Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2016 balandžio 6d. 18:58

Žaliųjų žmogeliukų istorija: receptų, kaip elgtis su niekieno pajėgomis, yra

Rusų karys Ukrainoje
„Scanpix“ nuotr. / Rusų karys Ukrainoje

Nors Rusijos specialiosios pajėgos Ukrainos Donbaso regione veikė jau anksčiau, oficialiai teigiama, kad neramumai prasidėjo 2014-ųjų balandžio 6 dieną – lygiai prieš dvejus metus, kai buvo įplieksti protestai Donecke ir Luhanske. Dabar jau neabejojama, kad šiuose miestuose, kaip ir Kryme, veikė vadinamieji „žalieji žmogeliukai“ – Rusijos kariai. Bet jie – ne Kremliaus išradimas, rašo „War on the Rocks“.

Suprasti akimirksniu

  • „Žalieji žmogeliukai“ laikomi rusiško hibridinio karo ašimi
  • Tačiau toks karas – toli gražu ne Maskvos užpatentuotas išradimas
  • Svarbu anksti išvyti vadinamąsias „paneigiamas pajėgas“
  • Šalis agresorė turėtų arba trauktis, arba stoti į atvirą karą

Maskva „žaliųjų žmogeliukų“ taktiką naudojo ir Kryme, ir Donbase. Tokie kariai dėvėjo uniformas be skiriamųjų ženklų, tad Kremlius galėjo neigti, kad jie – būtent Rusijos specialiųjų operacijų kariai.

Ne tik ukrainiečiai, bet ir estai, gruzinai, lietuviai atvirai svarsto, kad kitu „žaliųjų žmogeliukų“ taikiniu gali tapti jų šalys. Tokia taktika netikėtai užklupo ir NATO – Aljansas 2014 metais per viršūnių susirinkimą Velse sutarė įkurti Ypač greito reagavimo pajėgas.

„Žalieji žmogeliukai“ vadinami pagrindine Rusijos vykdomo hibridinio karo ašimi. O toks karas laikomas inovatyviu nukrypimu nuo tradicinių taktikų, galbūt net nauju XXI amžiaus konfliktų modeliu.Ne tik ukrainiečiai, bet ir estai, gruzinai, lietuviai atvirai svarsto, kad kitu „žaliųjų žmogeliukų“ taikiniu gali tapti jų šalys. Tokia taktika netikėtai užklupo ir NATO – Aljansas 2014 metais per viršūnių susirinkimą Velse sutarė įkurti Ypač greito reagavimo pajėgas.

Tačiau vadinamosios „paneigiamos pajėgos“ toli gražu nėra naujovė. Nėra neįprasta ir tai, kad tokie kariai naudojami siekiant atplėšti kitos valstybės teritoriją – kaip Krymo aneksijos atveju.

Hibridinio karo ir „paneigiamų pajėgų“ naudojimo istorija ilga. O pavyzdžiai ne tik liudija tai, kad grėsmė yra ilgalaikė, bet ir sufleruoja efektyvios „antihibridinės“ strategijos receptus. Kitaip tariant, „žaliuosius žmogeliukus“ tikrai įmanoma nuvyti.

Persirengė Kašmyro sukilėliais

JAV Masačusetso technologijos instituto politikos mokslų daktaras Danielis Altmanas surinko duomenis apie visus neteisėtus svetimos teritorijos užgrobimus nuo 1918 metų.

Tokių atvejų buvo 105, o trimis jų buvo panaudotos „paneigiamos pajėgos“.

Indai, skirtingai nei ukrainiečiai, nieko nelaukdami kontratakavo ir, nors prarado daug karių, sugebėjo išstumti pakistaniečius.

1999 metais Pakistano pajėgos įžengė į Kargilo regioną Kašmyre ir užėmė pozicijas visai šalia strategiškai svarbių kelių Indijos teritorijoje. Kaip ir rusai Kryme bei Donbase, Pakistanas panaudojo „paneigiamas pajėgas“ – šalies kariai persirengė Kašmyro sukilėliais.

