Apie šį jos pasirodymą buvo pranešta praėjusią savaitę, dar prieš tai, kai Jungtinės Valstijos pradėjo karą prieš Iraną.
M.Trump biuras teigė, kad ji „įeis į istoriją Jungtinėse Tautose, perimdama pirmininkavimo plaktuką, kai Jungtinės Valstijos pradeda vadovauti Saugumo Tarybai, siekiant pabrėžti švietimo vaidmenį skatinant toleranciją ir pasaulinę taiką“.
JT generalinio sekretoriaus atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas patvirtino, kad M.Trump, buvusio modelio, renginys bus pirmas kartas, kai kuri nors pirmoji ponia – ar kuris nors pirmasis ponas – pirmininkaus Saugumo Tarybos posėdžiui.
Kovo mėnesį Jungtinės Valstijos rotacijos tvarka pirmininkaus Tarybai.
Trečioji prezidento Donaldo Trumpo žmona jau anksčiau yra bandžiusi jėgas diplomatijos srityje, ypač stengdamasi užtikrinti Rusijos pagrobtų ukrainiečių vaikų paleidimą.
Pastaraisiais metais politinė ir finansinė įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Jungtinių Tautų išaugo, Vašingtonui reiškiant nepasitenkinimą dėl pagrindinio finansuotojo vaidmens lėšų stokojančiame JT biudžete.
Daugelis stebėtojų teigia, kad JAV prezidentas ketina apeiti Saugumo Tarybą pasitelkdamas savo vadinamąją Taikos tarybą, kurios steigiamoji sesija praėjusį mėnesį įvyko Vašingtone ir kurioje kelios šalys pažadėjo lėšų ir personalo Gazos Ruožo atstatymui.
Tame susitikime D.Trumpas pakartojo savo poziciją, kad JT nevykdo savo misijos.
Nuo praėjusių metų sausio, kai grįžo į Baltuosius rūmus, jis nutraukė paramą kelioms didžiosioms JT agentūroms, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacijai.
„Diplomatai supras prieštaravimus, kai JAV skatina susitikimą apie vaikus, švietimą ir taiką praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai boikotavo panašiomis temomis dirbančius JT biurus“, – sakė nevyriausybinės organizacijos „International Crisis Group“ analitikas Danielis Forti.
„Dauguma Tarybos narių norės elgtis mandagiai, kai kambaryje bus Melania, nes nedaugelis rizikuotų pakenkti dvišaliams santykiams su Vašingtonu dėl menkos reikšmės JT susitikimo“, – sakė jis.
Pasaulinė organizacija neseniai pradėjo reformų projektą, o vos prieš kelias dienas Vašingtonas įmokėjo 160 mln. JAV dolerių (135,5 mln. eurų) į organizacijos reguliarųjį biudžetą – po to, kai 2025-aisiais nesumokėjo nieko.
Tačiau JT vis dar turi daugiau nei 4 mlrd. JAV dolerių (3,39 mlrd. eurų) skolų JT biudžetui ir taikos palaikymo operacijų poreikiams, o generalinis sekretorius Antonio Guterresas įspėjo apie gresiantį finansinį žlugimą.
JAV ir Izraelio karinė kampanija prieš Iraną prasidėjo šeštadienį, bombardavimu, per kurį Teherane žuvo Irano aukščiausiasis lyderis.
Iranas atsakė raketų ir dronų atakomis prieš šalis visuose Artimuosiuose Rytuose.
