2025-aisiais Rusijos kariuomenė užėmė mažiau nei 1 proc. Ukrainos teritorijos. Tęsiantis tokiam tempui, Rusijai prireiks dar bent vienerių metų pasiekti Donecko srities ribą ir įtvirtinti kontrolę teritorijoje, kurios V.Putinas reikalauja iš Ukrainos derybose dėl taikos, pastebėjo istorikė.
Greitas Venesuelos autoritaro Nicolaso Maduro ir jo žmonos suėmimas, kurį įvykdė JAV kariuomenė, dar kartą išryškino Rusijos karinių pajėgumų silpnumą.
Parodė, kaip turėtų atrodyti „specialioji karinė operacija“
Kaip pažymėjo rusų politologas Abbasas Galiamovas: „Nuostabi amerikiečių sėkmė, kuri Venesuelos pavyzdžiu parodė, kaip iš tikrųjų turėtų atrodyti „specialioji karinė operacija“, dar labiau demoralizuoja Rusijos gyventojus – tiek paprastus žmones, tiek elitą.“
Padėtį dar labiau pablogino tai, kad N.Maduro buvo svarbiausias Kremliaus sąjungininkas.
Dar vienas V.Putinui nemalonus incidentas buvo JAV įvykdytas naftos tanklaivio, kurį lydėjo Rusijos karinis laivynas, sulaikymas, pastebi straipsnio autorė.
Be to, visi, kurie anksčiau ištikimai rėmė V.Putino karą, dabar turi priežasčių būti nepatenkinti, pažymėjo ji.
Smaugiančios išlaidos
Bendra Rusijos karinių išlaidų suma 2025 m. vertinama 15,5 trln. rublių – nominaliąja išraiška tai yra penkis kartus daugiau nei 2021 m. Į šią sumą neįtrauktos Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų išlaikymo išlaidos ar išmokos kariams ir jų šeimoms.
Taip pat 2025 m. lapkritį naftos ir dujų pajamos, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 34 proc.
Siekdama padengti rekordinį 2025 m. biudžeto deficitą ir toliau finansuoti karo veiksmus, Rusija nuo sausio 1 d. padidino pridėtinės vertės mokesčio tarifą prekėms ir paslaugoms nuo 20 proc. iki 22 proc.
A.Knight pastebi, jog tai didina pragyvenimo išlaidas paprastiems rusams, kurie vis dažniau siekia karo Ukrainoje pabaigos.
„Levada“ centro apklausa rodo, kad visuomenės nuomonė Rusijoje dėl karo smarkiai pasikeitė. 2024 m. gruodį 37 proc. manė, kad karą reikia tęsti, o 54 proc. norėjo pradėti taikos derybas. Po metų tik 25 proc. pasisakė už konflikto tęsimą, o 67 proc. norėjo taikos derybų.“
Aukštos palūkanų normos, įvestos siekiant suvaldyti karo sukeltą infliaciją, slopina investicijas. Papildoma V.Putino elito nepasitenkinimo priežastis – tai, kad jo nariai negali pasiekti savo milijardinių privačių aktyvų, įšaldytų Europos bankuose.
-
Rusija skelbia apie Ukrainos drono ataką Voroneže, Kyjive 30 tūkst. žmonių – dar be elektros
-
Šaltiniai: Kadyrovas ligoninėje, Kremlius jau ieško, kas jį pakeis Čečėnijos vado poste
-
Maža nepasirodė: Kyjivas smogė trims „Lukoil“ gręžimo platformoms Kaspijos jūroje
-
Karas Ukrainoje. Šveicarijos spauda prabilo apie Putino katastrofą, jei žlugs Irano režimas
-
Trumpas: jei mes neužimsime Grenlandijos, tai padarys Rusija arba Kinija
Ir nors V.Putinas geba numalšinti paprastų rusų nepasitenkinimą pasitelkdamas galingą valstybės represijų aparatą, jis negali tęsti šio konflikto be savo Kremliaus aplinkos palaikymo.
„Ši parama galėtų susilpnėti, jei Jungtinės Valstijos suteiktų Ukrainai ginkluotę, reikalingą atsverti Rusijos dronus ir raketas. Todėl karo išvarginti bendražygiai – taip pat jam artimi oligarchai – gali imti daryti spaudimą Putinui sėsti prie derybų stalo su taikos planu, kurį Ukraina galėtų priimti“, – rašo analitikė.
