Tai, kas prasidėjo 2016-ųjų birželio naktį, kai netikėtai paaiškėjo, kad per referendumą dėl tolesnės narystės ES britai nubalsavo už pasitraukimą iš Bendrijos, baigėsi.
Praėjus trejiems su puse metų, per kuriuos kunkuliavo vis naujos aistros, derybos ir rinkimai, Jungtinė Karalystė oficialiai išstojo iš ES. Šiam blokui šalis priklausė nuo 1973-ųjų.
Agonijoje – meilės gylis
ES tai – didžiulis praradimas, kad ir ką galbūt sau tyliai sakytų užsispyrėliškais anglosaksais itin retai besidžiaugdavusios kitos didžiosios Bendrijos šalys, Prancūzija ir Vokietija.
Kadangi Bendrija vis dar laikoma labiau ekonomine sąjunga, kažin ar galima nesikrimsti dėl Jungtinės Karalystės, kurios ekonomika pagal dydį yra 5-6 vietoje pasaulyje, praradimo.
Žinoma, pati valstybė iš žemėlapio niekur nedingsta. Kaip mėgsta sakyti „Brexit“ šalininkai, Britanija išstoja ne iš Europos – tik iš ES.
Be to, galbūt per pereinamąjį laikotarpį, kuris truks iki šių metų pabaigos, pavyks susitarti dėl itin glaudžių ateities santykių ir pokytis apskritai bus tik „popierinis“.
Visgi tai turbūt nelogiška – jei britams prekiauti su ES bus taip pat lengva ir paprasta, kaip iki šiol, kokia tuomet išvis narystės Bendrijoje prasmė? Briuselyje nenorima, kad Jungtinės Karalystės pavyzdys užkrėstų kitas šalis, tad Londonas jau netrukus taps trečiosios šalies sostine.
Kol kas – visus ateinančius 11 mėnesių – nesikeičia absoliučiai niekas. Kaip keliavome į Jungtinę Karalystę, taip keliausime, kaip dirbome, taip dirbsime – pokyčių, mažesnių ar didesnių, laukti reiktų tik 2021 metais.
Aišku, Jungtinė Karalystė jau nebeturės savo atstovų ES institucijose ir nebedalyvaus priimant sprendimus. Tarkime, iš Europos Parlamento (EP) triukšmingai išsikraustė „Brexit“ partija ir jos lyderis Nigelas Farage'as, kuris bokalą kėlė jau penktadienio popietę.
Tame pačiame EP su britais pasistengta atsisveikinti jausmingai. Europarlamentarai atsistoję ir susikabinę rankomis sudainavo „Auld Lang Syne“ – beje, eiles šiai poemai sukūrė škotų poetas Robertas Burnsas, o Škotija labai norėtų likti ES, tad pasirinkimas įdomus.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo ruožtu liūdnai patikino: „Visada jus mylėsime ir niekada nenutolsime. Tik išsiskyrimo agonijoje mes pastebime meilės gylį.“
Švęs, bet stengsis gerbti liūdesį
Briuselis šios darbo savaitės pabaigoje su Jungtine Karalyste atsisveikino pasipuošdama britiškais akcentais. Didžioji aikštė nušvito pirmosios ES istorijoje bloką paliekančios valstybės vėliavos spalvomis, netoliese išdygo su niekuo nesumaišoma angliška telefono būdelė.
Bet jei Europa liūdėjo, tai britai šventė, ir ne tik N.Farage'as, kuriam, tiesa, kažin ar yra dėl ko švęsti – europarlamentarai uždirba išties daug, o tėvynėje jis laikomas toksiška figūra.
Žmonės rinkosi prie parlamento, o vakarėlį surengė ir pats premjeras Borisas Johnsonas, gruodį atvedęs konservatorius į didžiulę pergalę rinkimuose, kuri ir leido sklandžiai prieiti „Brexit“ kelio pabaigą.
