Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vladimiro Putino pergalės ir pralaimėjimai: Rusija artėja prie naujos realybės

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr. / Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prieš metus Maskvoje buvo labai ramu. Ukraina dar nenorėjo tapti NATO nare. Prie Rusijos sienos dar nevyko JAV kariuomenės pratybos. O vieną dolerį buvo galima nusipirkti už 33 rublius. Tačiau pastaruoju metu į labai audringą politikos ruožą patekęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimas išgyvena naują realybę. Ją analizuoja įtakingo amerikiečių laikraščio „The Washington Post“ žurnalistas Michaelas Birnbaumas.

Ukraina, nors jos teritorijoje siaučia nevaldomi sukilėliai, tvirtais žingsniais žygiuoja Europos link. NATO šalių kariuomenės, lyg perspėjimas nekišti nagų prie Baltijos šalių, dislokuotos prie pat Rusijos sienos. O rublis prarado tiek savo vertės, kad vidurinės klasės rusai artėja prie bedugnės.

Aišku, ir V.Putinas laimėjo pergalių. Turbūt, svarbiausia – Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksija. Rusijos prezidentas net sakė, kad istorijos puslapiuose bus įrašytas šalia Jekaterinos Didžiosios. Už žygdarbius. Už įšaldytą konfliktą Rytų Ukrainoje, kuris taip išaugino V.Putino reitingus, kad dabar rusai šventai tiki, jog jų šalis yra nenugalimas lokys. 

Tai – tik detalės. Net Rusijoje atsiranda prieštaraujančių V.Putino strateginiams tikslams ir manančių, kad norint pasiekti šalies klestėjimo, reikia daryti rimtus pokyčius. Juk į naujuosius metus Rusija žengia labai netvirtais žingsniais – naftos kainos smarkiai krinta, o kietos Vakarų sankcijos paralyžuoja ekonomiką. Rusijos rublis vien antradienį per kelias valandas prarado penktadalį vertės. 

Tačiau praėjusią savaitę, per metų pabaigos spaudos konferenciją, V.Putinas pasirodė išdidus ir beveik nekalbėjo apie pavojingus ženklus. Vakarai turės rasti naują būdą, kaip sužlugdyti Rusiją, kartojo jis. Pažadėjo, kad ekonomiką atkurs per dvejus metus. Net paskelbė, kad vėl surado meilę.

Nepaisant lyderio išdidumo, Kremliaus patarėjai, diplomatai ir analitikai nemato stabilumo, žiūrėdami jam į akis.

„Šitą kainą mes mokame ne už Krymą, – praėjusią savaitę sakė V.Putinas. – Tai kaina, kurią mes mokame už tai, kad saugome savo gamtos išteklius, tautą, civilizaciją ir valstybę.“

Šitą kainą mes mokame ne už Krymą, – praėjusią savaitę sakė V.Putinas. – Tai kaina, kurią mes mokame už tai, kad saugome savo gamtos išteklius, tautą, civilizaciją ir valstybę.

Tai didelė kaina. Vienas iš svarbiausių V.Putino tikslų buvo sustabdyti NATO – Vakarų gynybos aljansą, kuris rusų visuomenėje yra suvokiamas kaip grėsmė. 2004 metais NATO pradėjo plėtrą į Baltijos šalis, todėl priartėjo prie Rusijos sienų ir šitoje šachmatų partijoje įvarė arklį į V.Putino lentos pusę. Kremliaus patarėjai sako, kad jų šeimininkas buvo įsitikinęs – kitas Vakarų tikslas bus Ukraina. Tai kėlė grėsmę Juodosios jūros karinio laivyno bazei, kurią Rusija nuomavosi Kryme.

Bet juk tiesa yra kitokia. Vakarų diplomatai atvirai aiškina, kad Ukrainos narystė NATO niekada nebuvo dalykas, dėl kurio visi sutarė vienbalsiai. Tai nebuvo nediskutuotinas klausimas. Užkulisiuose daugelis nepritarė, kad ukrainiečiai pasiruošė tapti NATO nariais. Tačiau Krymo pusiasalio okupacija atgaivino Aljansą.

