Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žemėlapis: JAV įsipareigojusi ginti ketvirtadalį žmonijos

JAV kariai Pabradėje (2014 m. lapkričio 13 d.)
Alfredo Pliadžio nuotr. / JAV kariai Pabradėje (2014 m. lapkričio 13 d.)
Šaltinis: 15min
0
A A

JAV yra sudariusi daug sutarčių, kurios teoriškai priverstų ją įsitraukti į karą, jeigu sąjungininkė būtų užpulta. Pavyzdžiui, jeigu Rusija pultų NATO valstybę, arba Kinija pradėtų karinį konfliktą su Filipinais.

Dėl įvairių sutarčių ir susitarimų nuo pat 1945-ųjų, JAV valdžia gali būti teisiškai įpareigota ginti valstybes, kuriose iš viso gyvena apie 25 proc. visos žmonijos, rašo „The Washington Post“.

Michaelis Beckley savo straipsnyje „International Security journal“ praėjusį mėnesį paskelbė statistiką, kad su JAV dvišales ar daugiašales sutartis dėl gynybos yra pasirašiusios 69 valstybės, kuriose gyvena daugiau nei 2 mlrd. žmonių, o jų visų ekonominė galia sudaro 75 proc. viso pasaulio. 

Žemėlapis: JAV įsipareigojusi ginti ketvirtadalį žmonijos

Įdomu tai, kad JAV tėvai-įkūrėjai buvo itin nusistatę prie aljansus – šaliai juose nedalyvauti pavyko 165 metus. Tačiau viskas sparčiai keistis ėmė po Antrojo pasaulinio karo. Dabartinę situaciją kritikuoja dalis apžvalgininkų – teigdami, kad toks sąjungininkių tinklas gali turėti katastrofiškų pasekmių.

Tačiau M.Beckley savo straipsnyje nagrinėja istorinius duomenis ir pateikia išvadas, kad tik vos keliais atvejais JAV buvo priversta įsivelti į karinius konfliktus dėl įsipareigojimų sąjungininkėms. Be to, jo teigimu, didžiausia karinė operacija Vietnamo kare buvo pradėta ne tik dėl pasirašytų sutarčių, bet dėl daugybės kitų veiksnių.

M.Beckley pateikia ir netikėtą išvadą – aljansai gali padėti JAV nesikišti į karus.

Dar daugiau – JAV kelis kartus yra ignoravusi sąjungininkių prašymus – pavyzdžiui, kai prancūzai prašė pagalbos 1945 m. Dien Bien Phu mūšyje.

M.Beckley pateikia ir netikėtą išvadą – aljansai gali padėti JAV nesikišti į karus. „Daugelyje konfliktų vos keletas sąjungininkių tiesiai šviesiai reikalavo JAV intervencijos, – M.Beckley rašė „The Washington Post“. – Dauguma jų, priešingai, ragindavo susilaikyti nuo veiksmų, nes bijodavo, kad jeigu JAV savo galią nukreiptų į periferinį regioną arba eskaluotų tolimą konfliktą, galėtų kilti pasaulinis karas, tad sąjungininkių saugumas nukentėtų.“

M.Beckley pažymi, kad visgi nors ir egzistuoja dešimtys sutarčių, JAV saugumo politika yra JAV vadovų rankose, o ne šiuose dokumentuose. Jis neatmeta galimybės, kad kažkuriuo metu ateityje gali kilti karas tarp JAV ir Rusijos ar Kinijos, tačiau jeigu taip nutiks, politiniai JAV lyderiai spręs, ar ignoruoti sąjungininkių prašymus dėl karinės pagalbos, ir kada pradėti karą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min