S.Bakeris: aš švęsiu. Leisiu sau nusišypsoti, leisiu sau išgerti šampano taurę, pasimėgausiu. Bet aš švęsiu santūriai, gerbdamas kitų jaučiamą nuoširdų liūdesį.
Šventėje, savaime suprantama, buvo ragaujami britiški patiekalai – trapios tešlos kepiniai, piemenėlių apkepas su čederiu, jautiena su Jorkšyro pudingu.
Tiesa, Steve'as Bakeris, vienas pagrindinių euroskeptikų vedlių Bendruomenių Rūmuose, paragino kolegas švęsti „kilniai“.
„Aš švęsiu. Leisiu sau nusišypsoti, leisiu sau išgerti šampano taurę, pasimėgausiu. Bet aš švęsiu santūriai, gerbdamas kitų jaučiamą nuoširdų liūdesį“, – pažymėjo S.Bakeris.
Ar gaila? Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala 15min penktadienį prisipažino jaučiantis dvilypius jausmus.
„Aišku, kad gaila. Sunku paaiškinti, kaip „Brexit“ pagelbės tiek britams, tiek Europos Sąjungai – vis tiek bus svarstomi susiję klausimai, tik dabar Jungtinė Karalystė bus trečioji šalis.
Galbūt įmanoma sukurti dar kažkokį itin subtilų santykį su šia valstybe, kuris peržengtų bet kokį panašų santykį su kitomis trečiosiomis šalimis? Tai, vėlgi, yra dviračio išradinėjimas“, – svarstė L.Kojala.
Ar gali sugrįžti?
Analitikui, beje, situacija ar Londone girdima retorika labai panaši į 1957-1973 metų laikotarpį, kai Britanija nepriklausė tuometinei Europos Bendrijai.
„Tada irgi sakyta, kad mes laisvesni, kad mes kursime alternatyvius integracijos mechanizmus per ekonomiką. Galiausiai 1973 metais nuspręsta, kad gal vis dėlto geriau kartu su Europa“, – teigė L.Kojala, neatmetantis galimybės, kad Jungtinė Karalystė ateityje gali grįžti į ES šeimą.
Juk kartos keičiasi. Už „Brexit“ 2016-aisiais ir už konservatorius dabar šalyje – už praeitį, už didybę, už imperiją, už laisvę – daugiausia balsuoja pensinio amžiaus rinkėjai, o jaunimas kur kas labiau proeuropietiškas.
M.Barnier: mūsų santykiai niekada nebus tokie, kokie buvo anksčiau, nes britai nebenori tokių santykių.
„Tai tikrai įmanoma, nors daug kas priklausys nuo abipusės dinamikos – juk Europos Sąjunga irgi nėra vietoje stovintis projektas. Įdomu ir tai, kur bus Jungtinė Karalystė, kai pamatys, kad pasaulis šiandien nebėra toks, koks buvo po Antrojo pasaulinio karo.
Galimybės visada atviros. Nėra jokio imperatyvo, kad britai negali sugrįžti ar kad britai negalėtų patys norėti sugrįžti“, – kalbėjo L.Kojala.
Kita vertus, bene tiksliausiai emocijas žemyninėje Europoje nusakė vyriausiasis ES derybininkas dėl „Brexit“ – Michelis Barnier.
„Mūsų santykiai niekada nebus tokie, kokie buvo anksčiau, nes britai nebenori tokių santykių“, – trumpai ir aiškiai konstatavo M.Barnier.
-
Kas bus kitaip kitą dieną po „Brexito“?
-
JK laikraščiams „Brexit“ diena – ir „nauja aušra“, ir „didžiausias lošimas“
-
JK paliekant ES, Bendrijos lyderiai kalba apie „naują aušrą“
-
Viskas, ką reikia žinoti apie socialinio draudimo stažą, pensijas ir kitas išmokas po „Brexit“
-
15min studijoje – apie gyvenimą po „Brexit“ ir imigracijos politikos JK pokyčius
