Dabar populiaru
Publikuota: 2016 balandžio 17d. 15:10

Vokietijos ir Rusijos santykius sukaustė ledas

Europoje surengti prieš pabėgėlius nukreipti protestai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Europoje surengti prieš pabėgėlius nukreipti protestai

Kai Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris neseniai pagyrė Rusijos pastangas Sirijoje ir užsiminė, kad Berlynas norėtų sugrįžti prie Didžiojo aštuoneto formato – kitaip tariant, kviestų Rusiją sugrįžti prie galingųjų stalo, Europoje imta plyšauti, kad vokiečiai pataikauja Maskvai. Tačiau realybė tokia, kad Rusijos ir Vokietijos santykiai jau seniai buvo tokie blogi, pastebi „Reuters“.

F.W.Steinmeieris akivaizdžiai susierzino, kai per valandą trukusį susitikimą Maskvoje kovo 23 dieną Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas prakalbo apie garsiąją Vokietijos rusaitės, kuri teigė, kad ją Berlyne išprievartavo migrantai, istoriją.

Sausį, kai istoriją aprašė Kremliaus kontroliuojama Rusijos žiniasklaida, S.Lavrovas nieko nelaukdamas apkaltino Vokietiją „problemų kišimu po kilimu“.

Maskvai nebuvo svarbu, kad medicinos ekspertai jau buvo atlikę tyrimus ir nustatę, jog mergina nebuvo išprievartauta. Istoriją ji tiesiog išsigalvojo.

Būtent todėl F.W.Steinmeieris negalėjo nuslėpti nepasitenkinimo, kai S.Lavrovas lyg užsikirtusi plokštelė vėl prabilo apie neva nuslėptą nusikaltimą.

Propaganda pavojinga visuomenei

Šis atvejis tik iliustruoja, kad Vokietijos ir Rusijos santykius po Krymo aneksijos pastaraisiais mėnesiais apgaubė abipusis įtarumas. Abiejų šalių diplomatai pripažįsta, kad nepasitikėjimas nusitiesė iki aukščiausių valdžios sluoksnių.

Įtampos šerdyje – visiškai skirtingos Europos ir Vidurio Rytų vizijos, lemiančios vis atviresnius susirėmimus prie derybų stalo, virtualioje erdvėje ir žiniasklaidoje.

Berlyno diplomatai jau atvirai kaltina Kremliaus užvaldytą Rusijos žiniasklaidą vykdant informacinį karą prieš Vokietiją.

Paprastai atsargūs Berlyno diplomatai jau atvirai kaltina Kremliaus užvaldytą Rusijos žiniasklaidą vykdant informacinį karą prieš Vokietiją.

Vokiečiai, regis, jau nebeabejoja, jog Rusijos propagandininkai, iškraipydami faktus pranešimuose apie migrantų krizę, tikisi pakirsti rinkėjų pasitikėjimą kanclere Angela Merkel ir Europos Sąjungą suskaldyti taip, kad Bendrija galiausiai atšauktų sankcijas Kremliui.

„Rusijos propaganda kelia pavojų mūsų visuomenės glaudumui“, – „Reuters“ teigė Vokietijos vidaus reikalų viceministras Ole Schröderis, priklausantis A.Merkel vadovaujamai Krikščionių demokratų sąjungai.

Siekia paslėpti tiesą tarp melų

Savo ruožtu Rusijos pareigūnai neigia, kad Maskva vykdo kampaniją prieš Vokietiją. Vienas diplomatas „Reuters“ teigė, kad „kaltinimai yra siaubingi“ ir kad tai Rusija yra „galingo informacinio karo auka“.

Vasarį Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas irgi neigė, kad Kremlius naudojasi tariamo Berlyno rusaitės išprievartavimo istorija norėdamas padidinti įtampą dėl migrantų Vokietijoje.

„Negalime sutikti su tokiais kaltinimais, – tada tvirtino D.Peskovas. – Atvirkščiai, norėjome, kad mūsų pozicija būtų suprasta, – kalbame apie Rusijos Federacijos pilietę. Neteisinga ieškoti kokių nors paslėptų prasmių“.

Bet Berlynas įsitikinęs, kad Rusijos tikslas – paslėpti tiesą tarp melų ir įskiepyti vokiečiams nepasitikėjimą valdžia.

„Jie nori paskleisti daug dezinformacijos, pasiekti, kad būtų niekuo nebetikima“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Hansas-Peteris Hinrichsenas.

Berlynas įsitikinęs, kad Rusijos tikslas – paslėpti tiesą tarp melų ir įskiepyti vokiečiams nepasitikėjimą valdžia.

Esą Rusija turi dvi užduotis – pirma, dirbtinai išpūsti migrantų Vokietijai keliamas problemas, antra, priversti Berlyną neberemti sankcijų Kremliui.

Kitaip tariant, pozicijos skiriasi iš esmės. Sutinkama, regis, tik dėl vieno – kad dvišaliai santykiai dabar atsidūrę tokiame giliame dugne, kokiame paskutinį kartą buvo dar Šaltojo karo pradžioje.

Asmeniniai ryšiai nebeveikia

Praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje tuometė Vakarų Vokietija Sovietų Sąjungos atžvilgiu vykdė „Ostpolitik“ – Rytų politika skatino šiltesnius santykius su Maskva.

