Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vokietija pageidauja pakeisti NATO narių 2 proc. BVP finansavimo gairę

Ursula fon der Lejen
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Ursula fon der Lejen
Šaltinis: BNS
0
A A

Vokietijos gynybos ministrė penktadienį paragino pakeisti NATO šalių įsipareigojimų finansuoti Aljanso veiklą vertinimo tvarką, JAV prezidentui Donaldui Trumpui reikalaujant, kad sąjungininkai labiau prisidėtų.

Likus kelioms valandoms iki pirmųjų tiesioginių Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir D.Trumpo derybų ministrė Ursula von der Leyen sakė naujienų agentūrai AFP, kad NATO iškelta gairė, jog visos narės turi siekti skirti Aljanso reikalams mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto, nepakankamai atspindi tikrąjį jų indėlį.

„Man kyla klausimas, kas iš tikrųjų teikia Aljansui pridėtinę vertę“, – sakė ji.

U.von der Leyen pasiūlė naudoti „aktyvumo indeksą“, kad vertinant gynybai skiriamas lėšas būtų atsižvelgiama į dalyvavimą NATO misijose užsienyje.

D.Trumpas per savo rinkimų kampaniją pareiškė, kad NATO yra „atgyvenusi“ ir nesugeba atremti islamo teroristų grupuočių iššūkio. Šie jo žodžiai pakurstė nerimą Europoje.

Vokietija, kuri dėl savo militaristinės praeities tradiciškai būdavo santūri gynybos reikaluose, šiuo metu skiria jai 1,2 proc. BVP.

Vašingtono administracija ne kartą ragino sąjungininkus vykdyti savo įsipareigojimus iki 2024 metų kasmet skirti gynybai mažiausiai 2 proc. savo BVP.

NATO lyderiai, paraginti tuomečio JAV prezidento Baracko Obamos susitarė dėl 2 proc. gairės 2014 metais ir vėl ją patvirtino pernai Varšuvoje vykusiame Aljanso viršūnių susitikime, kai regione padidėjo Rusijos agresijos pavojus.

Bloko metinėje ataskaitoje sakoma, kad tik penkios šalys laikosi 2 proc. BVP tikslo: JAV, Didžioji Britanija, Graikija, Lenkija ir Estija. Vašingtono skiriamos lėšos vis dar sudaro beveik 70 proc. bendrų NATO gynybos išlaidų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldo Trumpo kalba JAV Kongresui
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldo Trumpo kalba JAV Kongresui

Vokietija, kuri dėl savo militaristinės praeities tradiciškai būdavo santūri gynybos reikaluose, šiuo metu skiria jai 1,2 proc. BVP.

Jeigu ši kartelė būtų pakelta iki 2 proc., Vokietijos gynybos biudžetas būtų tokio paties dydžio kaip Rusijos – apie 65 mlrd. eurų. Šis klausimas politiškai itin opus prieš rugsėjį šalyje vyksiančius parlamento rinkimus.

U.von der Leyen pripažįsta, kad Vokietijos kariuomenei „skubiai reikalingas modernizacijos vajus“ ir kad karinių išlaidų padidinimas būtų „tiesiog sąžiningumo aljanse reikalas“.

„Vokietijos ekonomika stipri. Nei vienas iš mūsų partnerių nesuprastų, jeigu nesugebėtume įnešti savo indėlio, kai neturtingesnėms šalims tenka veržtis diržus, kad pasiektų tikslą“, – sakė ji.

Vis dėlto ji pažymėjo, kad bloko narėms, dalyvaujančioms NATO operacijose ir pratybose, taip pat prisidedančioms personalu bei įranga, turėtų būti daroma nuolaida, siekiant dviejų procentų tikslo.

Ministrė aiškino, kad Vokietija ne vien kalba, bet ir daro: 2018 metų Vokietijos federaliniame biudžete jau numatyta padidinti išlaidas gynybai 3,9 procento.

„Tai reiškia, kad šias lėšas auginame dvigubai sparčiau negu visą biudžetą. Esu už tai dėkinga“, – sakė U.von der Leyen, priklausanti A.Merkel konservatyviajai Krikščionių demokratų sąjungai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min