis J.Bidenas žadėjo užbaigti D.Trumpo prezidentavimo chaosą bei skandalus ir grąžinti Amerikai „normalumą“. Ši tezė nuskambėjo ypač aktualiai po to, kai D.Trumpas atsisakė pripažinti J.Bideno pergalę, o jo šalininkai 2021 m. sausio 6 d. bandė sužlugdyti rinkikų balsų skaičiavimą Kapitolijuje.
J.Bidenas daug investavo į ekonomiką, tačiau rezultatai bus matomi po daugelio metų. Taigi amerikiečiai nėra patenkinti dabar šiek tiek pablogėjusiu gyvenimo lygiu.
Tapęs prezidentu J.Bidenas pirmiausia ėmėsi veiksmų, kad atsikratytų D.Trumpo palikimo: grąžino JAV į Paryžiaus klimato susitarimą ir Pasaulio sveikatos organizaciją, atšaukė draudimą atvykti iš kelių musulmoniškų šalių ir sienos pasienyje su Meksika statybą. Pagrindinis iššūkis jo prezidentavimui pirmaisiais mėnesiais – antroji koronaviruso banga. Naujajai administracijai pavyko smarkiai padidinti vakcinų ir būtiniausių medicinos priemonių gamybą, o skiepytų amerikiečių procentinė dalis pirmaisiais jo valdymo metais viršijo 75 proc.
Tačiau J.Bidenui nepavyko atkurti amerikiečių pasitikėjimo sveikatos apsaugos sektoriumi. Diskusijos dėl karantininių uždarymų ir skiepijimo būtinybės tapo kultūrinių karų dalimi: demokratai ragino tikėti ekspertais ir mokslu, o respublikonai atkreipė dėmesį į neigiamą laikino mokyklų uždarymo poveikį ir reiškė vis didesnį skepticizmą dėl skiepų, ir jau nebe tik dėl koronaviruso.
Siekdamas ištraukti JAV iš koronaviruso recesijos, J.Bidenas pasiūlė didžiulį investicijų planą „Build Back Better“, kuris greitai buvo pavadintas „baidenomika“. Pirmoji jo dalis – didelis 1,9 trilijono JAV dolerių vertės ekonomikos skatinimo priemonių paketas. Į jį buvo įtrauktos baigiamosios išmokos daugumai amerikiečių, padidintos nedarbo išmokos, išmokos vaikams, subsidijos būstui ir vaikų darželiams, pervedimai į valstijų ir miestų biudžetus.
Antroji plano dalis skirta finansuoti nuolat nepakankamai investicijų sulaukiančią Amerikos infrastruktūrą ir atkurti gamybos sektorių. Tiltams, keliams ir oro uostams remontuoti ir atnaujinti, geležinkelių transportui ir sparčiajam internetui plėtoti skirta 1,2 trilijono dolerių.
Dėl nesutarimų partijoje J.Bideno teisėkūros darbotvarkė įstrigo, o iki 2022 m. lapkritį vykusių vidurio kadencijos rinkimų į Kongresą (jų metu demokratai prarado Kongreso kontrolę ir nebegalėjo lengvai priiminėti savo įstatymų projektų) demokratams pavyko priimti tik vieną didesnį įstatymo projektą dėl mokesčių sistemos reformos, žaliosios energetikos ir transporto subsidijavimo, taip pat receptinių vaistų kainų pensininkams sumažinimo.
1,8 trilijono JAV dolerių vertės „American Families Plan“ projektas liko neįgyvendintas. Jis būtų gerokai padidinęs federalines išlaidas srityse, susijusiose su vaikų priežiūra, mokamomis atostogomis, ikimokykliniu ugdymu, visuomeniniais koledžais ir sveikatos priežiūra.
Paskutinė J.Bideno teisėkūros sėkmė buvo CHIPS aktas – didžiausias investicijų į mokslo plėtrą ir puslaidininkių gamybą paketas.
Dar prieš išrinkimą J.Bidenas pažadėjo nurašyti slegiančius studijų kreditų įsiskolinimus maždaug už 400 mlrd. dolerių. 2023 m. Aukščiausiasis Teismas šią programą užblokavo, tačiau pasinaudodama įstatymo spragomis administracija vis tiek 5,3 mln. amerikiečių nurašė beveik 190 mlrd. dolerių skolų.