Tačiau indai, skirtingai nei ukrainiečiai, nieko nelaukdami kontratakavo ir, nors prarado daug karių, sugebėjo išstumti pakistaniečius.

Tiesa, ir Pakistanas neišrado šio gambito. Dar vienas tinkamas, net geresnis pavyzdys užtinkamas tarpukario Pietų Amerikoje.

1932 metais ginkluoti Peru kariai persirengė civiliais ir užėmė nuošalų Kolumbijos miestą Letisiją, įsikūrusį ties siena su Peru ir Brazilija.

Kai kolumbiečiai subūrė pajėgas, kad išvytų įsibrovėlius, netikėtai įsikišo Peru kariuomenė. Kolumbiečiams atsiimti Letisiją pavyko tik po sudėtingos operacijos, kai į miestą per Amazonės upę nuo Atlanto vandenyno atplaukė kanonieriniai laivai.

Bolševikai sugebėjo atmušti suomius

Galiausiai net pati Rusija yra nukentėjusi nuo „paneigiamų pajėgų“ įvykdyto šalies teritorijos užgrobimo.

1919 metais suomiai savanoriai, neva veikdami savo iniciatyva, bet iš tiesų palaiminti vyriausybės, užėmė dalį Karelijos regiono. Helsinkis taip tikėjosi pasinaudoti sumaištimi dėl pilietinio karo Rusijoje. Tačiau Raudonoji armija sugebėjo suburti pakankamai karių, kurie atmušė suomius.

Vis dėlto Rusija turi bene daugiausiai patirties, kaip pakeisti jau vykstančio konflikto eigą panaudojant „paneigiamas pajėgas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Žalieji žmogeliukai“ Slaviansko mieste
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Žalieji žmogeliukai“ Slaviansko mieste

Regis, Maskvoje jau seniai manoma, jog vien nuolatinio neigimo užtenka tam, kad į agresiją nebūtų atsakoma tokiu pačiu nuožmumu.

Per Korėjos karą 1950-1953 metais sovietų pilotai sovietiniais lėktuvais vykdė kovines misijas prieš JAV oro pajėgas po priedanga, kad jie – Kinijos pilotai. Tokia praktika buvo tęsiama net po to, kai amerikiečiai pasiklausė pilotų pokalbių radijo ryšiu – nepriekaištinga rusų kalba.

O fašistinė Benito Mussolini valdoma Italija į Ispaniją per pilietinį karą nusiuntė dešimtis tūkstančių karių be skiriamųjų ženklų. Italija net surengė kelias atakas „paneigiamais povandeniniais laivais“.

Svarbu žaisti pagal pasiūlytas taisykles

Nerimas dėl hibridinio karo kaip naujos ir inovatyvios agresijos formos, anot D.Altmano, nėra visiškai pagrįstas.

Tokia taktika subrandinta laiko. Tad nerimas dėl hibridinio karo kaip naujos ir inovatyvios agresijos formos, anot D.Altmano, nėra visiškai pagrįstas.

Nors grėsmė neturi būti nauja, kad būtų pavojinga, Baltijos ir kitų šalių gyventojus turėtų bent šiek tiek nuraminti faktas, kad Krymo atvejis buvo vienintelis, kai teritoriją pavyko užgrobti „paneigiamų pajėgų“ pagalba.

Pakistanui, Peru ir Suomijai nepavyko. Kodėl? D.Altmano teigimu, kiekvienu iš šių trijų atvejų Indija, Kolumbija ir Rusijos bolševikai priėmė žaidimo taisykles – buvo suburta pakankamai karių „paneigiamų pajėgų“ atmušimui.

Be to, visais trimis atvejais kautasi tik su kovotojais be skiriamųjų ženklų. Prie pastaruosius atsiuntusios valstybės agresorės pajėgų nelįsta, be to, nepulti taikiniai agresorės teritorijoje – taip mūšiai buvo gana uždari.

Kovos lauke abi pusės palaikė iliuziją, kad konfliktas kilo ne dėl atviros agresoriaus atakos. Pavyzdžiui, Indija, atsiimdama Kargilą, veikė nepaprastai atsargiai ir nesiuntė savo lėktuvų į bombardavimo misijas.

