Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Viltys dėl taikaus arabų perėjimo į demokratiją blėsta

Protestai Jemene
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Protestai Jemene
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Triumfuojančios minios, susirinkusios Kairo Tahriro aikštėje, džiugesys viską pasakė. Prieš beveik keturis mėnesius ilgametis Egipto vadovas, prezidentas Hosni Mubarakas galiausiai pasidavė politinei realybei ir atsistatydino iš posto. H.Mubarako atsistatydinimas, sekęs netrukus po to, kai iš posto buvo nuverstas kaimyninio Tuniso lyderis Zine El Abidine Ben Ali, suvoktas kaip dalis domino efekto, rašo CNN.

Atrodė, kad arabų pasaulis pagaliau atsidūrė ant taikaus demokratinio perėjimo, vis niekaip nepasiekusio šio regiono, ribos. Tačiau šiandien vis labiau akivaizdu: taikaus „Arabų pavasario“ pažadas užleidžia vietą ilgai, smurtinei vasarai – diktatoriai Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje smėlyje nubrėžė liniją ir aršiai kovoja, siekdami išsaugoti valdžią savo rankose.

Tuo tarpu protestuotojai nerodo jokių ketinimo atsitraukti ženklų. „Tapome liudininkais to, kaip iš posto savo noru pasitraukė Artimųjų Rytų diktatorius. Tai, greičiausiai, paskutinis toks liudijimas šiame regione“, – CNN neseniai sakė Vašingtono smegenų centro „American Enterprise Institute“ ekspertas Michaelis Rubinas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama ir kiti Vakarų šalių lyderiai ir toliau darys spaudimą, kad kai tik įmanoma, pokyčių būtų siekiama taikiai, sakė M.Rubinas. Tačiau H.Mubarako likimas, kuris šiuo metu laukia teismo ir kuriam gresia mirties bausmė, bei Libijos diktatoriaus pulkininko Muamaro Kadhafi kasdienybė, persmelkta ne tik šalies sukilėlių, bet ir NATO pajėgų puolimų, išgąsdino minėto regiono diktatorius.

„Jie mato, kad taikiai atsistatydinti iš posto galimybės nėra, – sakė M.Rubinas. – Daugelis iš jų taip pat tiki, kad jų šalis yra jų asmeninė kova.“

Nors galima įžvelgti tam tikras tendencijas, būdingas arabų valstybėms šiuo metu, kai kurie analitikai pabrėžia, kad kiekviena Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalis susiduria su išskirtiniais iššūkiais. Todėl bandymas įvykius skirtingose minėtų regionų valstybėse apibendrinti „Arabų pavasario“ terminu, ne vienam kelia abejonių.

Libija: jokių silpnėjimo ženklų

Scanpix nuotr./Gyvenimas Misratoje
„Scanpix“ nuotr./Gyvenimas Misratoje

Libijoje M.Kadhafi opozicijai trukdo tai, kad šalies nacionalinis identitetas yra „labai silpnas“, įsitikinęs Užsienio reikalų tarybos narys Robertas Daninas. Šioje, retai apgyvendintoje Šiaurės Afrikos šalyje, didžiausia svarba teikiama gentinei ištikimybei. Būtent todėl šalies sukilėliams ypač sudėtinga tapti vieningu opoziciniu pasipriešinimu.

M.Kadhafi smurtu pratrūkusi reakcija į protestuotojus, o taip pat ir grasinimai masinėmis žudynėmis sukilėlių užimtame Bengazio mieste, iššaukė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją, palaiminusią karinius žingsnius, siekiant apsaugoti Libijos civilius. NATO lyderiai mano, kad šios šalies piliečių neįmanoma apsaugoti nenuvertus M.Kadhafi, todėl ir toliau tęsia jau du mėnesius trunkantį šalies valdžios pajėgų bombardavimą.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas trečiadienį pranešė apie Aljanso sprendimą 90 dienų pratęsti savo misiją Libijoje. Tuo tarpu M.Kadhafi vis dar atsisako pasitraukti iš valdžios, nors ir aptarė ugnies nutraukimo galimybę su Pietų Afrikos Respublikos prezidentu Jacobu Zuma.

Kitas Užsienio reikalų tarybos narys Maxas Bootas įspėja, kad Libijos karas turi potencialą tapti „užsitęsusia ir brangia aklaviete“. „Jei M.Kadhafi kris, atsiras chaoso ir užsitęsusių gentinių karų pavojus“, – sakė jis. M.Bootas taip pat neabejoja, kad tokia situacija netruktų pasinaudoti teroristinis tinklas „al-Qaeda“.

Pasak JT, nuo vasario, kai Libijoje prasidėjo karas, iš šalies išvyko apie 900 tūkst. žmonių.

Egiptas: įtampa didėja

Reuters/Scanpix nuotr./Protestuotojas demonstruoja aovinio tūtelę ir panaudą aaarinių dujų kanistrą.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestuotojas demonstruoja šovinio tūtelę ir panaudą ašarinių dujų kanistrą.

