Nuo tada, kai Irane įsiplieskė protestai, D.Trumpas jau ne kartą grasino, kad Jungtinės Valstijos panaudos karinę jėgą, jei Teherano valdžia imsis smurto prieš protestuotojus.
Paskutinį pareiškimą Amerikos lyderis padarė antradienį, viešėdamas Detroite. Sakydamas kalbą, jis kreipėsi į visus Irano patriotus ir ragino protestuoti toliau.
Kaip ir tą pačią dieną socialiniame tinkle „Truth Social“ publikuotame įraše D.Trumpas paragino iraniečius „perimti institucijas“ ir nepamiršti „žudikų ir prievartautojų“ vardų, nes jie „sumokės labai didelę kainą“.
Atgaivindamas savo pažadą, kad JAV ateis į pagalbą prieš vyriausybę protestuojantiems Irano civiliams, jis taip pat pažadėjo, kad „pagalba jau pakeliui“.
Antradienio rytą Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo komanda surengė atskirą posėdį, kuriame aptarė galimybes reaguoti į įvykius Irane. Nurodoma, kad prezidentas D.Trumpas posėdyje nedalyvavo.
Diskusijos administracijoje dar tik pradedamos, pridūrė naujienų portalo „Axios“ šaltiniai. Vienas iš pašnekovų sakė, kad JAV valstybės sekretorius Marco Rubio per uždarus susitikimus pareiškė, jog šiame etape administracija yra linkusi naudoti nekinetinius atsako metodus protestuotojams paremti.
Ko prašo iš Europos?
„Neturime jokių požymių, kad prezidentas Trumpas taikysis į branduolinius objektus. Labiau tikėtina, kad jis imsis persekioti organizacijų ir pajėgų, kurios yra atsakingos ir dalyvauja žudant protestuotojus, vadovybę“, – „The Washington Post“ teigė vienas Europos pareigūnas.
Leidinyje rašoma, kad JAV galimybės prieš Iraną gali apimti kibernetines atakas prieš Irano vyriausybės infrastruktūrą, priemones, kuriomis būtų galima pasipriešinti Irano vykdomam protestuotojų ryšių blokavimui, ir smūgius taikiniams, susijusiems su šalies represinėmis saugumo tarnybomis.
Tuo pat metu kai kurie JAV prezidento politiniai sąjungininkai įspėja apie įsitraukimo į dar vieną užsienio konfliktą pavojų ir vidaus išlaidas.
Pasak buvusių pareigūnų ir Baltiesiems rūmams artimų žmonių, argumentai prieš smūgį Iranui yra nesėkmės rizika ir galimybė, kad Irano vyriausybės žlugimas gali lemti dar karingesnio režimo ar kitos žlugusios valstybės Artimuosiuose Rytuose atsiradimą.
Vis dėlto smūgio skeptikai tikisi, kad bus išvengta atviro priešiškumo, kuris buvo prieš JAV birželio mėn. įvykdytą Irano branduolinių objektų bombardavimą.
-
Žmogaus teisių gynimo grupė: Irane malšinant protestus žuvo mažiausiai 734 žmonės
-
Donaldas Trumpas įspėja apie „labai griežtus veiksmus“, jei Iranas ims karti protestuotojus
-
Iranas teigia, kad JAV ieško preteksto karinei intervencijai
-
Irano teismų sistemos vadovas žada greitus teismus dėl protestų sulaikytiems žmonėms
-
Irane per protestus internetas atjungtas jau daugiau nei 132 valandas
Pažymima, kad Irano gebėjimas aptikti atskrendančius orlaivius ar raketas labai pablogėjo po 2024 m. spalio mėn. Izraelio oro atakų, per kurias buvo sunaikinta daug pažangių rusiškų oro gynybos sistemų S-300 ir kitų Teherano karinių pajėgumų.
Birželį Irano gynybai dar labiau pakenkė Izraelio smūgiai per 12 dienų trukusį karą, kurio metu JAV taip pat bombardavo Irano branduolinius objektus.
Kaip pažymi „The Washington Post“, skirtingai nei pirmosios D.Trumpo kadencijos metu, dauguma dabartinių prezidento patarėjų yra mažiau linkę kištis į procesus Artimuosiuose Rytuose.
