Iš pradžių V. Zelenskis pasikalbėjo su Kanados ministru pirmininku Marku Carney (Marku Karniu), o po to per vaizdo pokalbį informavo Europos Sąjungos (ES), NATO ir kelių Europos šalių lyderius. Jie, pasak Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo (Frydricho Merco), patikino dėl savo visiškos paramos Ukrainos lyderiui.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) po lyderių pokalbio socialiniame tinkle „X“ parašė, kad taika Ukrainoje turėtų būti išsaugotas šios šalies suverenumas.
„Sveikiname visas pastangas, vedančias prie mūsų bendro tikslo – teisingos ir ilgalaikės taikos, kuria apsaugomas Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas“, – sakė ji.
„2026 metais ES Komisija toliau spaus Kremlių, rems Ukrainą ir intensyviai dirbs lydėdama Ukrainą jos kelyje link narystės ES“, – pridūrė ji.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) „X“ parašė: „ES parama Ukrainai nesusvyruos. Karo metu, taikos metu, per atstatymą.“
Jis įspėjo, kad blokas yra pasirengęs prireikus įvesti daugiau sankcijų Rusijai.
„Stipri ir klestinti Ukraina Europos Sąjungoje yra viena pagrindinių saugumo garantijų. Toliau dirbame dėl tvirtos ir ilgalaikės taikos Ukrainai, glaudžiai bendradarbiaudami su savo partneriais JAV“, – pridūrė A. Costa.
V. Zelenskis sakė Rusijos puolimą rodant, kad Maskva neketina užbaigti 2022-ųjų vasarį pradėtos invazijos, per kurią jau žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.
„Jie nenori užbaigti karo“
Panašiai kalbėjo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
Jis pareiškė, jog praėjusios nakties Rusijos smūgiai Kyjivui parodė, kad Maskva nėra suinteresuota užbaigti karo Ukrainoje, šeštadienį pranešė Eliziejaus rūmų pareigūnai.
Per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Prancūzijos vadovas pabrėžė tai, ką pavadino kontrastu tarp „Ukrainos noro kurti tvarią taiką ir Rusijos pasiryžimo pratęsti karą, kurį ji pradėjo“.
M. Carney sakė, kad naujausia Rusijos ataka pabrėžia būtinybę palaikyti Ukrainą.
„Turime (...) teisingos ir ilgalaikės taikos sąlygas, bet tam reikia (to) norinčios Rusijos, o barbariškumas, kurį matėme praėjusią naktį, (...) gerai parodo, kaip svarbu mums palaikyti Ukrainą“, – sakė jis.
Rusija kaltino Ukrainą ir jos sąjungininkus Europoje bandymu sužlugdyti ankstesnį JAV planą karui užbaigti.
Mūšio lauke spaudimą padidino Rusijos šeštadienio pareiškimas, kad jos pajėgos užėmė dar du miestus Rytų Ukrainoje – Myrnohradą ir Huliaipolę.
Ukraina šio pranešimo kol kas nekomentavo.
„Jei valdžia Kyjive nenori taikiai išspręsti šio klausimo, mes išspręsime visas mums iškilusias problemas karinėmis priemonėmis“, – šeštadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Rusija šeštadienio naktį maždaug 10 valandų atakavo Kyjivą raketomis ir dronais. Žuvo du žmonės, dar dešimtys buvo sužeisti, be elektros ir šildymo liko daugiau kaip milijonas sostinės regiono gyventojų, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Rusija Ukrainos teritoriją atakavo 519 dronais ir 40 raketų, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos. Pagrindinis taikinys buvo energetikos ir civilinė infrastruktūra Kyjive ir jo regione, sakė V. Zelenskis.
„Rusijos atstovai dalyvauja ilgose derybose, bet tikrovėje už juos kalba (raketos) „Kinžalai“ ir (dronai) „Šahedai“, – sakė jis.
„Jie nenori užbaigti karo ir siekia pasinaudoti kiekviena proga sukelti Ukrainai dar didesnes kančias“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
„Tvirtos saugumo garantijos“
Sekmadienį per V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimą Floridoje turi būti kalbama apie naują 20 punktų planą, pagal kurį karas būtų įšaldytas ties dabartine fronto linija. Ukrainai gali tekti atitraukti savo karius iš rytinių regionų, kad būtų galima sukurti demilitarizuotas buferines zonas, rodo V. Zelenskio anksčiau šią savaitę atskleistos detalės.
Naujasis planas, suformuluotas su Ukrainos indėliu, yra kol kas aiškiausias Kyjivo pripažinimas dėl galimų teritorinių nuolaidų.
Šis planas gerokai skiriasi nuo Vašingtono pradinio 28 punktų pasiūlymo, pateikto praėjusį mėnesį ir atitikusio daugelį pagrindinių Rusijos reikalavimų.
D. Trumpas penktadienį leidiniui „Politico“ apie V. Zelenskio planą sakė, kad „jis nieko neturi, kol nepritariau aš“.
„Tad pažiūrėsime, ką jis turi“, – pridūrė JAV prezidentas.
Dalis plano apima atskirus JAV ir Ukrainos dvišalius susitarimus dėl saugumo garantijų, atstatymo ir ekonomikos, kurie, pasak V. Zelenskio, keičiasi kasdien.
„Aptarsime šiuos dokumentus, saugumo garantijas“, – sakė jis.
„Dėl jautrių klausimų – aptarsime Donbasą ir Zaporižios atominę elektrinę, be abejo, aptarsime ir kitus klausimus“, – pridūrė Ukrainos vadovas.
Jo teigimu, susitikimo su D. Trumpu tikslas yra iki minimumo sumažinti neišspręstų klausimų skaičių.
„Žinoma, šiandien Ukraina ir ukrainiečiai turi raudonų linijų. Yra kompromisiniai pasiūlymai. Visi šie klausimai yra labai opūs“, – sakė jis socialiniame tinkle „X“.
Ukrainai taip pat reikia Europos ir JAV paramos, kad galėtų įsigyti ginklų ir gauti lėšų. Abiejų šių dalykų trūksta, „ypač ginklų gamybai ir, svarbiausia, dronams“, sakė V. Zelenskis.
Derybose Ukrainai svarbiausia, „jei imsimės tam tikrų veiksmų“, kad saugumo garantijos būtų tvirtos ir „kad mes būtume apsaugoti“, sakė jis.
Ukraina taip pat dirba su JAV dėl šalies atstatymo plano, kuriam reikės nuo 700 mlrd. iki 800 mlrd. dolerių (nuo 594 mlrd. iki 679 mlrd. eurų), nurodė V. Zelenskis.
