Vokietija, kuri atsisakė pritarti Prancūzijos pasiūlymams numatyti Bendrijai JAV stiliaus finansinės pagalbos fondą, sekmadienį išplėtė visiškas garantijas visiems privatiems indėliams bankuose, ir po šio jos žingsnio kiti Europos lyderiai ėmė jausti spaudimą.
„Sakome visiems santaupų sąskaitų savininkams, kad jų indėliai yra saugūs. Federalinė vyriausybė tai garantuoja“, – žurnalistams sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Tai staigus ir radikalus pozicijos pasikeitimas po kritikos airių atžvilgiu, kuri buvo pareikšta Airijai praėjusią savaitę pasiūlius garantijas visoms privačioms santaupų sąskaitoms.
Daugelis Europos šalių pasiūlė tik ribotas garantijas indėliams, kai kurios – tik 20 tūkst. eurų (68 tūkst. litų).
Tačiau jos dabar jaučia vis didesnį spaudimą pasekti Vokietijos pavyzdžiu ir suteikti garantijas visiems privatiems indėliams bankuose, kad nuramintų investuotojus, kurie ištikus krizei sunerimo dėl savo santaupų.
Didžiosios Britanijos opozicijos politikai sekmadienį sakė, kad veiksmai „yra neišvengiami“, o Finansų ministerija nurodė, kad svarsto, kaip reaguoti į tą Vokietijos žingsnį.
„Vokietija yra Europos ekonominė supervalstybė. Kur ji veda, kiti turi sekti“, – sakė britų trečiosios partijos, liberalų demokratų, lyderis Nickas Cleggas.
Austrijos vyriausybė sakė, jog trečiadienį spręs, ar pasekti Vokietijos pavyzdžiu ir padidinti valstybės garantijas dėl indėlių bankuose, sekmadienį interviu televizijai sakė finansų ministras.
A.Merkel sekmadienį sakė, kad Vokietijos vyriausybė taip pat „iš visų jėgų stengiasi“ išgelbėti banką „Hypo Real Estate“, kai vėlai šeštadienį iš 35 mlrd. eurų (120 mlrd. litų) vertės gelbėjimo plano pasitraukė vienas bankininkystės konsorciumas.
Vokietijos vyriausybė, centrinis bankas ir rinkos reguliuotojai vėliau sekmadienį susitarė su bankininkystės sektoriumi dėl naujo 50 mlrd. eurų (172 mlrd. litų) gelbėjimo paketo bankui HRE, pranešė Finansų ministerija.
Be praėjusį mėnesį sudaryto valstybės ir privačių institucijų susitarimo išplėsti 35 mlrd. eurų (121 mlrd. litų) kredito liniją ketvirtajam pagal dydį Vokietijos bankui, finansų sektorius papildomai pasiūlys 15 mlrd. eurų (52 mlrd. litų), nurodė ministerija.
Tačiau atremdama kaltinimus, kad Berlynas rengiasi paprastų piliečių sąskaita gelbėti vadinamuosius riebius katinus - bankų vadovus, A.Merkel perspėjo, kad "tie, kurie vykdė neatsakingą verslą, bus laikomi atsakingais".
„Mes tai skolingi Vokietijos mokesčių mokėtojams“, – pridūrė A.Merkel.
Vokietijos finansų ministras Peeras Steinbrueckas sakė, kad HRE turėjo „nenumatytą milijardų (eurų) likvidumo spragą“, bet nurodė, jog Berlynas padarys, ką gali, kad užkirstų kelią jo žlugimui.
Jis perspėjo, kad „žala, ne tik Vokietijos Federacinei Respublikai, bet ir daugeliui Europos finansinių paslaugų teikėjų, kurie yra su mumis susiję, bus neapskaičiuojamai didelė“.
27 EU finansų ministrai yra spaudžiami pademonstruoti tam tikrą vienybę per šios savaitės susitikimą Liuksemburge, kurio metu turi sukonkretinti šeštadienį pasiektą Berlyno, Londono, Paryžiaus ir Romos susitarimą.
Ispanija, kuri penktoji pagal dydį ES ekonomika, akcentavo susirūpinimą tų šalių, kurios nebuvo pakviestos į tą šeštadienį įvykusį keturių valstybių viršūnių susitikimą Paryžiuje, kai Prancūzija, Vokietija Didžioji Britanija ir Italija pažadėjo labiau koordinuotą atsaką į kreditų krizę, bet A.Merkel tvirtino, kad valstybės daugiausia veiks atskirai.
Ispanijos ekonomikos ir finansų ministras Pedro Solbesas interviu sakė, kad problemų, su kuriomis dėl pasaulinės finansų krizės susidūrė finansinės institucijos sprendimas privalo būti „europinis“, o ne vien „nacionalinis“.
Prancūzija, pasigirdus raginimui reguliuoti lanksčiau, nepaisant Europos Komisijos konkurencijos taisyklių, pareiškė, kad nesiekia išvengti savo valstybinių finansinių įsipareigojimų ES.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso sekmadienį sveikino pagrindinių Europos ekonomikų pažadą drauge spręsti šią pasaulinę kreditų krizę ir vadino jį žingsniu teisinga linkme.
Tačiau Europos spauda nesutaria dėl keturių pagrindinių ES ekonomikų viršūnių susitikime pasiekto susitarimo dėl pasaulinės finansų krizės sprendimo – vieni giria šį stiprų vienybės signalą, o kiti teigia, kad to per maža ir kad tai padaryta per vėlai.
Minėtos ES valstybės tikisi per spalio 15-16 dienomis įvyksiantį visų 27 narių viršūnių susitikimą užsitikrinti paramą savo susitarimui. Šis viršūnių susitikimas įvyks po euro zonos šalių finansų ministrų (euro grupės) ir Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos, kurią sudaro ES ekonomikos ir finansų ministrai, susitikimo Liuksemburge šią savaitę.
Portugalijos finansų ministras Fernando Teixeira dos Santosas, kurį cituoja naujienų agentūra „Lusa“, perspėjo, kad 27 ES narės turi turėti žodį formuojant Europos strategiją.
„Laukiami visi įnašai, kad būtų užtikrintas greitas Europos finansinių rinkų grįžimas į normalią padėtį. Todėl šeštadienį įvykusio keturių Europos šalių susitikimo išvadas turi aptarti visos narės“, – sakė jis.