„Mes turime galvoti apie savo sąjungininkus, mūsų jėgų išdėstymą, aljanso pasirengimą. Pavyzdžiui, mes turime būti ten, kur gali reikėti gintis nuo Rusijos“, – kelias dienas po Krymo okupacijos ryžtingai sakė JAV karinių oro pajėgų generolas Philipas Breedlove'as, kuris yra NATO ginkluotųjų pajėgų vadas. 

Po Rusijos agresijos Kryme, virš Baltijos šalių skraido trigubai daugiau NATO naikintuvų. Amerikiečių tankai dabar važinėja Latvijos poligonuose. Lapkričio mėnesį amerikiečių kariai, kartu su latviais, žygiavo Rygoje, švęsdami Latvijos nepriklausomybės dieną.

Anksčiau tik 20-25 procentai ukrainiečių palaikė šalies narystę NATO. Dabar tokių yra dauguma.

Prieš Rusiją stojo netgi Vokietija, nors šios šalys turi didelių sandorių prekyboje. Vokiečiai neslėpė simpatijų rusams net po Krymo okupacijos. Tačiau padėtis smarkiai pasikeitė, kai vasarą Ukrainoje teroristų, o gal ir Rusijos karių buvo numuštas Malaizijos avialinijų keleivinis lėktuvas. Europos Sąjungos sankcijos pradėjo smarkiai veržti agresorės Rusijos ekonomiką.

Nuo to laiko praėjo mažiau nei pusė metų, o Rusijos ekonomiką naikina vakarietiška audra. Rusiška nafta tampa beverte kaip ir rublis. Vakarų sankcijos taip sumažino dolerių srautus į Rusiją, kad ateityje šalies laukia labai skausmingos pasekmės.

Nuo to laiko praėjo mažiau nei pusė metų, o Rusijos ekonomiką naikina vakarietiška audra. 

„Jeigu nebūtų sankcijų, naftos kainų kritimo, mūsų pačių padarytų kvailysčių, tai ekonomika būtų augusi 2-3 procentus“, – sakė Rusijos ūkio ministras Aleksejus Uliukajevas. Jis nenorėjo detalizuoti, ką laiko Maskvos padarytomis kvailystėmis.

Rusijos centrinis bankas prognozuoja, kad ekonomika kitąmet smuks dar 4,8 proc., tačiau Vakarų analitikų prognozės yra dar niūresnės. Kremliaus šeimininkas V.Putinas dar niekada nematė tokio apsiniaukusio ekonomikos dangaus. 

Bet Rusijos vadovas demonstruoja pasipūtimą ir iliuziją, kad už jo pečių gali pasislėpti visa šalis. Jis pasiekė, kad visi įtikėjo Rusijos kareiviais ir atsirado vilties, kad Krymas galiausiai vis tiek atiteks rusams.

Krymo aneksija buvo beprotiškai populiarus dalykas Rusijoje. Pagal nepriklausomo sociologinių tyrimų centro „Levada“ duomenis, nuo sausio iki kovo V.Putino reitingai išaugo 15 procentų – nuo 65 iki 80 proc.

Krymo aneksija buvo beprotiškai populiarus dalykas Rusijoje. Pagal nepriklausomo sociologinių tyrimų centro „Levada“ duomenis, nuo sausio iki kovo V.Putino reitingai išaugo penkiolika procentų – nuo 65 iki 80 proc.

„Dabar V.Putinas aiškina, kad Rusija pirmą kartą per šimtametę istoriją gyvena be išorinio pavojaus, – sakė Sergejus Karaganovas, kuris yra Maskvos tarptautinių santykių aukštosios ekonomikos mokyklos dekanas ir patarinėjo Kremliui užsienio politikos klausimais. – Tam tikra prasme, sankcijos padėjo sukurti išorinio pavojaus iliuziją, kuri padėjo mobilizuoti visuomenę ir nacionalizuoti elitą.“

Kad ir kaip Rusijos ekonomika būtų prislėgta, tačiau praėjusią savaitę girdėjome pačią karingiausią V.Putino kalbą. Tai rodo, kad Ukraina yra rimtas svertas jo režimo palaikymui. Po spalio jis naudojo provokuojantį terminą „Novorusija“ – tarsi apibūdindamas žemes tarp Ukrainos ir Rusijos, kurios esą priklauso Maskvos imperijai. 

Jam nereikėjo priminti, ką reiškia šitas terminas. Tuo atžvilgiu, V.Putinas jau laimėjo. 

Komentarai
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min