Rusai prasibrovė į „Azovstal“ teritoriją, keliuose miestuose – sprogimai

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Chersono srities okupacinė valdžia planuoja panaikinti prieigą prie „Facebook“ ir „Instagram“ tinklų, rašo UNIAN.

Kirilas Stremousovas, kurį Rusijos okupantai paskyrė vadinamuoju „Chersono srities vadovo pavaduotoju“, pareiškė, kad artimiausiu metu regione bus uždrausta prieeiga prie „Facebook“, „Instagram“ tinklų.

Rusijos karo veiksmai Ukrainoje sugriovė miestus, pražudė dešimtis tūkstančių žmonių ir dar milijonus privertė palikti savo namus. Tačiau kai kurie karybos analitikai ir Vakarų ekspertai tyliai svarsto, kodėl Ukraina nepuolama dar įnirtingiau.

Rusija galėtų agresyviau atakuoti Ukrainos geležinkelius, kelius ir tiltus, kad sustabdytų Vakarų ginklų srautą į fronto liniją. Ji galėjo subombarduoti daugiau infrastruktūros aplink sostinę Kyjivą, kad Vakarų lyderiams būtų sunkiau aplankyti prezidentą Volodymyrą Zelenskį, šitaip pademonstruojant vienybę ir ryžtą.

Ir Rusija gali padaryti daug daugiau, kad pakenktų Vakarams – nesvarbu, ar tai būtų kibernetinė ataka, sabotažas, o galbūt dar labiau apribotas energijos eksportas į Europą.

Plačiau skaitykite čia.

„Azovo“ pulko vadas Denisas Prokopenka išplatintame vaizdo pranešime sako, kad padėtis gamyklos teritorijoje yra sudėtinga, tačiau Mariupolio gynėjai neužleidžia pozicijų, rašo UNIAN.

Jis sako, kad jau dvi dienas Rusijos kariai yra įsiveržę į gamyklos teritoriją, kur vyksta kruvinos kovos.

„Didžiuojuosi savo kariais, kurie deda nežmoniškas pastangas, kad sulaikytų priešo puolimą“, – pabrėžia „Azovo“ vadas.

„Padėtis yra labai sudėtinga, tačiau, kad ir kas nutiktų, mes ir toliau vykdome įsakymą išlaikyti gynybą“, – sako D.Prokopenko.

Ukrainos žurnalistas Oleksandras Machovas žuvo per Rusijos apšaudymą, skelbia žiniasklaidos kanalas „Ukraine 24“.

O.Machovas daugelį metų dirbo televizijoje „Ukraine 24“ ir nušvietė įvykius fronto linijoje.

Jis tarnavo Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.

Rusija pranešė, kad jos pajėgos, atakuojančios metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksą Ukrainos pietrytiniame  Mariupolio mieste, nuo ketvirtadienio trims dienoms nutrauks ugnį ir atvers humanitarinį koridorių civiliams evakuoti.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos nuo 8 iki 18 val. (Maskvos laiku) atvers humanitarinį koridorių iš „Azovstal“ metalurgijos gamyklos teritorijos civiliams evakuoti“, – sakome trečiadienį paskelbtame Gynybos ministerijos pranešime.

Mariupolis yra vienas labiausiai per šią invaziją sugriautų Ukrainos miestų. Grupė ukrainiečių gynėjų vis dar laikosi neužleisdama pozicijų didžiuliame „Azovstal“ komplekse, paskutinėje jų tvirtovėje šiame uostamiestyje.

Ukrainos kariuomenė antradienį pranešė, kad Rusijos pajėgos pradėjo gamyklos „Azovstal“ ataką netrukus po to, kai Jungtinės Tautos ir Raudonasis Kryžius patvirtino, kad iš gamyklos teritorijos buvo evakuota daugiau nei 100 civilių gyventojų.

Trečiadienį Kremlius paneigė, kad Rusijos pajėgos šturmavo gamyklos teritoriją, bet Mariupolio meras Vadymas Boičenka sakė, kad vykstant „įnirtingoms kovoms“ su rusais „Azovstal“ komplekse, prarastas ryšys su ten esančiais Ukrainos kariais.

Meras sakė, kad neįmanoma sužinoti, „kas vyksta, ar jie saugūs, ar ne“.

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paprašė JT vadovo padėti „išgelbėti“ sužeistų ukrainiečių, įstrigusių „Azovstal“ tuneliuose, gyvybes.

„Ten pasilikusių žmonių gyvybės pavojuje. Mums svarbus kiekvienas. Prašome jūsų pagalbos juos išgelbėti“, – V.Zelenskis telefonu sakė JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, padėkojęs už šią savaitę surengtą sėkmingą dalies žmonių evakuaciją. Prezidentas kvietė JT „padėti išgabenti visus sužeistuosius iš „Azovstal“

6-asis sankcijų Rusijai paketas galėtų būti reikšmingas žingsnis į priekį, jeigu būtų priimtas toks, koks buvo pateiktas Europos Sąjungos šalių ambasadoriams, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Jeigu patvirtiname tokį, koks jis yra šiandien pateiktas paskutiniame ambasadorių pasitarime, tai yra reikšmingas žingsnis į priekį“, – trečiadienį LRT sakė ministras.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Pirmiausia, dėl naftos“, – pridūrė jis.

