Skambučių centre dirbanti Olga Atėnuose gyvena jau tris mėnesius. Kai liepos 19 dienos popietę Graikijos sostinę supurtė žemės drebėjimas, ji sėdėjo ofise.
Dingo stabilumas, atrodė, kad visa žemė išsijudino.
„Iš pradžių nesupratau, kas vyksta. Didelė erdvė, o po žeme tarsi kažkas dunksi. Lyg su karučiu važiuotų. Staigiai įsibėgėjo ir kalė. Tuomet persijungė loginis mąstymas. Koks dar karutis po žeme? Per stipriai dunksi. Apėmė baimė ir suvokimas, kad nieko negaliu padaryti. Panika. Jautėsi tas žemės drebėjimas labai stipriai. Pusiausvyros jausmo praradimas, centrifūga visiška. Dingo stabilumas, atrodė, kad visa žemė išsijudino. Lyg kėdė vietoje, sėdi vietoje, bet tave stipriai supurto.
Nors prieš 1,5 mėnesio turėjome mokymus, kad žemės drebėjimų atvejais reikia lįsti po stalu ir laukti, kol nurims, o nurimus išeiti ramiai į lauką, visi taip ir liko sėdėti prie stalų. Nieko tokiais atvejais neprisimeni. Žiūriu į kolegę lietuvę, o jos akys didelės didelės. Jai tai nebuvo pirmas žemės drebėjimas. Paklausiau, ką daryti. Laikas visiškai sustojo. Pirmasis mano gyvenime žemės drebėjimas... Labai išsigandau“, – prisiminimais pasidalijo Olga.
Pasak jos, daiktai drebėjimo metu nesivartė, kėdės neslydo, o ir užkristi ant galvos, rodos, nebuvo kam – tik kondicionieriams. Į lauką apie 500 žmonių iš pastato išėjo be didesnės panikos.
„Esame įsikūrę pirmame aukšte, tad išėjome greitai. Žmonės į žemės drebėjimą sureagavo skirtingai. Vieni nuėjo picos nusipirkti ir pasinaudojo pertraukėle, juokėsi, vadovei toliau rūpėjo tik skaičiai ir ką mes turime padaryti. Kaip spektaklis viskas atrodė. O aš išėjusi į lauką apsiverkiau. Kažkas paklausė: „Ką jauti?“. Norėjau atsakyti, bet negalėjau – balsas strigo. Su kuo galėčiau sulyginti tą jausmą? Gal kai plaukti nemokėdama eidavau į vandenį giliai – pritrūkdavo oro. Sunku sulyginti“, – prisipažino Olga.
Lietuvės teigimu, seniai Atėnuose gyvenantys užsieniečiai ir vietiniai į šį reiškinį sureagavo itin ramiai, vis kartojo, kad čia Graikija, kad tai įprasta – siūlė atsipalaiduoti. Pasigirdo kalbų ir apie tai, kad bus dar vienas ar keli sukrėtimai.
„Galiausiai visi grįžome į patalpas. Po 10-ties minučių pajutome antrą žemės drebėjimą. Bet jis nebuvo toks stiprus. Išėjome vėl į lauką. Nežinau, kiek truko tie drebėjimai. Mums vėl sugrįžus, smogė trečią kartą. Baigusi darbą nenorėjau važiuoti į namus. Nuvykau į centrą, atsisėdau kavinukėje po atviru dangumi, nes nenorėjau būti patalpoje, ir užsisakiau vyno. Alkoholio nebuvau vartojusi jau ilgą laiką“, – tikino moteris.
Su kolegomis vėliau ji svarstė, kas būtų, jei supurtytų stipresnis žemės drebėjimas, juk dalį pastato sudaro meniška metalinių strypų konstrukcija.
„Kitą dieną iš įmonės prezidento sulaukėme laiško, kuriame buvo raminama, kad visi įmonės pastatai sukonstruoti taip, kad atlaikytų žemės drebėjimą. Atsiuntė ir internetinę nuorodą, kurią paspaudę galėtume daugiau pasiskaityti apie tai. Tačiau internetas mums darbo vietoje apribotos, tad ta nuoroda nebuvo aktyvi“, – kaip sureagavo darbdavys, papasakojo Olga.
Paklausta, ar nekilo, viskam prasidėjus, noras griebti mobilųjį telefoną ir paskambinti artimiesiems, lietuvė atsakė neigiamai: „Mes telefonus paliekame specialiose rakinamose kabinose – negalime neštis prie darbo stalų, todėl ir minčių apie tai nebuvo“.
Graikija yra ties dideliais geologiniais sprūdžiais, todėl šalyje reguliariai įvyksta žemės drebėjimų, bet žmonės per juos nukenčia retai.
Štai 2017 metų liepą per 6,7 balo žemės drebėjimą Egėjo jūros Koso saloje žuvo du žmonės ir buvo padaryta reikšminga žala.
Šįkart, anot valstybinės Graikijos televizijos ERT, nesunkiai buvo sužaloti mažiausiai du žmonės – nėščia turistė ir mažas berniukas, ant kurio užkrito kaminas. Be to, sugriuvo du apleisti pastatai, o dar keliems namams požeminiai smūgiai taip pat padarė tam tikros žalos.
Maždaug 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku liepos 19-ąją supurčiusio požeminio smūgio epicentras buvo į šiaurės vakarus nuo Atėnų, netoli tos vietos, kur 1999-ųjų rugsėjį 5,9 balo žemės drebėjimas nusinešė 143 gyvybes. Drebėjimo hipocentras buvo 13 km gylyje.
Žmonėms ėmus skambinti savo artimiesiems ir draugams, kad įsitikintų, ar jie nenukentėjo, buvo perkrauti telefono tinklai. Televizija SKAI TV nurodė, kad užfiksuota 20 tūkst. skambučių per sekundę – daugiau nei per Naujuosius Metus.
Ugniagesių departamento pareigūnai išgelbėjo dešimtis žmonių, kurie buvo įstrigę sostinės liftuose, pranešė ERT.
