Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 8d. 14:06

Vokietija vėl žada: 2 proc. BVP gynybai skirsime 2031 metais

Vokietijos kariai per pratybas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Vokietijos kariai per pratybas

Tokiu metu, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas laido skambius perspėjimus apie NATO „smegenų mirtį“, Vokietija skelbia, kada konkrečiai skirs pagal Aljanso gaires rekomenduojamus 2 proc. BVP gynybai, skelbia „Politico“.

Šalies gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer ketvirtadienį pareiškė, kad Vokietija tokį tikslą pasieks 2031 metais.

Iki 2024-ųjų gynybos finansavimas pagal dabartinius planus turėtų išaugti iki 1,5 proc. BVP, o p septynerių metų pasiekti 2 proc. BVP. Berlynas konkrečią datą, kada turėtų būti įvykdyti įsipareigojimai, paskelbė pirmą kartą.

Didesnis dėmesys gynybai

Šiuo metu Vokietija – turtingiausia ES narė – gynybai skiria vos 1,3 proc. BVP. JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau ne kartą peikė Berlyną dėl tokio vangumo.

Tiesa, A.Kramp-Karrenbauer, kuri taip pat yra Krikščionių demokratų sąjungos vadovė ir pagrindinė kandidatė pakeisti Angelą Merkel šalies kanclerio pareigose, pabrėžė, kad Vokietija gynybai didesnį dėmesį skirti nusprendė ne dėl išorinio spaudimo.

„Taip elgiamės ne todėl, kad Amerikos prezidentas – ir ne tik dabartinis – to reikalauja, bet gindami savo saugumo interesus“, – tvirtino ministrė.

„Scanpix“/AP nuotr./Annegret Kramp-Karrenbauer
„Scanpix“/AP nuotr./Annegret Kramp-Karrenbauer

A.Kramp-Karrenbauer taip pat pareiškė pritarianti idėjai Vokietijoje įsteigti Nacionalinio saugumo tarybą.

„Tokio dydžio ir tokią ekonominę bei technologinę galią turinti šalis, kuri užima svarbią geostrateginę poziciją, tiesiog negali stovėti užribyje ir stebėti, kas vyksta“, – sakė ministrė.

Prancūzijos prezidentas E.Macronas interviu „The Economist“ pareiškė, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“.

Vokietija antrąjį 2020-ųjų pusmetį pirmininkaus ES, ir A.Kramp-Karrenbauer pareiškė, kad Berlynas sieks daugiau kalbėti apie europiečių bendradarbiavimą gynybos srityje.

Ji pridūrė sieksianti, kad Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, kuri palieka ES, bet toliau yra svarbi NATO narė, gynybos ministrai rinktųsi į reguliarius pasitarimus trišaliu formatu.

Berlynas apie konkretų maršrutą didesnio indėlio į Aljanso veiklą link pranešė kaip tik tokiu metu, kai kaimyninės Prancūzijos prezidentas E.Macronas interviu „The Economist“ pareiškė, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“.

Neatsargūs ar savalaikiai žodžiai?

„Nėra apskritai jokio koordinavimo priimant strateginius sprendimus tarp Jungtinių Valstijų ir NATO sąjungininkių. Jokio. Taip pat vyksta Turkijos – kitos NATO sąjungininkės – nekoordinuoti agresyvūs veiksmai teritorijoje, kur yra ant kortos pastatyti mūsų interesai“, – pridūrė Prancūzijos lyderis.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Paklaustas, ar dar tiki NATO sutarties 5-uoju straipsniu, nusakančiu kolektyvinės gynybos principus, pagal kuriuos vienos Aljanso narės užpuolimas reiškia viso Aljanso užpuolimą, E.Macronas atsakė: „Nežinau. Bet ką 5-asis straipsnis reikš rytoj?“

Prancūzijos lyderis taip įspėjo NATO nares Europoje, kad nebegalima tikėtis, kad JAV tikrai prireikus atskubės į pagalbą sąjungininkėms krizės atveju – suprask, tai parodė netikėtas sprendimas nusisukti nuo kurdų Sirijos šiaurėje.

D.Marušičius: krizė, kurią kruopščiai nupasakoja Macronas, spokso mums į veidus, ir neatsakinga apie ją atvirai nekalbėti.

„NATO funkcionuoja tik tokiu atveju, jei funkcionuoja paskutinės išeities garantija. Manyčiau, kad reikėtų iš naujo apsvarstyti, kas yra NATO, atsižvelgiant į Jungtinių Valstijų įsipareigojimus“, – tvirtino E.Macronas.

Tokie Prancūzijos prezidento žodžiai sukėlė ir kritikos, ir pagyrų bangą. Apie NATO vienybę tuoj pat prabilo ir A.Merkel, ir JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo, tuo tarpu Rusija, kuri seniai nepatenkinta vien Aljanso egzistavimo faktu, E.Macrono retoriką tik pasveikino.

„Iki šiol Rusija nuoširdžiai tikėjo, kad NATO sutarties 5-uoju straipsniu įtvirtintas kolektyvinės gynybos principas nepajudinamas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Markas Galeotti
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Markas Galeotti

Tačiau gali būti, kad Macrono komentarai Rusijai taps proga išbandyti šį principą, o tai turėtų kelti nerimą ir patiems rusams, ir europiečiams“, – pareiškė įtakingas Rusijos ekspertas Markas Galeotti.

Tiesa, garsus buvęs Prancūzijos diplomatas Gerard'as Araud iškart pastebėjo: „Macronas atsitrenkė į Europoje išplitusį apatiškumą. Čia visi svajoja apie grįžimą prie to, kas buvo anksčiau, o jis įsitikinęs, kad aplink mus viskas greitai ir negrįžtami keičiasi.“

„Macronas garsiai sako tai, apie ką kiekvieną dieną diskutuojama už uždarų durų.

Krizė, kurią kruopščiai nupasakoja Macronas, spokso mums į veidus, ir neatsakinga apie ją atvirai nekalbėti“, – pritarė savaitraščio „The American Interest“ vadovas Damiras Marušičius.

Komentarai: 9

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

49:40
01:06
01:03

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min