Tai atitiktų naujai iškeltą NATO tikslą dėl pagrindinių karinių išlaidų.
Šaltinių teigimu, išlaidos gynybai ūgtels nuo 2,4 proc. BVP šiemet, didžiausiai Europos ekonomikai imantis priemonių stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas Rusijos grėsmės ir Jungtinių Valstijų spaudimo akivaizdoje.
„Vokietijos saugumui iškilo grėsmė, – teigiama biudžeto planavimo dokumente, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP. – Pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Vokietija ir Europa turi būti pajėgios užtikrinti savo saugumą.“
Pagal susitarimą, kuriam NATO šalys žalią šviesą uždegė sekmadienį, sąjungininkai žada ateinantį dešimtmetį pagrindinėms karinėms reikmėms skirti 3,5 proc. BVP, o „su gynyba susijusioms“ išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai ir kibernetiniam saugumui, – dar 1,5 proc. BVP.
Kartu šie išlaidų tikslai leis sąjungininkams pasiekti D. Trumpo reikalaujamą 5 proc. ribą.
Šiuo metu karinio aljanso nustatytas išlaidų gynybai tikslas – 2 proc. BVP.
Pagal Vokietijos planus, kurie antradienį bus pateikti kaip nacionalinio biudžeto dalis, 2025-aisiais gynybai bus išleista 95 mlrd. eurų, įskaitant 62 mlrd. eurų iš įprasto biudžeto, 24 mlrd. eurų iš ankstesnės vyriausybės įsteigto specialaus fondo ir apie 9 mlrd. eurų, skirtų Ukrainai paremti.
Šaltinių teigimu, iki 2029-ųjų išlaidos nuosekliai didės iki 3,5 proc. ekonomikos produkcijos.
Papildomos karinės išlaidos tapo galimos po to, kai kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) parlamente prastūmė griežto Vokietijos skolos stabdžio pakeitimus, pagal kuriuos gynybos išlaidoms šios taisyklės iš esmės netaikomos.
Parlamentas dar turi patvirtinti naująjį biudžetą ir dėl jo balsuos rugsėjo 19-ąją.