Nedaugelis prezidentų gali prilygti J.Bideno administracijos teisėkūros pasiekimų skaičiumi. Tačiau jų poveikis bus matomas tik ateityje, o amerikiečiai vargu ar tai priskirs 46-ajam JAV prezidentui.
Neigiama fiskalinių paskatų pusė – smarkiai išaugusi infliacija, kuri 2022 m. birželį pasiekė 9 proc. ir viršijo prieš 40 metų buvusį rekordą. Ir nors JAV pavyko greičiau pažaboti infliaciją, o JAV ekonomikos augimas aplenkė daugelį išsivysčiusių šalių, eiliniams amerikiečiams buvo sunku tai paaiškinti. Jie matė kylančias būsto, benzino ir maisto kainas – ir tai jiems kėlė nepasitenkinimą.
Taip, nedarbas buvo mažas, o darbo užmokestis augo rekordiniais tempais per pastaruosius 20 metų, ypač mažų atlyginimų sektoriuje, tačiau infliacijos augimas juos lenkė didžiąją dalį J.Bideno prezidentavimo laikotarpio. Pasakojimai apie precedento neturinčią ekonominę sėkmę neatsispindėjo piliečių, kurie manė, kad valdant D.Trumpui ekonomika buvo geresnė, namų ūkių biudžetuose.
Vykstant koronaviruso lokdaunams, JAV smarkiai išaugo nusikalstamumas. 2020 m., dar prieš J.Bidenui pradedant eiti pareigas, buvo užfiksuotas didžiausias per metus nužudymų skaičiaus padidėjimas – beveik 29 proc. Nusikalstamumas toliau augo 2021 m., tačiau kitais metais grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį, o antrojoje J.Bideno kadencijos pusėje pastebimai sumažėjo.
Kritikai dėl nusikalstamumo augimo kaltino protestus „Black Lives Matter“ ir iniciatyvas mažinti policijos išlaidas (nors J.Bidenas jų nepalaikė), susiedami jas su demokratų merais ir prezidentu. O štai už nusikalstamumo sumažėjimą prezidento administracijai nuopelnų prisiimti nepavyko.
Kita reikšminga krizė buvo rekordinis nelegalių imigrantų antplūdis per pietinę sieną su Meksika. Vien per pirmuosius trejus J.Bideno prezidentavimo metus pasieniečiai sulaikė daugiau kaip 6,3 mln. sieną kertančių žmonių. Iš jų mažiausiai dviem milijonams pavyko pasilikti JAV, laukiant prieglobsčio prašymų išnagrinėjimo, kuris gali užtrukti ne vienus metus.
Per patį piką, 2023 m. gruodį, sieną kasdien kirsdavo net 10 tūkst. žmonių. J.Bidenas bandė derėtis su respublikonais dėl imigracijos reformos, tačiau derybos buvo nutrauktos, kai tam paprieštaravo D.Trumpas. Dėl to 2024 m. sausį prezidentas pasirašė įsaką laikinai uždaryti sieną, todėl bandymų ją kirsti smarkiai sumažėjo, o pačiam J.Bidenui imta priekaištauti, kad jis to nepadarė anksčiau.
J.Bideno užsienio politika buvo nenuosekli: vieni jį kritikavo už švelnumą ir atsargumą, kiti – už konfliktų eskalavimą ir bendrininkavimą vykdant genocidą.
Pirmasis užsienio politikos iššūkis J.Bidenui buvo karo Afganistane, kurį JAV vykdė nuo 2001 m., pabaiga. JAV karių išvedimo sąlygas ir terminą nustatė dar D.Trumpas per derybas su Talibanu. J.Bidenas nusprendė jų laikytis, nepaisydamas karinių patarėjų, kurie rekomendavo dalį karių palikti regione, perspėjimų.
2021 m. rugpjūtį, Talibanui sparčiai žengiant į priekį, amerikiečiai skubiai pradėjo evakuoti karius, civilius darbuotojus ir jiems padėjusius afganistaniečius. Per dvi savaites iš šalies buvo išvežta apie 122 tūkst. žmonių.
