„Amerika turi aiškiai pasakyti: jei ne diplomatija, tuomet bus visiškas spaudimas... (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas dar nejaučia tokio spaudimo, koks turėtų būti“, – sakė jis ir pabrėžė, kad reikia daugiau ginklų tiekimo Ukrainai ir sankcijų visai Rusijos ekonomikai.
Kiek anksčiau jis pažymėjo, kad tik Jungtinės Valstijos gali įtikinti Rusiją užbaigti karą Ukrainoje.
„Tikiu, kad tokia jėga yra Jungtinėse Valstijose ir prezidento (Donaldo) Trumpo (Donaldo Trampo) asmenyje. Ir manau, kad neturėtume ieškoti alternatyvų Jungtinėms Valstijoms. Visos alternatyvos kelia abejonių, ar jos galėtų tai padaryti“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams.
Šiuo metu Majamyje yra Ukrainos ir Europos komandos – dalyvauja derybose, kurioms tarpininkauja D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas) ir JAV prezidento žentas Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris).
Apie išvykimą į Majamį, kur rengiamas dar vienas derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo ratas, kiek anksčiau paskelbė Rusijos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas.
V. Zelenskis anksčiau šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasiūlė surengti tiesiogines Ukrainos ir Rusijos komandų derybas.
Tokios tiesioginės derybos, jei jos įvyktų, būtų pirmosios per pusmetį – Ukrainos ir Rusijos pasiuntiniai oficialias tiesiogines derybas paskutinį kartą buvo surengę liepos mėnesį Stambule. Po tų derybų buvo apsikeista karo belaisviais, tačiau jokios kitos konkrečios pažangos iš esmės nebuvo pasiekta.
„Kiek suprantu, jie pasiūlė tokį formatą: Ukraina, Amerika, Rusija“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad galėtų dalyvauti ir europiečiai ir kad būtų „logiška surengti tokį bendrą susitikimą... po to, kai suprasime galimus jau įvykusio susitikimo rezultatus“.
D. Trumpo pasiuntiniai stumia planą, pagal kurį JAV pasiūlytų saugumo garantijas Ukrainai, bet ši tikriausiai turėtų atsisakyti savo teritorijų, o tokia perspektyva daugelį ukrainiečių piktina.
Tačiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) penktadienį pažadėjo neversti Ukrainos sudaryti jokio susitarimo, sakydamas, kad „taikos susitarimo nebus, jei Ukraina jam nepritars“.
2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, apibūdindama ją kaip „specialiąją karinę operaciją“, kuria siekiama demilitarizuoti šalį ir užkirsti kelią NATO plėtrai.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje teigia, kad šis karas, dėl kurio žuvo dešimtys tūkstančių civilių ir kariškių bei buvo plačiai nusiaubta daugybė teritorijų, yra neišprovokuotas ir neteisėtas žemės užgrobimas.
Nuo 2022-ųjų milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o Rusija dabar yra okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos – didžiąją tos teritorijos dalį nusiaubė kovos veiksmai.