Siūlomame pakete yra įtrauktas ir rusiškos naftos importo draudimas, tačiau su tuo nesutinka Vengrija.

Pasak ministro, kompromisas turėtų būti rastas.

„Susidaro įspūdis, kad viena valstybė visą sankcijų politiką gali laikyti įkaite. Tai nėra teisinga. Aišku, dalis viešosios retoriškos yra politika – Vengrija didina spaudimą ES partneriams“, – teigė G.Landsbergis.

„Manau, kad kompromisų paieška, kuri dabar vyksta, bus sėkminga – aš noriu tuo tikėti. Ir pavyks rasti tokius kompromisus, kurie atlieps Vengrijos poreikius ir padės išlaikyti vieningą sankcijų politiką“, – svarstė jis.

Jo teigimu, jeigu kompromisas bus rastas, tai bus signalas tiek Rusijai, tiek kitiems naftos tiekėjams.

„Jeigu iki ryt ryto bus rasti kompromisai, tai bus signalas tiek Rusijai, kad Europa pagaliau nusigręžė nuo rusiškos naftos, tiek ir kitiems galimiems tiekėjams, kurie galės pradėti ruoštis, gavybą didinti ir kitas priemones, kad Europa galėtų gauti naftą ne iš Rusijos“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Europos Sąjunga šiuo metu svarsto 6-ąjį sankcijų Rusijai paketą.

Be kita ko, naujuoju paketu siūlomos naujos sankcijos bankams bei Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui ir kitiems asmenims.

Rusai tarp buvusių gamyklos „Azovstal“ darbuotojų rado išdaviką, kuris jiems parodė slaptus požeminius tunelius po gamyklos teritorija.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka sako, kad rusai dabar keliauja šiais tuneliais, rašo UNIAN.

„Rusų šunsnukiai tarp gamyklos darbuotojų rado išdaviką, kažkokį elektriką, kuris parodė tunelius, vedančius po žeme į gamyklos teritoriją. Vakar rusai pradėjo šturmuoti tuos tunelius, remdamiesi iš išdaviko gauta informacija“, – cituojamas A.Geraščenka .

Mykolajivo meras Oleksandras Sienkiewiczius praneša apie sprogimus mieste..

„Nestovėkite prie langų ir neskelbkite nuotraukų ar vaizdo įrašų. Oficiali informacija jums bus pateikta vėliau“, – skelbia jis „Telegram“ tinkle.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį vakare Paryžiuje priima Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi deryboms ir „darbo vakarienei“, tikėdamasis atitraukti Naująjį Delį nuo Rusijos dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

N.Modi Eliziejaus rūmų kieme pasitiko E. Macronas su žmona Brigitte, ir prezidentai pozavo nuotraukoms žiniasklaidai.

E.Macronas per susitikimą „akcentuos karo pasekmes tarptautinei tvarkai toli už Europos Sąjungos ribų, įskaitant Aziją“, prieš derybas pranešė Eliziejaus rūmai.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Pasak pareigūnų, Prancūzija nori „padėti indams diversifikuoti tiekimo“ grandinę, atsisakant rusiškų ginklų ir energijos išteklių.

Paryžius siekia „ne palikti indus be išeities – veikiau pasiūlyti sprendimus“, pabrėžė pareigūnai.

Kelionės po Europą išvykęs N.Modi, pirmadienį Berlyne susitikęs su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, žurnalistams pareiškė, kad „šiame kare nebus laimėtojų, visi pralaimės“.

Naujasis Delis iki šiol vengia pasmerkti Rusijos invaziją ar balsuoti už Maskvos pasmerkimą Jungtinėse Tautose.

Pasak Eliziejaus rūmų, E. Macronas palaiko „itin šiltus santykius“ su N.Modi. Pastarasis nuo 2017 metų Prancūzijoje lankėsi tris kartus, o prancūzų lyderis 2018-aisiais viešėjo Indijoje.

Anot minėtų pareigūnų, Paryžius palaiko „pasitikėjimu grįstus santykius su Indija“ ir tikisi plėtoti dvišalę „strateginę partnerystę“ Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

Prancūzijai itin svarbu įsitvirtinti šioje pasaulio dalyje, Australijai pernai sudarius su Jungtine Karalyste ir Jungtinėmis Valstijomis AUKUS saugumo paktą ir atsisakius pelningos sutarties su Paryžiumi dėl naujos kartos povandeninių laivų tiekimo Kanberai.

Indija yra įsigijusi iš Prancūzijos dešimtis naikintuvų „Rafale“ ir šešis povandeninius laivus, taip pat bendradarbiauja su šia Europos šalimi prie civilinių branduolinių projektų.

Prancūzų valstybinė energetikos milžinė EDF nori pastatyti šešis naujos kartos EPR reaktorius Džaitapure, esančiame Indijos vakarinėje pakrantėje.