J.Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas vėliau prisiminė, kad jie delsė evakuotis, nes baiminosi Afganistano vyriausybės žlugimo: „Vyriausybė prašė mūsų nesiimti per greitų veiksmų, nes baiminosi, kad dėl to žlugs moralinė dvasia. Žvelgiant atgal, galima sakyti, žlugimas vis tiek įvyko.“
Filmuota medžiaga, kaip nevilties apimti afganistaniečiai kabinasi už išskrendančių lėktuvų važiuoklių, ir teroristinis išpuolis prie įėjimo į oro uostą, per kurį žuvo 13 amerikiečių ir apie 170 vietinių gyventojų, apskriejo visą pasaulį. Chaotiškas amerikiečių pabėgimas sudavė rimtą smūgį JAV reputacijai. Kritikai, įskaitant D.Trumpą, tvirtino, kad būtent tai įtikino Rusiją Amerikos silpnumu. Iki 2021 m. ankstyvo rudens, kai paskutiniai JAV kariai paliko Afganistaną, J.Bideno reitingas ėmė smarkiai kristi ir daugiau niekada nepakilo virš 50 proc.
2022 m. vasario 24 d., Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Jungtinės Valstijos susidūrė su nauja krize. Dar prieš kelis mėnesius J.Bideno administracija bandė sužlugdyti Rusijos planus, išslaptindama informaciją apie Rusijos pasirengimą kariniam puolimui ir darydama spaudimą Kremliui per Kinijos vadovybę. Prasidėjus karui JAV kartu su NATO sąjungininkėmis įvedė Rusijai plataus masto sektorines ir personalines sankcijas. Ginklų ir finansinės pagalbos Ukrainai tiekimas daugiau kaip už 100 mlrd. dolerių, leido Ukrainos kariuomenei sustabdyti rusų puolimą.
Viena vertus, tai parodė J.Bideno ryžtą ir Jungtinių Valstijų stiprybę: Rusijai nepavyko pasiekti savo tikslų, NATO šalys susitelkė ir padidino karines išlaidas, o Švedija ir Suomija, dešimtmečius buvusios neutralios, prisijungė prie aljanso.
Kartu J.Bideno politika Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu dažnai buvo kritikuojama. Kai kurių nuomone, bijodamas eskalacijos, jis per lėtai tiekė įvairių rūšių ginkluotę, o tai turėjo neigiamos įtakos Ukrainos kariuomenės koviniams pajėgumams. Kiti kaltino jo administraciją dėl aiškios konflikto sprendimo strategijos nebuvimo ir nesugebėjimo užkirsti jam kelią.
Apklausų duomenimis, 2024 m. gruodžio mėn. nedidelė dauguma amerikiečių manė, kad JAV daro per daug, kad padėtų Ukrainai (37 proc.), ne tiek, kiek reikia (31 proc.), arba nepakankamai (30 proc.). Pirmą kartą pasisakančiųjų už kuo greitesnį konflikto užbaigimą buvo daugiau nei pritariančiųjų Ukrainos teritorijų grąžinimui.
J.Bideno administracija įsitikinusi, kad palieka D.Trumpui gerą įdirbį būsimoms deryboms. Tačiau jų perspektyva vis dar miglota: D.Trumpo aplinka baiminasi, kad atsisakymas remti Ukrainą naujajam prezidentui gali tapti analogišku bėgimui iš Afganistano.
Kitas J.Bideno jėgų išbandymas buvo konflikto Artimuosiuose Rytuose eskalacija. 2023 m. spalio 7 d. teroristinė grupuotė „Hamas“ užpuolė Izraelį. Žuvo beveik 1200 žmonių, dar 250 buvo pagrobti ir paimti įkaitais. JAV nedelsdamos parėmė Izraelį ir jo vyriausybės sprendimą pasiųsti karius į Gazos Ruožą, o 2024 m. balandį Kongresas patvirtino 17 mlrd. dolerių karinę pagalbą.
Tačiau konfliktui įsibėgėjant J.Bideno administracija susidūrė su Izraelio vadovybės nenoru atsižvelgti į jos reikalavimus – nuo civilių aukų mažinimo iki humanitarinės pagalbos perdavimo užtikrinimo.
Atotrūkis tarp paramos Izraeliui, už kurią J.Bidenas pasisakė visą savo karjerą, ir humanitarinių sumetimų padarė Amerikos politiką labai nenuoseklią. Tai simbolizuoja JAV kariuomenės prie Gazos pakrantės įrengta plaukiojanti prieplauka humanitarinei pagalbai teikti, kurią vos po dviejų veiklos mėnesių nuplovė audra.
Šis nenuoseklumas buvo kritikuojamas ir šalies viduje. Respublikonai manė, kad J.Bidenas savo reikalavimais ir draudimu perduoti dideles bombas trukdo Izraeliui. Demokratai primygtinai tvirtino, jog administracija nepakankamai deda pastangų, kad sumažintų civilių aukų skaičių, o kai kurie net kaltino prezidentą bendrininkavimu vykdant genocidą. Konfliktas atsispindėjo ir Amerikos gatvėse – vyko masinės studentų demonstracijos Palestinai remti, kurios kartais peraugdavo į susirėmimus su policija ir Izraelio šalininkais.
Likus kelioms dienoms iki J.Bideno išvykimo iš Baltųjų rūmų, Izraelis ir „Hamas“ susitarė dėl šešių savaičių paliaubų. Prezidentas tvirtino, kad tai įvyko jo komandos, suformulavusios pagrindines susitarimo sąlygas, dėka. Tačiau tada D.Trumpas suskubo prisiimti nuopelnus, o derybininkai vėliau sakė, kad būtent jo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas atliko esminį vaidmenį derybose.
J.Bideno sprendimas siekti antrosios kadencijos galutinai sugriovė jo reputaciją. Jis kalbėdamas nuklysdavo į lankas, painiodavo vardus, jo darbą atlikdavo patarėjai, o siekti perrinkimo jis atsisakė tik po partijos kolegų spaudimo.
Dar 2020 m. kampanijos metu 78 metų J.Bidenas savo artimiausiems patarėjams sakė, kad planuoja būti prezidentu tik vieną kadenciją, po kurios taps „tiltu“ jaunesnei politikų kartai. „Jei J.Bidenas bus išrinktas, po ketverių metų jam bus 82 metai ir jis daugiau nebekandidatuos“, – sakė vienas iš jo kampanijos patarėjų.
Kai kurie demokratai jau 2022 m. abejojo J.Bideno galimybėmis siekti antrosios kadencijos. Tačiau geri partijos rezultatai Kongreso vidurio kadencijos rinkimuose suteikė drąsos J.Bidenui, kuris nusprendė, kad, nepaisant neigiamų apklausų rezultatų, amerikiečiai palaiko jo viziją. Tai taip pat išmušė pagrindą iš po kojų potencialiems J.Bideno varžovams prezidento rinkimų pirminiuose rinkimuose.
2022 m. pabaigoje J.Bidenas galutinai apsisprendė, kad sieks antrosios kadencijos. Apie tai jis viešai paskelbė kitų metų balandį. Pasak jo, šį sprendimą padiktavo daugybė krizių, su kuriomis susidūrė šalis, taip pat D.Trumpo dalyvavimas rinkimuose.
Tačiau prezidento amžius akivaizdžiai jautėsi. Viešuose renginiuose jis vis dažniau nerišliai kalbėdavo, painiodavo žodžius, o kartais net pasiklysdavo erdvėje. 2024 m. vasarį specialusis prokuroras Robertas Huras, tyręs neteisėtą slaptų dokumentų saugojimą J.Bideno namuose, nusprendė, kad nėra prasmės kelti prezidentui kaltinimų, nes prisiekusieji jį išteisins, laikydami „geraširdžiu senuku su bloga atmintimi“.
Po to prezidentas ganėtinai susierzinęs pasirodė spaudos konferencijoje, kurioje supainiojo Meksikos ir Egipto prezidentus. Tačiau demokratai ir J.Bideno pavaldiniai atmesdavo bet kokią kritiką ir tvirtindavo, kad prezidentas neturi sveikatos problemų. Netrukus jis nesunkiai laimėjo partijos pirminius rinkimus, kuriuose, tiesą sakant, nebuvo konkurencijos.
J.Bideno sveikatos būklės problema galutinai išryškėjo per vasarą vykusius debatus su D.Trumpu. Jų metu prezidento pasirodymas buvo apgailėtinas – nuo sukaustytos eisenos iki silpno balso, – o jis pats atrodė akivaizdžiai sutrikęs, žiūrėdamas į tolį pravira burna, kai kalbėdavo jo oponentas. Dauguma apklausų po debatų parodė akivaizdžią D.Trumpo pergalę.
Po to žiniasklaidoje viena po kitos ėmė rodytis publikacijos apie J.Bideno sveikatos problemas. Žurnalistai rašė, kad pastaraisiais mėnesiais JAV vadovas greitai pavargsta, ypač per vizitus užsienyje, ir dirba tik šešias valandas per dieną, nuo 10 iki 16 val. Dalį prezidento pareigų perėmė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas, patarėjas Stephenas Ricchetti ir Nacionalinės ekonomikos tarybos vadovė Lael Brainard.