Tuo tarpu netoliese esančiame Egipte vyrauja nusivylimo nuotaikos. „Mes laukėme... ir nieko neatsitiko, – šią savaitę Tahriro aikštėje įvykusioje demonstracijoje sakė 43 metų Mehdi Ibrahimas. – H.Mubarakas ir jo sąjungininkai nebuvo nubausti už nusikaltimus, kuriuos padarė. Mums reikia atskaitomybės.“

Kai kurie protestuotojai skubino sukurti iš civilių sudarytą prezidentinę tarybą, kuri pakeistų šalį šiuo metu valdantį karinį režimą, iki kol rugsėjį bus surengti demokratiniai rinkimai. Kiti protestuotojai ragino skubiai į šalį sugrąžinti pavogtą turtą ir sukurti iš esmės atviresnę visuomenę.

Įtampa išlieka ir tarp pasaulietiškesnių, liberaliai mąstančių aktyvistų bei konservatyvių Musulmonų Brolijos atstovų, kurie daugybę metų buvo pagrindinė opozicinė H.Mubarako jėga. „Prieš rinkimus reikia priimti įstatymus ir taisykles, kurie rodytų kryptį ir saugotų mažumų asmens laisves bei teises“, – kalbėjo teisės studentas Mohamedas Badawi.

Tačiau Musulmonų Brolijos narys Saffa Mohamedas pareiškė, kad rudenį įvyksiantys rinkimai bus naudingi šaliai net tuo atveju, jei juos laimės seniau šalyje egzistavusios politinės grupės, kaip antai ta, kuriai jis pats atstovauja, ar kadais šalį valdžiusios Nacionalinės demokratijos partijos likučiai.

Sirijos parako statinė

AFP/Scanpix nuotr./Tankas Derijos mieste
AFP/„Scanpix“ nuotr./Tankas Derijos mieste

Judant į regiono šiaurės rytus, pasiekiame Siriją. Valstybę, kurios valdžia kaltinama žiaurumais prieš savo pačios žmones. Tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“ neseniai išplatino ataskaitą, kurioje teigiama, kad Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimas sistemingai piktnaudžiavo prieš protestuotojus ir kad šie piktnaudžiavimai „galėtų būti kvalifikuojami kaip nusikaltimai žmoniškumui“.

57-iuose dokumento puslapiuose minimi keliolikos aukų ir kitų liudininkų parodymai apie Derijoje patirtą smurtą. Ši provincija, esanti šalies pietvakariuose, buvo tarsi parako statinė – būtent čia kovo viduryje prasidėjo po visą šalį netrukus išplitę neramumai.

Ataskaitoje teigiama, kad per neramumus Sirijoje jau žuvo 887 žmonės. 418 iš jų buvo iš Derijos. Praėjusį mėnesį oficialusis Sirijos režimas kilusius neramumus bandė suvaldyti be skrupulų. Kai kurie liudininkai pasakojo, kad nužudytųjų kūnai tiesiog brinko gatvėse, tuo tarpu sužeistieji buvo gydomi laikinose slaptose klinikose – jos buvo įkuriamos laikinai, kad nebūtų susektos valdžios saugumo pajėgų.

Žmogaus teisių stebėtojai jau kurį laiką ragina JT paskelbti B.al-Assado režimą atsakingu už visas žudynes. Savo ruožtu Vakarų valstybių lyderiai paskelbė naujas sankcijas B.al-Assadui ir keliems jo ištikimiausiems remėjams.

Tuo tarpu protestų banga Sirijoje nepanašu, kad silpnėtų. Dviejų su puse minutės vaizdo įrašas tinklalapyje „Youtube“, kuriame ant žuvusio 13-mečio berniuko iš Derijos, Hamzos Ali al-Khateebo, kūno matyti daugybė žaizdų, sukėlė tarptautinį pasipiktinimą. Netrukus socialiniame tinklalapyje sukurtos grupės „Mes visi esame kankiniai, kaip vaikas Hamza Ali Al-Khateebas“ turėjo per 60 tūkst. gerbėjų.

Bahreinas: „Irano Kuveitas“

Reuters/Scanpix nuotr./Protestuotojai Manamos Perlų aikatėje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestuotojai Manamos Perlų aikštėje

Demokratinių permainų siekis susiduria su stipriu pasipriešinimu ir strategiškai kritiškame Arabijos pusiasalyje. Dviejų svarbiausių Jungtinių Valstijų sąjungininkių, Bahreino ir Jemeno, lyderiai tebekovoja dėl valdžios, nepaisydami vis didėjančio tarptautinio spaudimo.

Neseniai Bahreine atšaukti nepaprastosios padėties įstatymai, kurie šioje šalyje buvo įvesti kovą. Šie įstatymai leido oficialiajai valdžiai bent laikinai užčiaupti opozicijos atstovus ir žiniasklaidą. Neseniai Bahreino karalius Hamadas bin Isa Al Khalifa pareiškė sieksiąs dialogo ir tikino, kad liepą prasidės derybos su opozicija.