Eliziejaus rūmai pareiškė dedantys daug pastangų, kad atitinkamas susitarimas būtų pasirašytas. Toks pareiškimas atitinka prieš E. Macrono perrinkimą praėjusį mėnesį duotą pažadą atnaujinti Prancūzijos branduolinę pramonę ir pakeisti senstančių elektrinių tinklą.

Pasak aukšto rango JAV gynybos pareigūno, Mariupolyje tebėra maždaug 2 tūkst. Rusijos karių – dviejų Rusijos bataliono taktinių grupių ekvivalentas, rašo CNN.

Pareigūnas teigia, kad Mariupolyje ir jo apylinkėse likusių pajėgų sudėtyje gali būti ir ne rusų kovotojų, įskaitant čečėnus.

Pasak jo, Rusijos karinė pažanga Ukrainoje „išlieka lėta ir netolygi“ šalies šiaurėje. 

Švedijos ambasada grįžo į Ukrainos sostinę Kyjivą. Tai tviteryje pranešė Švedijos ambasadorius Tobiasas Thybergas.

Pasak Kijevo srities policijos vadovo Andrijaus Nebytovo, per pastarąją parą Kijevo regione buvo rasti dar 20 civilių gyventojų kūnai, rašo „The Guardian“.

Kūnai aptikti Borodiankos mieste ir aplinkiniuose kaimuose.

Skaičiuojama, kad bendras iki šiol regione rastų kūnų skaičius išaugo iki 1235.

Ekspertai vis intensyviau svarsto, ką Vladimiras Putinas rengia vienai svarbiausių Rusijos dienų – gegužės 9-tosios minėjimui, kai rusai švenčia pergalę Antrajame pasauliniame kare.

Viena iš nuomonių, kad šią dieną galėtų būti paskelbtas karas Ukrainai ir visuotinė mobilizacija Rusijoje, niūresnėse prognozėse piešiamas ir branduolinių smūgių scenarijus.

Apie tikėtinus sprendimus 15min kalbėjosi su „Laisvosios Rusijos forumo“ (LRF) grupės Lietuvoje vadovu Ivanu Tiutrinu ir Prahoje gyvenančiu „Deutsche Welle“ (DW) politikos apžvalgininku Ivanu Preobraženskiu.

Apie tai skaitykite čia.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad yra „atviras“ galimybei išplėsti sankcijas Rusijai ir kad artimiausiomis dienomis aptars tai su Didžiojo septyneto (G-7) sąjungininkais.

„Visada esame atviri papildomoms sankcijoms“, – sakė J.Bidenas netrukus po to, kai Europos Sąjunga paskelbė apie planus uždrausti Rusijos naftos importą ir kitas naujas priemones, kuriomis siekiama nubausti Maskvą už kruviną invaziją į Ukrainą.

„Šią savaitę kalbėsiu su Didžiojo septyneto nariais apie tai, ką ketiname daryti arba nedaryti“, – žurnalistams sakė J.Bidenas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo šalis nesutiktų su Maskva sudaryti jokio susitarimo, kuris leistų Rusijos kariams likti okupuotoje teritorijoje.

V.Zelenskis per laikraščio „The Wall Street Journal“ organizuotą renginį sakė, kad per pirmąjį karo etapą ukrainiečių pajėgos sustabdė Rusijos puolimą. Prezidento teigimu, per antrąjį etapą Ukraina išstums Rusijos karius iš savo teritorijos, o per trečiąjį – sieks visiškai atkurti savo teritorinį vientisumą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis pareiškė atsisakysiantis pasirašyti bet kokią paliaubų sutartį, jeigu ji leistų Rusijos pajėgoms likti dabartinėse pozicijose. Valstybės vadovas tvirtino, kad Kyjivas „neleis įšaldyto konflikto“.

Prezidentas įspėjo, kad tokiu atveju Ukraina patektų į „diplomatinę klampynę“ – kaip jau buvo 2014 ir 2015 metais, kai pasirašyti Minsko susitarimai dėl taikos Rytų Ukrainoje. Tie paktai buvo sudaryti tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai.

2014-aisiais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistinį konfliktą Donbase – rytiniame Ukrainos pramoniniame regione.

Rusų prezidentas Vladimiras Putinas nurodė, kad jo šalis nutrauks karo veiksmus tik tuo atveju, jei Kyjivas pripažintų Krymą Rusijos dalimi, o separatistinius regionus laikytų nepriklausomais.

Anot V.Zelenskio, V.Putinas turi iš pradžių sutikti su juo susitikti, kad būtų galima derėtis dėl bet kokio ugnies nutraukimo susitarimo.

Ukrainos lyderis pabrėžė, jog svarbu tęsti taikos derybas, bet pažymėjo: „Kol Rusijos prezidentas nepadės savo parašo arba nepadarys oficialaus pareiškimo, nematau tokių susitarimų prasmės.“

Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchas Kirilas kovo mėnesį popiežiui Pranciškui, Katalikų bažnyčios vadovui, per vaizdo pokalbį ilgai aiškino, kodėl Rusija užpuolė Ukrainą. Pasak Kirilo, Maskva negalėjo leisti, kad ją per kelias minutes pasiektų NATO raketos.

