Praėjusį mėnesį Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume D. Trumpas pristatė naująją Taikos tarybą, o scenoje prie jo pasirašyti šios tarptautinių konfliktų sprendimo institucijos chartijos prisijungė 19 šalių lyderiai ir pareigūnai, įskaitant V. Orbaną.
Nors Taryba iš pradžių buvo sumanyta prižiūrėti Gazos Ruožo atstatymą, jos chartija, regis, neapriboja jos vaidmens tik šia palestiniečių teritorija ir panašu, kad ji siekia konkuruoti su Jungtinėmis Tautomis (JT).
„Po dviejų savaičių vėl susitiksime Vašingtone, nes Taikos taryba, taikos institucija, surengs inauguracinį posėdį“, – per rinkimų kampanijos renginį Vakarų Vengrijos Sombathėjaus mieste šeštadienį pareiškė V. Orbanas – vienas artimiausių JAV lyderio sąjungininkų Europos Sąjungoje (ES).
Pagrindinės JAV sąjungininkės, įskaitant Prancūziją ir Jungtinę Karalystę (JK), išreiškė abejonių dėl Taikos tarybos.
Nuolatinė narystė šioje taryboje, prie kurios prisijungti pakviesti prieštaringai vertinami valstybių lyderiai, kainuoja 1 mlrd. JAV dolerių (0,85 mlrd. eurų). Toks mokestis sukėlė kritikos bangą, kad taryba gali tapti mokama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos versija.
Nacionalistas ministras pirmininkas V. Orbanas, prie valdžios vairo stovintis ilgiau nei bet kuris iš dabartinių ES valstybių lyderių, balandžio 12 dieną numatytuose visuotiniuose rinkimuose susidurs su beprecedenčiu iššūkiu.
Nepriklausomos apklausos rodo, kad pirmauja buvusio vyriausybės nario, jos kritiku tapusio Peterio Magyaro (Pėterio Madjaro) partija – tokiu metu, kai stagnuoja ekonomika, didėja nepasitenkinimas viešosiomis paslaugomis, o keli dideli skandalai pakirto pasitikėjimą vyriausybe.