O kadangi atsakui į agresiją karinės galios buvo sukaupta pakankamai daug, agresoriui reikėjo priimti sudėtingą sprendimą – ar atvirai įsikišti (tai bandė Peru), ar pripažinti, kad triukas neišdegė ir atitraukti „paneigiamas pajėgas“ (taip pasielgė Pakistanas ir Suomija).

Pasipriešinus Rusija turėtų priimti svarbų sprendimą

Žinoma, rizika nemaža – agresorius gali pasiryžti atvirai dalyvauti konflikte. Tačiau rizikinga ir niekaip neatsakyti į agresiją.

Pasirinkimas, kaip reaguoti į hibridinio karo veiksmus, priklauso puolamai šaliai. O jei pasirenkama priešintis, būtent tokia „antihibridinė“ strategija yra tinkamiausia.

VIDEO: Šarvuočiai su Rusijos vėliavomis Kramatorske

Praėjusių metų gegužę „Financial Times“ paklaustas, kaip pasitiktų sieną kirtusius „žaliuosius žmogeliukus“ iš Rusijos, Estijos ginkluotųjų pajėgų vadas Riho Terras atsakė paprastai: „Reikia šauti į pirmąjį, kuris pasirodys“.

Kaip pabrėžia D.Altmanas, nors tokie žodžiai gali skambėti kaip neatsargi prieš Galijotą stojusio Dovydo retorika, būtent tokia reakcija būtų teisingiausia įvertinus strateginę logiką.

Aišku, kad tokia strategija pasiteisintų, Estijai ar, pavyzdžiui, Lietuvai reikia turėti pakankamai didelius karinius raumenis.

Tik taip bus galima nugalėti pirminiame, vidiniame konflikte, kurį ir Rusija – jei ji pasiųstų „paneigiamas pajėgas“ į Baltijos šalis – vaizduotų kaip visiškai vidinį sukilimą.

Kol Kijevas nesustiprins kariuomenės tiek, kad Rusija nebegalėtų neigti dalyvavimo konflikte ir turėtų, pavyzdžiui, mesti į kovą aviaciją, sunkumai tęsis.

Štai kodėl Ukrainai taip nesisekė atremti hibridinių atakų – šalies ginkluotosios pajėgos labai silpnos. Kol Kijevas nesustiprins kariuomenės tiek, kad Rusija nebegalėtų neigti dalyvavimo konflikte ir turėtų, pavyzdžiui, mesti į kovą aviaciją, sunkumai tęsis.

Ukraina, Gruzija, Estija, Lietuva ir kitos Rusijos kaimynės greičiausiai niekada nebus tokios galingos, kad galėtų pavieniui priešintis Kremliaus agresijai. Bet toks barometras netinkamas.

Tokios šalims tereikia būti pasiruošusioms įveikti „paneigiamas pajėgas“. Atsakomybę už jas Rusija dar gali sau leisti. Toliau – tik atviras, nebe hibridinis karas. O jame Kremliui būtų kur kas sunkiau.

Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

70 populiariausių gatvių pavadinimų Lietuvoje: Vytautą Didįjį ir sodus mylime labiau už viską

Pasaulis kišenėje

Atidėto „Small Planet Airlines“ skrydžio keleivis: nuplaukė viena atostogų para

Sportas

Futbolo sekmadienis: angliškas katės ir pelės žaidimas bei bekompromisė išlikimo kova H grupėje

Aktualu

Vis daugiau emigrantų nesugeba pasirūpinti savo vaikais

Kultūra

Valdo Papievio „Brydė“: (Ne)išbrendantieji

Savaitės Lietuvos įvykiai – 15min fotografų kadruose (2018 m. birželio 18 – birželio 24 d.)