Patriarcho Kirilo ir popiežiaus Pranciškaus pokalbio detales paskelbė Maskvos patriarchato Išorinių bažnytinių santykių departamentas savo interneto svetainėje. Savo versiją apie šį pokalbį kiek anksčiau interviu Italijos spaudai išdėstė ir popiežius Pranciškus, rašo radijo stoties „Svoboda“ interneto svetainė.

Pokalbis vyko kovo 16 d. Patriarchato pranešime sakoma, kad Kirilas nusprendė pasidalyti su Pranciškumi „savo vizija apie sudėtingą situaciją“, susijusią su karu Ukrainoje. Pasak „Svoboda“, Kirilo vizijos perpasakojimas visiškai atkartoja pagrindines Kremliaus tezes šiuo klausimu.

Kirilas papasakojo popiežiui apie valdžios pasikeitimą Ukrainoje po 2014 m. Maidano ir gaisro Odesos Profsąjungų rūmuose, kur žuvo 42 žmonės.

„Ši siaubinga Odesos pamoka turėjo įtakos pietryčių Ukrainos žmonių sprendimui ginti savo teises“, – sakė Kirilas.

Vėliau jis dėstė Pranciškui, kad NATO esą pažadėjo Rusijai nesiveržti į rytus (jokie susitarimai dėl to nepasirašyti, Europos politikai neigia, kad toks pažadas kada nors buvo duotas).

„Scanpix“/AP nuotr./Popiežius Pranciškus ir Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchas Kirilas

Todėl, sako Kirilas, „net buvusios sovietinės Baltijos respublikos tapo NATO narėmis“. Pasak jo, dėl to NATO sienos nuo Sankt Peterburgo nutolusios vos per 130 kilometrų.

„Raketų skrydžio trukmė – vos kelios minutės, – Kirilo žodžius cituoja patriarchatas. – Jei Ukraina būtų priimta į NATO, raketos Maskvą taip pat pasiektų kelias minutes. Rusija niekaip negalėjo ir negali to leisti“.

Daugiau skaitykite: Patriarchas Kirilas popiežiui Pranciškui paaiškino, kodėl Rusija užpuolė Ukrainą

Indija ieško galimybių pirkti iš Rusijos naftą mažesnėmis nei rinkos kainomis – pigiau nei 70 JAV dolerių už barelį – ir veda atitinkamas derybas su Rusijos valdžios institucijomis, skelbia leidinys „The Economic Times“, remdamasis savais šaltiniais.

Rusijos finansų ministerijos duomenimis, „Urals“ naftos mišinio barelio vidutinė kaina tarptautinėje rinkoje sausį-balandį buvo 84,7 dolerio, tačiau praėjusį mėnesį krito iki 70,5 dolerio, tai yra beveik trečdaliu mažiau nei Šiaurės jūros „Brent“ naftos.

123rf.com nuotr. /Naftos gavyba

Leidinys teigia, jog siūlydama tokią kainą Indija siekia apsidrausti nuo rizikų, susijusių su tarptautinėmis sankcijomis Rusijai dėl jos karo Ukrainoje.

„Rusijos naftos srautams į Indiją sankcijos netaikomos, tačiau griežtėjantys tarptautiniai apribojimai tokiose srityse kaip laivų draudimas, taip pat Vašingtono spaudimas Naujajam Deliui apsunkina prekybą. Ministras pirmininkas Narendra Modi iki šiol priešinosi Vakarų raginimams apriboti santykius su Maskva dėl galimybės gauti naftos su didele nuolaida“, – pažymi „The Economic Times“.

Indija, importu patenkinanti daugiau kaip 85 proc. savo naftos poreikio – yra viena iš nedaugelio likusių rusiškos naftos pirkėjų – svarbaus Vladimiro Putino režimo pajamų šaltinio. Dėl mažėjančios paklausos Europoje Rusijos naftos pramonė patiria didelį spaudimą, o Maskvoje prognozuojama, kad šiais metais „juodojo aukso“ gavyba šalyje gali sunykti net 17 procentų.

Trečios pagal dydį pasaulyje naftos importuotojos valstybinės ir privačios naftos perdirbimo įmonės nuo vasario pabaigoje prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą nu

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos šalys, blokuojančios rusiškos naftos importo embargą, prisidės prie Rusijos karių nusikaltimų Ukrainos teritorijoje, taip finansuodamos rusų kariuomenę.

„Jei kuri nors Europos šalis ir toliau priešinsis Rusijos naftos embargui, bus rimtas pagrindas sakyti, kad ši šalis prisideda prie Rusijos nusikaltimų Ukrainos teritorijoje“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba per spaudos konferenciją.

ES siūlo per ateinantį pusmetį palaipsniui nutraukti neperdirbtos naftos importą, o iki metų pabaigos – naftos produktų importą.

Vengrija anksčiau trečiadienį perspėjo negalinti pritarti Europos Sąjungos siūlymui uždrausti rusiškos naftos importą, nes toks žingsnis „visiškai sugriautų“ šalies energijos tiekimo saugumą.

D.Kuleba pareiškė, kad Rusija naudojasi pajamomis iš naftos ir dujų, kad „toliau finansuotų savo karo mašiną“.