Tačiau Bahreino valdžia, kurią sudaro sunitų mažumos atstovai, ir toliau tęsė susidorojimą su šalies daugumą sudarančių šiitų opoziciniu judėjimu. Pasak liudininkų, norėdamos išsklaidyti demonstruotojų minias, šalies saugumo pajėgos keliuose šiitų gyvenamuosiuose rajonuose naudojo ašarines dujas.

Bahreino oficialiosios valdžios opozicijos atstovas CNN žurnalistui tvirtino, kad „buvo girdėti ir pavieniai bombų sprogimai bei šaudymai.“ Valdžia taip pat pateikė kaltinimus keturiems svarbiausiems opozicijos lyderiams. Anot opozicijos atstovų, taip siekiama susilpninti opozicinę šalies partiją „Al Wefaq“.

Rugsėjį Bahreine turėtų įvykti parlamento rinkimai, kurių metu ketinama išrinkti naujus atstovus, užpildysiančius atsilaisvinusias „Al Wefaq“ narių vietas. Pastarieji, protestuodami prieš tai, kaip valdžia dorojasi su protestais, pasitraukė iš parlamento.

Jungtinėms Valstijoms įvykiai Bahreine – tikras galvos skausmas. Vadovaudamasi savo deklaruojamomis politinėmis ir žmogaus teisių vertybėmis, Amerika turėtų daryti spaudimą karaliui, kad šis trauktųsi iš posto. Tačiau šioje Persų įlankos valstybėje yra dislokuota JAV penktoji karinio jūrų laivyno flotilė. Kaimyninei Saudo Arabijai ir JAV susirūpinimą kelia tai, kad sėkmingas šiitų sukilimas pavers Bahreiną Iranui ištikima valstybe.

„Bahreinas yra Irano Kuveitas, – sakė M.Rubinas, turėdamas omenyje buvusio Irako diktatoriaus Saddamo Husseino nuolatinį tvirtinimą, kad Kuveitas yra teisėta Irako provincija. – Jei Bahreino valdžia kris, nebus jokių klausimų, jokių „jeigu“ ir jokių „bet“ – Bahreinas taps satelitine Irano valstybe ir JAV penktoji karinio jūrų laivino flotilė bus priversta pasitraukti.“

„Vašingtonas negali sau leisti, kad režimas Bahreine pasikeistų“, – pabrėžė  M.Rubinas.

Jemenas: galima „al-Qaedos“ tvirtovė?

Reuters/Scanpix nuotr./Kariuomenė Jemene
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kariuomenė Jemene

Galiausiai, netoliese esančiame Jemene sukilėlių ir valdžios pajėgų, ištikimų prezidentui Ali Abdullahui Salehui, susidūrimai vis stiprėja. Pranešta, kad neseniai keturiomis raketomis apšaudytas pastatas, kuriame buvo susirinkę oficialiajam režimui savo nugaras atsukę generolai.

Kovos įsiplieskė ir tarp valdžios pajėgų bei „Hashed“ genties vyrų. Susidūrimas įvyko priešais vieną iš ministerijų šalies sostinėje, Sanoje. Valdžios pajėgoms ši gentis priešinasi jau ilgiau nei mėnesį su nedidelėmis pertraukomis vykstančiomis kovomis.

Teigiama, kad per neseniai įvykusius susidūrimus žuvo 15 genties narių, dar 31 buvo sužeistas. Liudininkai taip pat pranešė netoli susidūrimo vietos matę mažiausiai tris padegtus namus.
A.Salehas šią neturtingą ir saulės išsekintą valstybę valdo nuo 1978 metų.

Pasak JT, mažiausiai 100 žmonių buvo suimti Taizo mieste, tuo tarpu dar daugiau šimtų asmenų visoje šalyje buvo sužeisti.

JAV ambasada Sanoje pasmerkė tai, ką ji pavadino „neišprovokuotu ir neteisingu išpuoliu“ prieš protestuotojus Taizo mieste. Ambasada gyrė protestuotojus ir kreipėsi į A.Salehą, ragindama jį „nedelsiant pasitraukti iš posto“. Jemeno prezidentas prieš kurį laiką žadėjo perduoti valdžią.

Vis dėlto Jungtinėms Valstijoms situacija Jemene taip pat nėra vienareikšmiškai lengva. Iki šiol JAV A.Salehą laikė vienu iš svarbiausių savo sąjungininkų kovoje prieš „al-Qaedą“. Šis tarptautinis teroristinis tinklas turi savo atšaką Jemene, prisiėmusį atsakomybę už du bandymus įvykdyti išpuolius prieš Jungtines Valstijas.

JAV baiminasi, kad žlugus A.Saleho režimui, Jemenas taps „al-Qaedos“ tvirtove. „Tačiau JAV politikos formuotojai taip pat turi suprasti, kad „al-Qaeda“ sustiprėjo valdant A.Salehui, – pažymėjo M.Rubinas. – Tai, kad jis išsilaikys poste, nereiškia, kad „al-Qaedos“ šioje šalyje nebeliks.“

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min