Vardai

Beyonce ir Jay-Z dukra išvydusi erotišką tėvų klipą nežinojo kur dėtis: jos reakcija tapo interneto hitu

„Vieni vartai“: Vokietijos stebuklas, žūtbutinis mūšis lenkams ir tornado grėsmė Panamai

Sportas

Prie šlykščių įpročių grįžęs J.Lowas gyrė auklėtinius už išlaikytus šaltus nervus

Sportas

„Skrieja kamuolys“: vokiečiai išsigelbėjo, bet problemų žaidime – gausybė

Gyvenimas

Psichologai įrodė: laimingi laiko neskaičiuoja

Aktualu

Guoda Azguridienė: „Trendy“ senukai be vietos

Vardai

Po pusmečio draugystės Monika Marija kartu su mylimuoju išsitatuiravo dopaminą

Aktualu

Gamtos vaikai: kaip prieš 100 metų dėl lietuvių nenoro naudotis tualetais valdžiai skaudėjo galvą

Aktualu

Aiškėja gaisro Lazdijuose aplinkybės – žaisdami su degtukais padegė vaikai

Verslas

Į Klaipėdą atplaukia didžiausias uosto istorijoje konteinerių laivas

Vardai

55-ąjį gimtadienį netrukus švęsianti aktorė Brigitte Nielsen pagimdė penktą vaiką

Maistas

2018 m. „30 geriausių restoranų“: 16 vieta: geriausias itališkos virtuvės restoranas Lietuvoje – „Da Antonio“

Aktualu

Joninių naktį netoli Kauno apvirto BMW

Verslas

Kauno stadiono statyba gali pabrangti iki 46 mln. eurų, jos nepavyko sustabdyti

Naujienos

Verslas

Nepatenkintos klientės skundžia „Boutique guru“: kodėl grąžinus prekę pinigų tenka laukti mėnesius?

Pasaulis kišenėje

Atidėto „Small Planet Airlines“ skrydžio keleivis: nuplaukė viena atostogų para

Aktualu

70 populiariausių gatvių pavadinimų Lietuvoje: Vytautą Didįjį ir sodus mylime labiau už viską

Sportas

Futbolo sekmadienis: angliškas katės ir pelės žaidimas bei bekompromisė išlikimo kova H grupėje

Gyvenimas

Vasaros garderobas: A.Gilytė – apie didžiausias moterų ir vyrų klaidas

Vardai

Beyonce ir Jay-Z dukra išvydusi erotišką tėvų klipą nežinojo kur dėtis: jos reakcija tapo interneto hitu

Kultūra

Valdo Papievio „Brydė“: (Ne)išbrendantieji

„Vieni vartai“: Vokietijos stebuklas, žūtbutinis mūšis lenkams ir tornado grėsmė Panamai

Maistas

„Miško žvėrių“ receptas: saulėgrąžų rutulėliai su kokosu

Sportas

„Skrieja kamuolys“: vokiečiai išsigelbėjo, bet problemų žaidime – gausybė

Savaitės Lietuvos įvykiai – 15min fotografų kadruose (2018 m. birželio 18 – birželio 24 d.)

Sportas

Prie šlykščių įpročių grįžęs J.Lowas gyrė auklėtinius už išlaikytus šaltus nervus

Gyvenimas

Psichologai įrodė: laimingi laiko neskaičiuoja

Vardai

Po pusmečio draugystės Monika Marija kartu su mylimuoju išsitatuiravo dopaminą

Aktualu

Aiškėja gaisro Lazdijuose aplinkybės – žaisdami su degtukais padegė vaikai

Verslas

Į Klaipėdą atplaukia didžiausias uosto istorijoje konteinerių laivas

Vardai

55-ąjį gimtadienį netrukus švęsianti aktorė Brigitte Nielsen pagimdė penktą vaiką

Aktualu

Guoda Azguridienė: „Trendy“ senukai be vietos

Aktualu

Vis daugiau emigrantų nesugeba pasirūpinti savo vaikais

Aktualu

Gamtos vaikai: kaip prieš 100 metų dėl lietuvių nenoro naudotis tualetais valdžiai skaudėjo galvą

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Video

Maudymosi kostiumėlių tendencijos

Pinigai mano ateičiai

30 geriausių restoranų

Remontas be nervų

Sveikata

Svajonių virtuvė

Parašykite atsiliepimą apie 15min