Jis pridūrė, kad jei kuri nors bloko narė nepritaria embargui, „tai reiškia viena: ji yra Rusijos pusėje ir dalijasi atsakomybe už viską, ką Rusija daro Ukrainoje“.

Mariupolio meras V.Boičenka, anksčiau patvirtinęs, kad prarado ryšį su Rusijos pajėgų puolamame „Azovstal“ plieno gamyklos komplekse esančiais Rusijos kariais, pareiškė, kad rusai puola pasitelkę sunkiąją artileriją, tankus, karo lėktuvus, be to, į puolimą įsitraukę karo laivai, esantys netoliese gamyklos.

„Ten yra vietos gyventojų, civilių – jų ten šimtai. Ten yra išgelbėjimo laukiančių vaikų – daugiau kaip 30 vaikų“, – pridūrė Mariupolio meras.

Vykstant „įnirtingoms kovoms“ su rusais „Azovstal“ komplekse, prarastas ryšys su ten esančiais Ukrainos kariais, anksčiau skelbė V.Boičenka.

Nepriklausomas rusiškas naujienų portalas „Proekt“ skelbia, kad daugelis Rusijos vyriausybės, prezidento administracijos ir Valstybės Dūmos narių nežinojo apie Vladimiro Putino planus pradėti karą prieš Ukrainą.

Todėl pareigūnai esą nebuvo pasiruošę veiksmų plano ir daugelis jų buvo priblokšti vien idėjos, kad kariaujama su kaimynine valstybe. Vienas „Proekt“ šaltinis vyriausybėje, paklaustas, ką galvoja apie karą, teištarė: „P**dec.“

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Anot portalo, tie Valstybės Dūmos deputatai, kurie metų pradžioje suraitė parašus po kreipimusi į V.Putiną su prašymu pripažinti apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų nepriklausomybę, suprato buvę apkvailinti – bet ir patys apsikvailino, nes nesuprato, kad tokia iniciatyva ruošė dirvą karui.

Vieno parlamentaro pažįstamas prisiminė, kad vasario 24-ąją, invazijos pradžios dieną, sulaukė iš politiko skambučio – jis esą kone verkė, nes labai išgyveno dėl to, kad prie karo prisidėjo savo parašu.

Tiesa, pareigūnai vėliau sulaukė Kremliaus instrukcijų, kaip elgtis. Todėl ir tas pats Dūmos deputatas po kelių dienų jau kalbėjo apie būtinybę „susivienyti Vakarų sankcijų akivaizdoje“.

Pirmosiomis invazijos dienomis Rusijos agresiją pasmerkė penki parlamentarai. Bet balandį, kai su jais susisiekė „Proekt“ žurnalistai, visi jie atsisakė bendrauti su korespondentais. Vienas šaltinis pareiškė: „Nėra tokių, kurie yra prieš karą. Yra tik tie, kurie neaiškiai pasisakė. O šiaip visi palaiko.“

Kyjivo regione po Rusijos pajėgų atsitraukimo per pastarąją parą rasta dar 20 civilių gyventojų kūnų, trečiadienį pranešė policija.

Iš viso rastų žuvusių civilių skaičius išaugo iki 1 235.

Ukrainos sostinės regiono policijos vadovas Andrijus Nebytovas nurodė, kad per pastarąją parą kūnai rasti Borodiankoje ir aplink ją esančiose gyvenvietėse maždaug už 25 km nuo Bučos. Pastarasis netoli Kyjivo esantis miestas siejamas su įtariamais jame Rusijos pajėgų vykdytais karo nusikaltimais.

Kiti buvo rasti į šiaurę nuo Kyjivo esančiame Vyšhorode.

„Iš viso rasti 1 235 civilių gyventojų kūnai“, – A.Nebytovas kalbėjo vaizdo įraše, kurį paskelbė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

Iš jų „daugiau nei 800 kūnų ištyrė ekspertai. Deja, dauguma jų yra žmonės, žuvę nuo šūvių“, sakė pareigūnas.

Policijos vadovas taip pat nurodė, kad dar 282 asmenų tapatybes turi nustatyti ekspertai.

Ukrainos premjero pavaduotoja europinės ir euroatlantinės integracijos klausimais Olha Stefanišyna naujienų agentūrai AFP Borodiankoje balandžio pabaigoje sakė, kad Kyjivo regiono morguose laikoma 1 020 civilių kūnų.

Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją rengiantis gegužės 9-ąją surengti karinį paradą užimtame Mariupolio mieste,  minint pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines.

Pasak Kyjivo, į strategiškai svarbų pietinį uostamiestį, kuris buvo labai sugriautas per daugiau nei du mėnesius trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą, atvyko vienas Rusijos prezidento administracijos pareigūnas. Jis turėtų prižiūrėti Pergalės dienos parado organizavimą.

„Mariupolis tapo „iškilmių“ vieta“, – sakoma Ukrainos karinės žvalgybos pranešime socialiniuose tinkluose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

„Centrinės miesto gatvės skubiai valomos nuo nuolaužų, lavonų ir nesprogusių sprogmenų“, – priduriama jame.

Mariupolis yra vienas labiausiai per šią invaziją sugriautų Ukrainos miestų. Grupė Ukrainos gynėjų vis dar laikosi neužleisdama pozicijų plieno gamykloje „Azovstal“.

„Vyksta plataus masto propagandos kampanija. Rusams bus rodomi pasakojimai apie vietinių „džiaugsmą“ susitikus su okupantais“, – sakoma karinės žvalgybos pranešime.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas trečiadienį pareiškė, kad ES planuojamas laipsniškas rusiškos naftos importo draudimas gali lemti tiekimo „sutrikimų“ ir išaugusias kainas, tačiau pritarė šiai iniciatyvai.

„Kelis kartus sakiau, kad, aišku, negalime garantuoti, kad tokioje situacijoje nebus sutrikimų, pirmiausia – regioninių sutrikimų“, – sakė jis žurnalistams po vyriausybės posėdžio.

R.Habeckas pridūrė, kad Berlynas pritaria bloko rengiamam šeštajam sankcijų Maskvai paketui, kuriuo ketinama uždrausti naftos importą iš Rusijos.

Ekonomikos ministras, taip pat atsakingas už savo šalies energetikos politiką, paminėjo, kad konkrečiai gali būti paveikta PCK naftos perdirbimo gamykla rytiniame Šveto mieste.

Ši gamykla tiekia apie 90 proc. naftos, suvartojamos Berlyne ir sostinę supančiame regione, kur, be kita ko, įsikūręs Berlyno Brandenburgo tarptautinis oro uostas.

Didžiausia PCK gamyklos akcininkė yra Kremliaus kontroliuojama Rusijos naftos milžinė „Rosneft“. R.Habeckas pripažino, kad situacija yra sudėtinga, ir pabrėžė, kad ją būtina „spręsti politiškai“.

Ministras nurodė, kad laipsniškas draudimo įgyvendinimas turėtų padėti sušvelninti sukrėtimus naftos rinkose.

„Gali būti, kad [rizikos] jau buvo įvertintos, – kalbėjo jis. – Bet žinoma, kainos gali ir gerokai pakilti.“

Europos Komisija trečiadienį pristatė planus laipsniškai uždrausti Rusijos naftos importą, skelbdama naują sankcijų paketą, skirtą nubausti Maskvą už įsiveržimą į Ukrainą.

Jei iniciatyvai bus pritarta, naftos importo draudimas bus griežčiausias ES žingsnis prieš Rusijai strategiškai svarbų energetikos sektorių, padedantį Kremliui finansuoti savo karą. Vis dėlto naujausios priemonės nepaveiks šalies didžiulio dujų eksporto.

Svarstomas embargas yra šeštojo Bendrijos sankcijų paketo dalis ir bus laipsniškai įgyvendinamas iki šių metų pabaigos, kad valstybės narės spėtų prisitaikyti.

Vokietija atmetė galimybę nedelsiant įvesti draudimą importuoti visus rusiškus energijos išteklius, ypač dujas. Vis tik Berlynas pritarė siūlymui atsisakyti rusiškų dujų importo iki šių metų pabaigos.

Remiantis sekmadienį vokiečių Ekonomikos ministerijos pateiktais duomenimis, šiuo metu Rusijos tiekiama nafta sudaro 12 proc. viso Vokietijos naftos importo; anksčiau šis rodiklis siekė 35 procentus.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Vakarų žiniasklaidoje šią savaitę pasirodę pranešimai, esą Rusija ketina gegužės 9-ąją paskelbti visuotinę mobilizaciją, yra „nesąmonė“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

CNN antradienį skelbė, kad Vladimiras Putinas gali gegužės 9-ąją – Pergalės dieną, pavadinti „specialiąją operaciją“ Ukrainoje karu. O tai esą atrištų Rusijai rankas skelbti karių mobilizaciją.

Rusija trečiadienį pranešė uždraudusi atvykti į šalį kelioms dešimtims Japonijos pareigūnų, įskaitant ministrą pirmininką Fumio Kishidą, Tokijui prisidėjus prie tarptautinių sankcijų Maskvai dėl jos karinės kampanijos prieš Ukrainą.

„F.Kishidos administracija pradėjo beprecedentę antirusišką kampaniją, leidžia sau vartoti nepriimtiną retoriką prieš Rusijos Federaciją, įskaitant šmeižtą ir tiesioginius grasinimus“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Tai atkartojo vieši veikėjai, ekspertai, Japonijos žiniasklaidos atstovai, visokeriopai palaikantys Vakarų nusiteikimą mūsų šalies atžvilgiu“, – pridūrė URM.

Ministerija kaltina Tokiją ėmusis „praktinių žingsnių, kuriais siekiama griauti gerus kaimyniškus santykius, kenkti Rusijos ekonomikai ir šalies tarptautiniam prestižui“.

URM pažymėjo „neribotam laikui“ uždraudžianti atvykti į Rusiją 63 Japonijos piliečiams, įskaitant premjerą, kai kuriuos ministrus, įstatymų leidėjus, žurnalistus ir profesorius.

