ES ministrams penktadienį sutarus parengti Baltarusijos figūrų, kurioms būtų taikomos naujos sankcijos, sąrašą, Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas sakė, kad reiktų svarstyti dar griežtesnes priemones.
„Žinoma, mes svarstysime galimybę išplėsti sankcijas [taikant jas ir] kitoms svarbioms figūroms“, – žurnalistams sakė jis.
Vokietija šį pusmetį pirmininkauja ES.
S.Seibertas masines demonstracijas prieš ginčijamus šį mėnesį vykusių prezidento rinkimų rezultatus pavadino „įspūdingais“ bei „jaudinančiais“ ir paragino Minską nedelsiant nutraukti smurtinį susidorojimą ir paleisti „politinius kalinius“.
„Šie žmonės turėtų žinoti, kad Europa juos palaiko“, – sakė jis.
S.Seibertas taip pat paragino vyriausybę ir opoziciją užmegzti „nacionalinį dialogą“, kad būtų „įveikta krizė“, ir pridūrė, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) galėtų suvaidinti vaidmenį atlikdama „rinkimų apžvalgą“.
ESBO stebėtojus į Baltarusiją siųsdavo nuo 2001 metų, bet šiemet pranešė, kad nebuvo laiku pakviesta stebėti pastarųjų prezidento rinkimų.
JK nepripažįsta rezultatų
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas pirmadienį pareiškė, kad Londonas nepripažįsta „neteisingų“ Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų, ir paragino surengti nepriklausomą tyrimą dėl ginčijamų rezultatų.
„Pasaulis su siaubu stebėjo smurtą, kurį Baltarusijos valdžia panaudojo siekdama nuslopinti taikius protestus, įvykusius po nesąžiningų prezidento rinkimų. JK nepripažįsta jų rezultatų“, – teigė D. Raabas.
Užsienio reikalų sekretorius taip pat pagrasino sankcijomis už tai atsakingiems asmenims.
Pasak jo, bet kokį tyrimą dėl rinkimų turėtų atlikti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).
„JK dirbs su savo tarptautiniais partneriais, kad būtų taikomos sankcijos atsakingiesiems ir kad Baltarusijos valdžia pasiaiškintų“, – sakė D.Raabas.
Londono pareiškimas pasirodė po savaitgalį Baltarusijos sostinėje Minske įvykusių protestų prieš oficialius rinkimų rezultatus.
Prezidento rinkimai Baltarusijoje vyko rugpjūčio 9 dieną. Remiantis oficialiais rezultatais, Aliaksandras Lukašenka, einantis pareigas nuo 1994 metų, laimėjo rinkimus didele persvara prieš kitus kandidatus.
A.Lukašenkai lojali Centrinė rinkimų komisija (CRK) penktadienį paskelbė, esą dabartinis Baltarusijos vadovas per praėjusios savaitės balsavimą gavo 80,1 proc. balsų, o jo pagrindinė varžovė opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja – 10,12 procento.
Opozicija tvirtina, kad rezultatai buvo suklastoti, šalyje kilo masiniai protestai, kurie tęsiasi iki šiol. Protestuotojai buvo masiškai suimami – buvo sulaikyta apie 7 tūkst žmonių. Ketvirtadienį Baltarusijos pramonės įmonėse prasidėjo taikūs protestai.
Penktadienį Baltarusijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, anksčiau sulaikytų per protestus, jau buvo paleisti iš sulaikymo vietų.
Vaikydami protestuotojus Baltarusijos pareigūnai naudojo didelį smurtą. Sulaikytieji taip pat pranešė apie mušimus ir kankinimus sulaikymo įstaigose.
Sekmadienį į didžiulį protesto prieš A.Lukašenką mitingą susirinko dešimtys tūkstančių opozicijos šalininkų. Viena interneto naujienų svetainė šį protestą pavadino didžiausiu per Baltarusijos istoriją.
Šalyje taip pat vyksta streikai.
Pirmadienį pagrindinė A.Lukašenkos varžovė S.Cichanouskaja iš Lietuvos, į kurią atvyko iškart po rinkimų, paskelbtame vaizdo įraše pareiškė, kad yra pasirengusi perimti vadovavimą Baltarusijai.
