Tikimasi, kad K. Starmerio centro kairioji Leiboristų partija patirs triuškinamą pralaimėjimą vietos rinkimuose visoje Anglijoje bei pusiau autonominių įstatymų leidžiamųjų organų rinkimuose Škotijoje ir Velse.
Premjero populiarumui smukus dėl silpnos ekonomikos ir nuolatinių abejonių jo sprendimais, konkuruojančios partijos ketvirtadienio balsavimą vadina referendumu dėl K. Starmerio ir jo dvejus metus gyvuojančios vyriausybės.
„Balsuokite už „Reform“, išmeskite Starmerį“ – toks yra kraštutinių dešiniųjų partijos „Reform UK“ kampanijos šūkis.
Kiti nacionaliniai rinkimai turėtų vykti tik 2029 metais, tačiau ketvirtadienį patirtas sutriuškinimas gali paskatinti neramią Leiboristų partiją sukilti prieš savo nepopuliarų lyderį.
Praėjus mažiau nei dvejems metams po triuškinamos pergalės rinkimuose, „Keiras Starmeris tapo žmonių nusivylimo (ir) iliuzijų žlugimo indu“, teigė apklausų bendrovės „More in Common“ atstovas Luke'as Trylas (Lukas Trailas).
Balsavimo diena gali tapti K. Starmerio teismo diena
K. Starmerio populiarumas smuko po virtinės klaidų nuo tada, kai 2024 metų liepą jis tapo ministru pirmininku. Jo vyriausybei sunkiai sekėsi užtikrinti žadėtą ekonomikos augimą, atkurti nualintas viešąsias paslaugas ir palengvinti pragyvenimo išlaidas. Šias užduotis dar apsunkino JAV ir Izraelio karas su Iranu, sustabdęs naftos tiekimą per Hormuzo sąsiaurį.
Premjerui dar labiau pakenkė jo pražūtingas sprendimas JK ambasadoriumi Vašingtone paskirti skandalingojo Jeffrey Epsteino (Džefrio Epsteino) draugą Peterį Mandelsoną (Piterį Mandelsoną).
Prognozuojama, kad Leiboristų partija praras gerokai daugiau nei pusę iš 2,5 tūkst. vietų, dėl kurių ji kovos Anglijos vietos tarybose. Manoma, kad ji praras balsus tiek kairiosioms, tiek dešiniosioms partijoms – ypač Žaliųjų partijai Londone ir „Reform UK“ darbininkų klasės atstovaujamose buvusiose Leiboristų partijos tvirtovėse Anglijos šiaurėje.
„Šie rinkimai yra labai, labai pavojingas momentas Keirui Starmeriui“, – sakė Londono ekonomikos mokyklos Vyriausybės departamento profesorius Tony Traversas (Tonis Traversas).
Jis teigė, kad po virtinės politikos posūkių ir ekonomikoje, kurioje „nėra daug pinigų, kuriuos būtų galima kam nors išleisti (...), jo oponentai rikiuojasi į eilę“.
K. Starmeris jau išgyveno vieną krizę vasarį, kai kai kurie leiboristų įstatymų leidėjai, įskaitant partijos lyderį Škotijoje, paragino jį atsistatydinti dėl P. Mandelsono paskyrimo.
Sutriuškinimas rinkimuose gali išprovokuoti netikėtą iššūkį dėl lyderystės iš tokių žinomų varžovų kaip sveikatos apsaugos sekretorius Wesas Streetingas (Vesas Stritingas), buvusi ministro pirmininko pavaduotoja Angela Rayner (Andžela Reiner) ar Didžiojo Mančesterio meras Andy Burnhamas (Endis Barnamas).
Bet kuriam pretendentui reikėtų 80 įstatymų leidėjų – penktadalio partijos atstovų Bendruomenių Rūmuose – paramos, kad būtų paskelbtas konkursas. A. Burnhamo atveju, prieš perimdamas pareigas, jis turėtų laimėti rinkimus į parlamentą.