F.Kishida atkirto, kad būtent „Rusija nuvedė Japonijos ir Rusijos santykius prie tokios būklės“.

„Būtent Rusija griebdamasi karinių priemonių sukėlė tokias situacijas“, – sakė premjeras žurnalistams, lydintiems jį per kelionę į Italiją ir Vatikaną.

Vengrija trečiadienį sakė Europos Sąjungos pasiūlyme uždrausti rusišką naftą nematanti savo energetinio saugumo garantijų.

„Nematome jokio plano ar garantijos, kaip remiantis dabartiniais pasiūlymais galima būtų tvarkytis net pereinamuoju periodu ir kas užtikrins Vengrijos energetinį saugumą“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame vengrų vyriausybės spaudos biuro pareiškime.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad Vengrija visiškai atmeta ES pasiūlymą, biuras atsakymo kol kas nepateikė.

AFP matytame dokumente Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen siūlo Vengrijai ir Slovakijai, kurios abi yra labai priklausomos nuo rusiškos naftos, duoti daugiau laiko draudimui įvesti.

27 ES šalių narių ambasadoriai trečiadienį susirinks įvertinti jos plano. Kad jis įsigaliotų, jam reikės vienbalsio pritarimo.

Vengrija kol kas atmeta galimybę paremti kokius nors importo draudimus, o premjeras Viktoras Orbanas, kuris pastaraisiais metais palaikė graudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, atkreipia dėmesį į savo šalies priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų ir naftos.

Vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto antradienį pakartojo, kad „šiuo metu Vengrijai ar Vengrijos ekonomikai fiziškai neįmanoma veikti be rusiškos naftos“.

Kaip sakė vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas, 65 proc. Vengrijai tiekiamos naftos ir 85 proc. gamtinių dujų atkeliauja iš Rusijos.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė trečiadienį pareiškė, kad Ukrainoje drauge su pulku „Azov“ kovoja izraeliečių „samdinių“, taip dar labiau pakurstydama įtampą tarp Izraelio ir Maskvos, anksčiau pareiškusios, kad Adolfas Hitleris „buvo žydų kilmės“.

„Izraelio samdiniai Ukrainoje [kovoja] praktiškai petys į petį su „Azov“ kovotojais“, – prokremliškam radijui „Sputnik“ sakė Marija Zacharova.

Kraštutinių dešiniųjų aktyvistų įkurtas „Azov“ išgarsėjo 2014 metais, kai pradėjo ginklu kovoti su prorusiškais separatistais Ukrainos rytiniame Donbaso regione. Vėliau pulkas buvo inkorporuotas į Ukrainos kariuomenę ir nebėra siejamas su kraštutinėmis dešiniosiomis jėgomis.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jis drauge su kitomis ukrainiečių pajėgomis priešinasi rusų invazijai.

„Azov“ kariai dalyvauja įnirtingame ukrainiečių pasipriešinime Mariupolio uostamiestyje ir yra įsitvirtinę didžiulėje metalurgijos gamykloje „Azovstal“. Rusijos pajėgos antradienį pradėjo didelį šios gamyklos puolimą.

Pareikšdama, kad izraeliečiai kovoja drauge su „Azov“, kurį Rusija vadina fašistais ir naciais, Maskva didina įtampą, kilusią rusų užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui sekmadienį pasakius, kad Hitleris „buvo žydų kilmės“.

Jo pastabos išprovokavo pasipiktinimą Izraelyje, kur užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas jas pavadino „neatleistinomis, skandalingomis ir baisia istorine klaida“. 

Antradienį Rusijos Užsienio reikalų ministerija apkaltino Izraelį „neonacių režimo Kyjive“ rėmimu. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra žydų kilmės.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga padidins karinę pagalbą Moldovai, šios Ukrainos kaimynės promaskvietiškų separatistų kontroliuojamame regione įvykus virtinei mįslingų išpuolių.

„Šiais metais planuojame reikšmingai padidinti savo paramą Moldovai, aprūpindami jos ginkluotąsias pajėgas papildoma karine įranga“, – šioje šalyje viešintis Ch.Michelis sakė per bendrą spaudos konferenciją su prezidente Maia Sandu.

„ES yra visiškai solidari su jumis, su Moldova. Mūsų, europiečių, pareiga – padėti ir remti jūsų šalį“, – pridūrė jis.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad „Azovstal“ plieno gamyklos teritorijoje Mariupolyje likę Ukrainos kariai „saugiai užblokuoti“.

„Kovotojų likučiai pramoninėje „Azovstal“ gamyklos zonoje saugiai užblokuoti palei visą teritorijos perimetrą“, – „RIA Novosti“ teigė S.Šoigu.

Jis taip pat apkaltino „nacionalistus“ ignoruojant raginimus „paleisti“ civilius ir sudėti ginklus, nors ukrainiečiams esą garantuojamas saugumas ir pagarbus elgesys pagal tarptautinės teisės normas.

Makijivkos mieste (apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos kontroliuojamoje teritorijoje) nugriaudėjo sprogimas, po kurio užsidegė naftos saugykla.

