Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vokietija: ES valstybės turi gerbti demokratiją, jei nori gauti lėšas

Europos Sąjungos sunkiasvorė Vokietija ketvirtadienį paragino bloko nares gerbti Bendrijos demokratijos standartus, jei nori gauti lėšų plėtrai.
Angela Merkel
Angela Merkel / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Šis Berlyno pareiškimas laikomas spaudimo priemone tokioms šalims kaip Lenkija ir Vengrija.

Vokietijos ekonomikos ministerijos pareigūnas Matthias Machnigas tokią sąsają nurodė prisidėjęs prie kitų ES ministrų, susirinkusių aptarti plėtros lėšų paskirstymą po 2020 metų.

„Sanglaudos ir struktūrinė politika turi prisidėti prie tolesnio mūsų bendrų Europos vertybių ir teisinės valstybės stiprinimo“, – prieš susitikimą Liuksemburge žurnalistams sakė M.Machnigas.

Jo komentaras yra užmaskuotas perspėjimas rytinėms narėms, tokioms kaip Lenkija ir Vengrija. Kaip perspėja ES pareigūnai, šios narės nusižengia demokratijos normoms, pavyzdžiui, sukeldamos pavojų teismų sistemos ir žiniasklaidos nepriklausomybei.

Vokietija taip pat nori skirti daugiau lėšų toms ES narėms, kurios priima pabėgėlius iš Sirijos ir kitų šalių, bet neigia bandanti nubausti jų nepriimančias šalis Lenkiją, Vengriją ir kitas rytines nares.

Kaip sakė ES diplomatai, Vokietija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Švedija, Danija, Suomija ir Belgija vadovauja raginimams, kad narės gerbtų teisinės valstybės principus, jei nori turėti naudos iš vadinamųjų sanglaudos fondų.

Šie fondai, kurių tikslas iš pradžių buvo mažinti atotrūkį tarp turtingesnių ir neturtingesnių bloko regionų, dabartiniame 2014–2020 metų ES biudžete sudaro 450 mlrd. eurų. Visas biudžetas yra 963 mlrd. eurų.

Lenkija gauna daugiausiai šių lėšų: pagal dabartinį septynerių metų biudžetą jai atitenka 86 mlrd. eurų. Vengrija per šį periodą turi gauti 25 mlrd. eurų.

Šios lėšos skiriamos transporto, aplinkos, energetikos ir užimtumo projektams, ir apie jas bus daug diskutuojama kalbant apie kitą, 2021–2027 metų biudžetą.

Debatai tikriausiai bus sunkūs, nes likusios 27 narės turės užkamšyti skylę, liksiančią po Jungtinės Karalystės išstojimo. Tai sudarys iki 15 mlrd. eurų per metus.

Debatai oficialiai prasidės Europos Komisijai gegužės 2 dieną priėmus detalius biudžeto pasiūlymus.

Vienas ES aukšto rango pareigūnas sakė, kad debatai Liuksemburge bus „politinio pobūdžio“, ir vengė nurodyti konkrečių skaičių.

Pasak jo, bus kalbama apie „sąlygas“, bet nebus detalizuojama, tik pasakyta, kad tai nebus siejama su pabėgėlių priėmimu pagal ES migrantų perskirstymo programą.

M.Machnigas taip pat paragino sanglaudos fondus skirstyti visiems regionams, ne tik neturtingesniems.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius