Anot šaltinio, Rusijos valdžia nepasidalijo su kinais tuo, kaip vertina padėtį Venesueloje ir neinformavo apie sprendimą gruodžio pabaigoje iš Karakaso išsiųsti savo diplomatus ir jų šeimas.
JAV specialiųjų pajėgų operacija Venesueloje galėjo tapti siurprizu Kinijai. Pažymima, kad, likus kelioms valandoms iki sulaikymo N.Maduro Karakase susitiko su Kinijos specialiuoju pasiuntiniu Lotynų Amerikai Qiu Xiaoqi, o keliomis valandomis anksčiau Kinijos užsienio reikalų ministras telefonu savo kolegai iš Venesuelos užtikrino „tvirtą paramą“ ginant šalies „suverenitetą" ir „stabilumą“.
Pažymima, kad tai sukėlė Pekino susierzinimą ir karštas diskusijas apie Kinijos ir Rusijos santykius. Kai kuriuose sluoksniuose net spėliota, kad Rusijos oro gynybos sistemų „tyla“ Venesueloje per JAV reidą buvo ne atsitiktinumas, o Maskvos ir Vašingtono bendradarbiavimo įrodymas, rašo „The Times“.
JAV operacija parodė realių Pekino galimybių ribotumą, nepaisant skambios diplomatinės retorikos, ir nereikia priminti, ką reiškia „prarasti veidą“ Kinijos kultūroje, atkreipė dėmesį Oksfordo universiteto pasaulio istorijos profesorius Peteris Frankopanas.
Kinijoje vis dažniau kalbama apie tai, kad bendradarbiavimas su Rusija atneša daugiau žalos nei naudos, pastebima straipsnyje.
Pekinas yra susaistytas su partneriu, kurio veiksmai prieštarauja jo paties įsivaizdavimui apie tvarką, nuspėjamumą ir kontrolę, o tai kenkia kruopščiai puoselėjamam jo, kaip stabilizuojančios jėgos pasaulio arenoje, pasisakančios už tarptautinių taisyklių laikymąsi, įvaizdžiui.
Nors Rusijos izoliavimas dėl karo Ukrainoje Kinijai atnešė ekonominės naudos, abiejų šalių suartėjimas taip pat akivaizdžiai kainuoja, interviu leidiniui prieš pat N.Maduro perversmą Venesueloje pažymėjo profesorius Jia Qingguo, vienas įtakingiausių Kinijos strategų. Tarp nuostolių jis paminėjo dabartinių ir būsimų santykių su Europa pablogėjimą ir pridūrė, kad konflikto Ukrainoje išsprendimas būtų naudingas Kinijai.
Dėl N.Maduro nuvertimo Kinija taip pat gali patirti didelių ekonominių nuostolių. Ji suteikė Venesuelai milijardus dolerių paskolų; kadangi pastaroji negalėjo jų grąžinti, pradėjo iš dalies jas grąžinti nafta.
Tačiau nuo sausio 3 d., kai N.Maduro buvo nuverstas, iš Venesuelos į Kiniją neišplaukė nė vienas tanklaivis, anksčiau pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis „Kpler“ duomenimis. Vašingtonas pareiškė, kad kontroliuos šios Pietų Amerikos šalies naftos eksportą, ir dabar tanklaiviai su jos nafta plaukia tik į Jungtines Valstijas.
Remiantis „Kpler“ duomenimis, 2025 m. antrąjį pusmetį Kinija kasdien gaudavo apie 440 tūkst. barelių Venesuelos naftos. Tai sudaro apie 4 proc. jos importo. Pekinas taip pasitikėjo N.Maduro režimu, kad investavo apie 9 mlrd. dolerių į naftos chemijos komplekso statybą Jiejange (Guangdongo provincija), pritaikyto Venesuelos sunkiajai naftai perdirbti.
Maskva galėjo apeiti Pekiną
Pekine taip pat stiprėja įtarimai, kad Maskva galėjo jį apeiti ir derėtis su dabartine Vašingtono administracija dėl savotiško Venesuelos iškeitimo į Ukrainą – tiksliau, dėl įtakos sferų pasidalijimo, užsiminė P.Frankopanas.
Po JAV operacijos daugelis žiniasklaidos priemonių priminė 2019 m. kalbą Kongrese, kurią pasakė Fiona Hill, pirmosios D.Trumpo kadencijos metu Baltuosiuose rūmuose atsakinga už Rusiją.
F.Hill tuomet atskleidė, kad Rusijos pareigūnai ne kartą pateikė „labai keistą mainų pasiūlymą“, pagal kurį Maskva galėtų susilpninti savo paramą N.Maduro, jei JAV suteiktų jai daugiau laisvės Ukrainoje.
Tai nebuvo oficialus pasiūlymas, bet „užuomina, prisilietimas, mirktelėjimas, pasiūlymas sudaryti sandorį“, pažymėjo F.Hill. Tų pačių metų balandį, pasak jos, ji nuvyko į Maskvą, kad Kremliui aiškiai pasakytų: „Ukrainos ir Venesuelos klausimai tarpusavyje nesusiję“.