Kai 1991 metais Sovietų Sąjunga griuvo, dvišaliai santykiai sparčiai pagerėjo – stiprėjo tiek prekybiniai, tiek kultūriniai ryšiai.

Bet visa tai ėmė trūkinėti 2012-aisiais, kai pailsėjęs Dmitrijaus Medvedevo šešėlyje Vladimiras Putinas grįžo į Rusijos prezidento postą. Atmosfera dar labiau įkaito 2013 metų pabaigoje, kilus krizei Ukrainoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Visi nupinti tinklai, visi asmeniniai ryšiai – visa tai tiesiog nebeveikia“, – pripažino Vokietijos užsienio ryšių tarybos atstovas Stefanas Meisteris.

Aistros dėl dezinformacijos skleidimo ir išplėtė žodyną. NATO pareigūnai dabar kalba, kad Rusija pavertė informaciją ginklu.

Vienas NATO strateginės komunikacijos centro Rygoje vadovų, pulkininkas Aivaras Jaeskis teigia, kad rusai naudoja „piktus trolius“, kurie skleidžia neapykantą virtualioje erdvėje, ir „bikinių trolius“.

Pastarieji pritraukia sekėjų, pavyzdžiui, viliojančiomis nuotraukomis, o tada ima sėti abejones dėl oficialios Vakarų pozicijos svarbiausiais klausimais – ir dėl migrantų, ir dėl Ukrainos.

Vienoje Aljanso strateginės komunikacijos centro ataskaitoje pastebima, kad britų dienraščio „The Guardian“ portalą tiesiog užpuolė prorusiški troliai, kai jiems nepatiko rašiniai apie „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimą Rytų Ukrainoje.

Žinoma, Kremlius atkakliai neigia finansuojantis virtualiuosius trolius ir purtosi ryšių su Sankt Peterburge veikiančia paslaptinga kompanija. Buvęs jos darbuotojai žurnalistams yra prasitarę, kad jiems buvo mokama už dezinformacijos skleidimą, pagyras V.Putinui ir Vakarų kritiką.

Skelbia akivaizdžią dezinformaciją apie migrantus

Garsiosios prievartavimo istorijos atveju valstybinė Rusijos žiniasklaida pranešė, kad Vokietijos rusaitę Lisą F. pagrobė „arabiškos išvaizdos“ vyrai ir ją per 30 valandų daugybę sykių išprievartavo.

NATO strateginių komunikacijų centro direktorius Janis Sartas dabar teigia, kad rusai apie šį „nusikaltimą“ skelbė net kai pareigūnai Berlyne patikino nustatę, jog mergina nebuvo išprievartauta.

Tuo metu Kremliaus propagandą analizuojantys Europos išorės veiksmų tarnybos pareigūnai sako surinkę dešimtis pavyzdžių, kai Rusijos žiniasklaida skleidžia akivaizdžią dezinformaciją apie migrantų krizę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Europoje surengti prieš pabėgėlius nukreipti protestai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Europoje surengti prieš pabėgėlius nukreipti protestai

O Vokietijos dienraštis „Bild“ kovą skelbė apie Vokietijos užsienio ir vidaus žvalgybos pranešimus, esą rusai vis intensyviau kišasi ir į šalies politiką.

Maskva kaltinimus dėl koordinuotos kampanijos atmeta. Atvirkščiai, vienas Rusijos pareigūnas „Reuters“ teigė, kad Vokietijos žiniasklaida organizuotai „demonizuoja“ Rusiją.

To pareigūno teigimu, Rusijos žiniasklaida anksčiau buvo per gerai žvelgė į Vokietiją, o dabar yra objektyvesnė: „Baigiasi šis neatitikimas, kai vokiečiai aršiai kritikuoja Rusiją, o rusai labai teigiamai praneša apie Vokietiją“.

Abi pusės nesupranta viena kitos

Per S.Lavrovo ir F.W.Steinmeierio susitikimą kovo 23-ąją abi pusės susitarė iš esmės dėl nieko – dėl tolesnio akademinio ir kultūrinio bendradarbiavimo.

Politiniai santykiai? Ne taip greitai. Tiesa, mažesnieji Krikščionių demokratų sąjungos partneriai didžiojoje koalicijoje – socialdemokratai – atrodo pasiruošę kompromisui su Maskva.

Šios partijos, kuri, beje, prieš kelis dešimtmečius ir inicijavo „Ostpolitik“, lyderis, vicekancleris Sigmaras Gabrielis neseniai pareiškė, kad ES vasarą turėtų „pabandyti atšaukti“ sankcijas Rusijai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos suvažiavimas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vokietijos kanclerė Angela Merkel

Tačiau kur kas kietesnę poziciją užėmusi A.Merkel apie tai nė negalvoja. Kanclerės teigimu, pirmiausia Rusija turi įgyvendinti Minsko susitarimus, o pažangos iš Kremliaus pusės nematyti.

Vokietijos diplomatai „Reuters“ pripažino, kad dvišaliai santykiai dabar atsidūrė krizėje. Abi pusės tiesiog nesupranta viena kitos.

„Kremlius yra tarsi juodoji dėžė. Maždaug žinome, kas joje sėdi, bet nė neįsivaizduojama, ką jie mąsto, dėl ko jie baiminasi, ką jie planuoja artimiausiems 5-10 metų“, – teigė vienas pareigūnas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min