Tai būtų katastrofiškas rezultatas ministrui pirmininkui Shigeru Ishibai (Šigeru Išibai) – jis galėtų netekti posto. Ministras pirmininkas ir taip patyrė pažeminimą per žemųjų rūmų rinkimus spalį, kai buvo priverstas dirbti su mažumos vyriausybe.
Spalio nesėkmę 68 metų Sh. Ishiba patyrė laimėjęs LDP vadovo postą ir sušaukęs pirmalaikius rinkimus.
Sh. Ishibos Liberalų demokratų partija (LDP) ir jos partnerė „Komeito“ gavo maždaug 41 iš 125 vietų, o daugumai išlaikyti reikėjo 50 vietų, pranešė televizijos „Nippon TV“ ir TBS. Jos rėmėsi balsavusiųjų apklausomis.
Prognozės rodo, kad savo pozicijas per rinkimus gerokai sustiprino populistinė partija „Sanseito“. Ji turėtų gauti nuo 10 iki 22 vietų; šiuo metu ji turi dvi.
Daugeliui japonų patiriant sunkumų dėl kylančių kainų, ypač ryžių, visuomenės apklausos prieš rinkimus rodė, kad valdančioji koalicija gali netekti daugumos aukštuosiuose rūmuose.
„Ishibai gali tekti atsistatydinti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Došišos universiteto politikos profesorius Toru Yoshida (Toru Jošida).
Japonijos politika „pateks į nežinomą dimensiją, kai valdantieji turės mažumą tiek žemuosiuose, tiek aukštuosiuose parlamento rūmuose, o to Japonija nėra patyrusi nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, sakė jis.
Centro dešinės LDP Japoniją beveik nepertraukiamai valdo nuo 1955-ųjų, nors partijos lyderiai keisdavosi dažnai.
Prie nesėkmės rinkimuose tikriausiai prisidėjo ir apmaudas dėl LDP finansavimo skandalo bei JAV 25 proc. muitai, turintys įsigalioti rugpjūčio 1-ąją, jei iki to laiko nebus pasiektas prekybos susitarimas.
Sh. Ishibai vasarį pavyko susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), be to, Japonija septynis kartus siuntė į Vašingtoną savo prekybos pasiuntinį, tačiau susitarimo vis dar nėra.
