„Rusija maskuoja savo ketinimus, tačiau iš tikrųjų ji nori išbandyti mūsų sienas. Geriausiu atveju dabar Europoje vyrauja šalta taika, kuri bet kurią akimirką gali virsti karšta konfrontacija bet kurioje vietoje. Turime pasirengti tolesniam eskalavimui“, – pabrėžė jis, pirmadienį kalbėdamas Bundestage per kasmetinį viešą Vokietijos žvalgybos vadovų klausymą.
M.Jaegeris, anksčiau dirbęs Vokietijos ambasadoriumi Kyjive, sakė, kad hibridinės atakos, kuriomis siekiama pakenkti NATO, destabilizuoti Europos demokratijas, suskaldyti ir įbauginti visuomenę, tapo „visagalės“.
„Tokių pavienių incidentų dažnumas reiškia naują konfrontacijos lygį – konfrontacijos, kurioje Rusija mus laiko priešininku ir kariaujančia šalimi“, – mano žvalgybos vadovas, turėdamas omenyje reguliarias Maskvos provokacijas prieš oro uostus, kibernetines atakas ir šnipinėjimą.
Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu negalima „sėdėti sudėjus rankas“, kai „priešininkas nežino nei poilsio, nei atokvėpio ruošdamasis karui.
„Mes jau šiandien esame apšaudomi“, – pabrėžė jis, nesutikdamas su ankstesniais Vokietijos žvalgybos vertinimais.
Pavasarį BND ir Bundesveras savo ataskaitoje prognozavo, kad iki 2020-ųjų pabaigos Kremlius bus pasirengęs „plataus masto konvenciniam karui“ prieš NATO. Baigusi agresiją prieš Ukrainą, Maskva perkeltų pajėgas prie savo sienų su Baltijos šalimis, iš kur galėtų pradėti invaziją į NATO teritoriją, pažymėta ataskaitoje.
„Privalome konfrontuoti su savo priešininkais, kai tik to prireikia. Kad tai padarytume, prisiimsime didesnę riziką, tačiau kontroliuojamai ir nuosekliai“, – Bundestage dėstė M.Jaegeris.
Remiantis federalinės oro eismo kontrolės ir oro navigacijos paslaugų bendrovės „Deutsche Flugsicherung“ (DFS) duomenimis, nuo sausio iki rugsėjo pabaigos Vokietijoje užfiksuoti 172 su dronais susiję oro eismo pažeidimai, palyginti su 129 ir 121 pažeidimu per tą patį laikotarpį 2024 ir 2023 m. atitinkamai.
Spalio pradžioje Miuncheno oro uoste, antrame pagal dydį Vokietijos oro uoste, dėl bepiločių orlaivių buvo nukreipta arba atšaukta kelios dešimtys skrydžių, o tai paveikė daugiau kaip 100 tūkst. keleivių planus.
Praėjusį sekmadienį Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad už daugumos bepiločių orlaivių paleidimų virš Vokietijos miestų ir Danijos gali būti atsakinga Rusija. Jis teigė, kad šių veiksmų tikslas – šnipinėjimas ir panikos skleidimas tarp gyventojų.



