Teigiama, kad Izraelis perdavė Teheranui, jog nesiims pirmasis smūgių prieš Iraną, jei pats nebus užpultas. Savo ruožtu Iranas per tą patį tarpininką Rusijoje perdavė, kad taip pat susilaikys nuo prevencinio puolimo, leidiniui atskleidė kalbinti diplomatai ir šio regiono pareigūnai.
Izraelio ir Irano bendravimas bei Rusijos, kaip tarpininkės, vaidmuo yra pakankamai neįprastas, atsižvelgiant į dviejų Artimųjų Rytų varžovių, kurios birželio mėn. pradėjo 12 dienų trukusį karą, priešiškumą.
Tačiau, pasak šaltinių, šie ryšiai atspindėjo Izraelio norą išvengti prielaidų, kad jis didina įtampą Irano atžvilgiu arba vadovauja naujoms atakoms prieš Iraną.
Šiuo metu Izraelis rengia svarbią karinę kampaniją prieš „Hezbollah“, su Iranu siejamą karinę grupuotę Libane.
Šie privačiai išsakyti užtikrinimai prieštarauja oficialiajai Izraelio retorikai, nuskambėjusiai praėjusių metų pabaigoje, kai Izraelio pareigūnai atvirai užsiminė apie galimybę atnaujinti smūgius Iranui, kad sustabdytų, jų teigimu, sparčiai besipildančias šalies balistinių raketų atsargas.
Nors Irano pareigūnai teigiamai reagavo į Izraelio kreipimąsi, jie atsargiai vertino Izraelio ketinimus, „The Washington Post“ pripažino du pareigūnai, susipažinę su pasikeitimu žinutėmis.
Teheranas manė, kad, net jei Izraelio patikinimai buvo nuoširdūs, jie paliko atvirą galimybę, kad JAV kariuomenė surengs atakas prieš Iraną kaip dviejų sąjungininkių koordinuojamos kampanijos dalį, o Izraelis savo ugnies pajėgas treniruos tik prieš „Hezbollah“, sakė šaltiniai.
Vis dėlto Iranui tai buvo geras susitarimas nedalyvauti jokiame Izraelio ir „Hezbollah“ susidūrime, pridūrė vienas aukšto rango Artimųjų Rytų regiono pareigūnas, kuris, kaip ir kiti šiam pranešimui kalbinti asmenys pageidavo anonimiškumo, kad galėtų aptarti slaptus pranešimus.
Tuo tarpu amerikiečių pareigūnai pastebėjo, kad Irano esminė parama „Hezbollah“ bet kuriuo atveju jau sumažėjo, nes Teheranas kovoja su vidaus neramumais.
Izraelis užleidžia vietą JAV
Tačiau, kaip pažymėjo „The Washington Post“, šiuo metu neaišku, kaip pastarosiomis savaitėmis Irane vykę įnirtingi protestai, kurie metė iššūkį šalies teokratinei valdžiai, pakeitė Izraelio ir Irano skaičiavimus ir ar abi šalys vis dar laikysis savo privataus susitarimo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą užsiminė apie galimybę surengti atakas prieš Irano režimo taikinius, o bet kokie smūgiai gali išprovokuoti Iraną imtis atsakomųjų veiksmų prieš Izraelį, ištikimą JAV sąjungininką, įvertino analitikai.
-
Iranas išsisukinėja dėl protestuotojo nuteisimo mirties bausme
-
„NewsNation“: JAV siunčia lėktuvnešį, smogiamąją grupę ir povandeninį laivą į Artimuosius Rytus
-
Dėl neramumų Irane Turkijos ministras ragina imtis dialogo
-
Kaip Rusija padėjo Iranui atjungti internetą
-
Irano URM Saudo Arabijos kolegai: Iranas ginsis nuo bet kokios užsienio grėsmės
Aukšto rango Irano pareigūnas naujienų agentūrai „Reuters“ pripažino, kad, jei būtų užpultas, Iranas imtųsi atsakomųjų veiksmų prieš JAV karines bazes Artimuosiuose Rytuose.
Taip pat neaišku, ar Izraelio pareigūnai išsižadėtų gruodžio mėn. suteikto užtikrinimo ir prisidėtų prie JAV vadovaujamos atakos, jei pajustų galimybę nuversti Irano vyriausybę.
Irane įsiplieskus protestams, Izraelis savo karinį pasirengimą apibūdino kaip gynybinio pobūdžio, o Izraelio vyriausybės ir saugumo atstovai vengė atvirai karingų kalbų.
„Izraelis suteikia JAV pagrindinį vaidmenį [galimuose smūgiuose Iranui], tačiau neabejotina, kad Izraelis norėtų režimo pasikeitimo, nes tai pakeistų Artimuosius Rytus – taip pat ir „Hezbollah“, – mano Sima Shine, Nacionalinio saugumo studijų instituto Tel Avive vyresnioji tyrėja ir buvusi Izraelio žvalgybos agentūros „Mossad“ tyrimų vadovė.
„Tačiau Izraelis gali tapti Irano atsako taikiniu, todėl Izraelis jau ėmėsi daug priemonių, kad būtų geriau apsaugotas ir pasiruošęs“, – pridūrė ji.
Prie ko čia Rusija
Paskutinį kartą Izraelis ir Iranas apsikeitė žinutėmis gruodžio pabaigoje, netrukus po to, kai Maskvoje lankėsi Irano užsienio reikalų ministras Abbas Araghchis, teigė vienas aukšto rango pareigūnas.
Tai buvo ne pirmas kartas, kai Rusija siekė būti tarpininke tarp abiejų šalių arba sustiprinti savo, kaip tarpininkės, pozicijas D.Trumpo akyse, kad derybose dėl karo Ukrainoje pasiektų nuolaidų.
Anksčiau Kremlius iškėlė D.Trumpui idėją tarpininkauti tarp Izraelio ir Irano, sakė Rusijos akademikas, artimas aukšto rango Rusijos diplomatams.
Jis nurodė, kad D. Trumpas atsisakė šio pasiūlymo, sakydamas rusams, kad „pirmiausia reikia susitvarkyti su Ukraina“. Neaišku, ar gruodžio mėn. tarpininkavimas vyko Vašingtonui žinant ar dalyvaujant.