Kita vertus, K. Starmeris gali patirti partijos spaudimą nustatyti savo pasitraukimo tvarkaraštį po tvarkingo lyderio rinkimų konkurso.
„Jo parlamentinė partija nėra tikra, ar dabar yra tinkamas metas jį nušalinti, – sakė Londono Karalienės Marijos universiteto politikos profesorius Timas Bale'as (Timas Beilas). – Taigi, egzekucija gali būti atidėta.“
Tačiau T. Bale'as pridūrė: „Tai labiau klausimas kada, o ne ar jis pasitrauks.“
Apklausos rodo susiskaldžiusią politiką ir suskaldytą šalį
Paprastai Leiboristų partijos nuostoliai būtų buvę gera žinia jos pagrindinei varžovei – centro dešiniajai Konservatorių partijai. Tačiau konservatorių reputaciją suteršė 14 audringų valdymo metų, kurie baigėsi 2024-aisiais.
Šiuose rinkimuose greičiausiai didžiausi laimėjimai teks Nigelo Farage'o (Naidželo Faradžo) vadovaujamai „Reform UK“, kairiosios pakraipos žaliesiems bei nacionalistinėms Velso ir Škotijos partijoms.
Oponentai sustiprino „Reform UK“ ir žaliųjų stebėjimą, siekdami sustabdyti jų kilimą. N. Farage'as sulaukia klausimų dėl 5 mln. svarų sterlingų (5,8 mln. eurų) aukos iš kriptovaliutų milijardieriaus, kurią jis priėmė 2024 metais, bet nedeklaravo. Jis teigia, kad tai buvo asmeninė dovana.
Aplinkosaugininkai žalieji, kurie pabrėžė savo propalestinietiškas pažiūras vadovaujant save „ekopopulistu“ vadinančiam lyderiui Zackui Polanskiui (Zakui Polanskiui), atleido kelis kandidatus dėl antisemitinių įrašų socialiniuose tinkluose.
T. Traversas teigė, kad JK pereina nuo „dviejų su puse partijų sistemos“, kurioje liberaldemokratai paprastai būdavo trečioji partija, „prie kažko panašesnio į penkių partijų sistemą.“
Tai puiki žinia Rhunui ap Iorwerthui (Rinui ap Jovertui), kuris vadovauja „Plaid Cymru“ (Velso partijai) ir turi didelių galimybių vadovauti šios teritorijos pusiau autonominei vyriausybei.
„Senosios politikos nebėra, – sakė jis. – Leiboristų partija nelaimės šių rinkimų.“
Horizonte – galimas seisminis poslinkis
Leiboristai šimtmetį dominavo Velso politikoje ir išlaikė valdžią Kardife nuo pat Velso vyriausybės įkūrimo 1999 metais. Apklausos rodo, kad jų partija bus nustumta į trečiąją vietą po „Plaid Cymru“ ir „Reform UK“, kurios žengia koja kojon.
„Plaid Cymru“ pergalė suteiktų trims iš keturių JK dalių nepriklausomybę palaikančius lyderius. Šiaurės Airiją valdo airių nacionalistų partija „Sinn Fein“, dalydamasi valdžia su probritiška Demokratine junionistų partija.
Škotijos nacionalinė partija, valdanti Edinburge nuo 2007 metų, teigia, kad sieks naujo referendumo dėl nepriklausomybės, jei ketvirtadienį laimės daugumą. Škotijos rinkėjai atmetė pasitraukimą iš JK per 2014 metų balsavimą.
„Plaid Cymru“ teigia, kad balsavimas dėl atsiskyrimo artimiausiais metais nėra įtrauktas į darbotvarkę, nors nepriklausomybė išlieka galutiniu partijos tikslu.
Trumpuoju laikotarpiu ji nori daugiau galių rinkti mokesčius ir daugiau kontroliuoti, kaip išleidžiami pinigai.
„Mums reikia iš esmės pertvarkyti JK, – sakė R. ap Iorwerthas. – Tai nelygi sąjunga.“
