Anksčiau suplanuotame antradienio susitikime Baltuosiuose rūmuose buvo tikimasi daugiausia dėmesio skirti karui Ukrainoje, JAV ir ES prekybos įtampai bei platesnėms pastangoms atkurti pašlijusius transatlantinius ryšius.
Dabar pagrindinė tema bus karas, prasidėjęs po JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną, per kurias žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei. Teheranas į tai atsakė smūgiais į taikinius visame regione ir už jo ribų, o greitos kovų pabaigos nematyti.
Vokietijos kancleris, ilgametis griežtas islamo respublikos vadovybės kritikas, sekmadienį pareiškė, kad Berlynas kartu su Irano žmonėmis jaučia „palengvėjimą“, jog „mulų režimas artėja prie pabaigos“.
Klausiamas, ar ataka atitiko tarptautinę teisę, F. Merzas atsakė, kad dabar ne laikas „pamokslauti mūsų partneriams ir sąjungininkams“, ir priminė ankstesnius nesėkmingus bandymus pažaboti Teherano branduolinę ir raketų programas.
Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) sekmadienį pareiškė esančios pasirengusios ginti savo ir sąjungininkų interesus Persijos įlankoje, prireikus imantis „gynybinių veiksmų“ prieš Iraną.
Grahamas sukritikavo 3 Europos šalis
D. Trumpo sąjungininkas, respublikonų senatorius Lindsey Grahamas, sukritikavo visas tris šalis už, jo žodžiais, „apgailėtinai švelnų“ atsaką į Amerikos operaciją.
Vokietija vėliau aiškiai pareiškė, kad prie karo neprisijungs, išskyrus veiksmus, būtinus apsaugoti savo kariams, dislokuotiems Artimuosiuose Rytuose.
„Mums tai reiškia tik tiek, kad mūsų Bundesvero kariai, jei būtų užpulti, gintųsi“, – sakė užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis, pridurdamas, kad jokių papildomų priemonių neplanuojama.
Plintantis karas Artimuosiuose Rytuose ir Europos pozicija šiuo klausimu tampa dar vienu potencialiu nesutarimų šaltiniu F. Merzo ir D. Trumpo susitikime, vykstančiame didėjančio susvetimėjimo tarp ilgamečių sąjungininkų fone.
„Atkurti pasitikėjimą“
Daug kas skiria 70-metį F. Merzą, krikščionį demokratą, pasižymintį transatlantiniais ir daugiašaliais instinktais, ir 79-erių D. Trumpą, buvusį nekilnojamojo turto magnatą ir realybės šou žvaigždę, vadovaujantį amerikai.
Nepaisant to, F. Merzui, kartu su NATO vadovu Marku Rutte, Italijos premjere Giorgia Meloni ir Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, pavyko palaikyti draugiškus santykius su D. Trumpu ir išvengti jo pykčio ar pašaipų.
Iš dalies jam tai pavyko įvykdžius pagrindinį D. Trumpo reikalavimą ir smarkiai padidinus Vokietijos išlaidas gynybai, atsižvelgiant į Amerikos poziciją, kad Europos NATO narės turi labiau prisidėti prie bendros gynybos.
Kalbant apie D. Trumpo įvestus muitus, F. Merzas galėjo pabrėžti, kad už atsakomųjų priemonių valdymą atsakinga Europos Sąjunga (ES), o ne jos 27 valstybės narės.
Ovaliajame kabinete F. Merzas pristatys ES „suderintą poziciją“, sakė jo atstovas spaudai ir pridūrė, kad „verslui reikia planavimo saugumo, ir tai galioja abiejose Atlanto pusėse“.
Vokietijos mašinų gamybos lobistų grupė paragino jį, „nepaisant dabartinio dėmesio karui Irane“, „pasinaudoti gerais santykiais su JAV prezidentu D. Trumpu, siekiant visapusiško ir patikimo muitų susitarimo tarp ES ir JAV“.
F. Merzas kartais prieštaraudavo permainingam JAV prezidentui, ypač dėl Ukrainos, ir dažnai tvirtindavo, kad Europa geopolitinių sukrėtimų laikais turi tapti suverenesnė.
Per pirmąjį susitikimą Baltuosiuose rūmuose praėjusių metų birželį F. Merzas paragino D. Trumpą daryti spaudimą Maskvai, kad ši nutrauktų plataus masto karą Ukrainoje, siaučiantį nuo 2022 metų Rusijos invazijos pradžios.
Tuo metu D. Trumpas pavadino F. Merzą „labai geru žmogumi, su kuriuo galima turėti reikalų“ ir ironiškai pridūrė, kad jis gali būti „sunkus“ – šis komentaras buvo plačiai suprastas kaip pritarimas, o ne kritika.
F. Merzas tuomet taip pat atkreipė dėmesį į D. Trumpo vokiškas šeimos šaknis, įteikdamas jam senelio vokišką gimimo liudijimą ir pakviesdamas apsilankyti protėvių žemėje.
Vasario mėnesį vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje F. Merzas atkreipė dėmesį į „gilų plyšį“ tarp tradicinių sąjungininkių, tačiau taip pat paragino Ameriką „kartu atkurti ir atgaivinti transatlantinį pasitikėjimą“.