Iki maksimumo sumažinusi J.Bideno susitikimų su Kongreso demokratais ir net jo paties kabineto nariais skaičių, prezidento aplinka uždarė jį į savotišką kokoną, atribodama nuo bet kokių neigiamų naujienų.
Tokiomis aplinkybėmis partijos kolegos pradėjo kampaniją, reikalaudami, kad J.Bidenas pasitrauktų iš rinkimų. Po beveik mėnesį trukusio kongresmenų, žiniasklaidos ir kampanijos rėmėjų spaudimo Baltieji rūmai pasidavė ir J.Bidenas paskelbė, kad nebekandidatuos antrai kadencijai.
Jį greitai pakeitė viceprezidentė K.Harris, į kurią J.Bideno komanda nežiūrėjo rimtai ir neįtraukdavo į administracijos veiklą. Likus trims su puse mėnesio iki rinkimų, ji bandė iš naujo kurti rinkimų kampaniją, tačiau, nepaisant sėkmingo pasirodymo debatuose, nesugebėjo atsiriboti nuo J.Bideno ir parodyti, kuo jos prezidentavimas skirtųsi nuo dabartinio. Lapkričio 5 d. D.Trumpas ne tik laimėjo visose svyruojančiose valstijose, bet gavo ir didžiąją dalį rinkėjų balsų ir tapo 47-uoju JAV prezidentu.
Atrodo, kad J.Bidenas ir jo aplinka vis dar gyvena neigimo stadijoje. Neseniai, kadencijos pabaigoje, duotame interviu dabar jau buvęs prezidentas teigė, kad būtų įveikęs D.Trumpą, jei būtų likęs varžybose. O paskutiniu jo prezidentavimo akordu tapo sulaužytas pažadas: jis iš anksto suteikė malonę savo sūnui Hunteriui, nuteistam už neteisėtą ginklų laikymą ir mokesčių slėpimą. Prezidentas sūnui iškeltas bylas pavadino politizuotomis, daugeliu atžvilgių pakartodamas D.Trumpo žodžius, kai šis kalbėdavo apie savo paties baudžiamąjį persekiojimą.
Amerikiečiai laiko J.Bideną vienu blogiausių prezidentų istorijoje. Tačiau ateityje tai gali pasikeisti.
Sausio 15 d. J.Bidenas pasakė atsisveikinimo kalbą. Joje jis perspėjo dėl oligarchijos susiformavimo pavojaus, aiškiai užsimindamas apie Eloną Muską, kuris pastaraisiais mėnesiais tapo D.Trumpo artimiausios aplinkos nariu, taip pat apie dešimtį milijardierių, gavusių postus jo administracijoje. J.Bidenas taip pat gyrė savo administracijos laimėjimus: 17 mln. naujų darbo vietų, stiprią NATO, „vis dar laisvą“ Ukrainą, mažesnį nusikalstamumą ir mažesnes vaistų kainas.
Tačiau atrodo, kad amerikiečiai nepritaria jo optimizmui. CNN apklausos duomenimis, tik 36 proc. amerikiečių palankiai įvertino J.Bideno kaip prezidento veiklą. Prasčiausiai jis buvo įvertintas už migracijos sritį, užsienio politiką ir ekonomikos būklę. Šiek tiek daugiau nei 60 proc. respondentų jo prezidentavimą laiko nesėkmingu – blogiau buvo įvertintas tik George'as Bushas jaunesnysis prieš palikdamas Baltuosius rūmus. Iš jų 19 proc. nesėkmių priežastis sieja su išorinėmis aplinkybėmis, o 42 proc. jas priskiria prezidentui.
J.Bidenas baigė savo vienintelę prezidento kadenciją su 36,7 proc. pritarimo reitingu – vienu blogiausių šiuolaikinėje istorijoje ir pora procentų žemesniu nei D.Trumpas, kuris Baltuosius rūmus paliko po Kapitolijaus šturmo ir bandymo surengti jam apkaltą.
Galbūt ateityje amerikiečiai pakeis J.Bideno prezidentavimo vertinimą: apklausos rodo, kad laikui bėgant šalis geriau vertina buvusius prezidentus. Tačiau J.Bideno atveju dar anksti apie tai kalbėti.