Ukrainos laikraštis „Obozrevatel“ pranešė, kad bazė buvo naudojama Rusijos kariuomenės degalams koncentruoti.

DLR valdžia pranešė, kad bazę apšaudė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Ukrainos pusė šio incidento kol kas nekomentavo.

Kaip ir tikėtasi, ES siūlo uždrausti visos rusiškos naftos importą. Toks embargas numatytas šeštajame sankcijų Rusijai, kuri vasario pabaigoje užpuolė Ukrainą, pakete.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen apie tokį pasiūlymą oficialiai paskelbė sakydama kalbą Europos Parlamente.

„Tai bus visiškas draudimas importuoti visą Rusijos naftą. Pasirūpinsime, kad rusiškos naftos atsisakytume tvarkingai – tokiu būdu, kuris leis mums ir mūsų partneriams užsitikrinti alternatyvius tiekimo kelius bei sumažins poveikį pasaulinėms rinkoms iki minimumo.

„Scanpix“/AP nuotr./Naftos gavyba

Todėl rusiškos žaliavinės naftos atsisakysime per šešis mėnesius, o perdirbtos naftos – per metus“, – pareiškė U.von der Leyen.

Tokioms sankcijoms dar turės vieningai pritarti visos 27 ES šalys narės. Slovakija jau leido suprasti, kad sieks išimties, o Vengrija skelbia, kad sankcijos energijos tiekimui Budapeštui yra „raudonoji linija“.

Tarp kitų pasiūlymų – sankcijos asmenims, kurie kaltinami prisidėjus prie žudynių Bučoje ir Mariupolio apsiausties, trijų rusiškų propagandinių kanalų uždraudimas ES teritorijoje ir didžiausio Rusijos banko „Sberbank“ bei dar dviejų mažesnių bankų išmetimas iš mokėjimų sistemos „Swift“.

„Tokiu būdu suduodame smūgį bankams, kurie yra kritiškai svarbūs Rusijos finansų sistemai ir Putino galimybės sėti destrukciją. Šie veiksmai įtvirtins visišką Rusijos finansų sektoriaus izoliaciją“, – kalbėjo U.von der Leyen.

Be to, Europos Komisija pasiūlė įvesti sankcijas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui.

Į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą siūloma įtraukti 58 žmones, įskaitant virtinę aukšto rango Rusijos kariškių, taip pat Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmoną, dukterį ir sūnų.

Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas, admirolas seras Antony Radakinas per renginį Londone sukritikavo Rusijos karinę kampaniją Ukrainoje, kurią esą supa „šokiruojančios žvalgybos nesėkmės“ ir „neįtikėtina arogancija“.

A.Radakinas pridūrė manantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis labiau izoliuotas: „Ten sprendimų priėmimo procesas negerėja – jis blogėja. Mus stebina tai, kaip veikia Rusija. Kad ir koks jos tikslas, jis bus drastiškai kitoks nei startinėse pozicijose.“

Anot admirolo, Rusija tikėjosi užimti Ukrainą – pagrindinius miestus ir galiausiai visą šalį – per 30 dienų. Taip Maskva esą būtų parodžiusi savo galią.

„Visa tai nepavyko. NATO niekada nebuvo stipresnis aljansas. Mintis, kad Ukrainos žmonės kažkaip nuspręs pamėgti Rusiją, dabar skamba absurdiškai“, – dėstė A.Radakinas. Ir įgėlė Rusijai: „Tiesiog gana keista, kai baigiasi kuras į Ukrainą įvažiavus vos šimtą mylių.“

Ukrainos Donecko regiono gubernatorius Pavlo Kyrylenka „Telegram“ paskelbė, kad trečiadienio rytą iš rusų pajėgų apsiausto ir puolamo Mariupolio vėl buvo autobusais išgabenta civilių.

„Šiandien, padedami Jungtinių Tautų ir Raudonojo Kryžiaus, mes evakuojame civilius iš Azovo regiono į Zaporižią. Autobusai jau išvyko iš Mariupolio“, – parašė P.Kyrylenka.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Iš Mariupolio evakuoti civiliai

Antradienio vakarą Zaporižią jau pasiekė 156 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, kurie buvo įstrigę Mariupolyje, dalis jų – „Azovstal“ plieno gamyklos komplekse.

Tiesa, tą pačią dieną Rusija atnaujino Mariupolio apšaudymus ir toliau bando šturmuoti „Avozstal“ kompleksą.

Jungtinės Karalystės kariškiai trečiadienį prognozavo, kad Rusijos pajėgos mėgins užimti Ukrainos rytinius miestus Kramatorską ir Sjeverodonecką.

Per „Twitter“ skelbiamame kasdieniame komentare apie karą Ukrainoje JK Gynybos ministerija nurodė, kad 22 bataliono taktinės grupės, veikiančios netoli Iziumo, mėgina vystyti puolimą šiomis kryptimis.

Rusija bataliono taktinėmis grupėmis vadina pėstininkų dalinius, paprastai pastiprintus tankais, priešlėktuvinės gynybos pajėgumais ir artilerija. Kiekvieną tokią grupę paprastai sudaro apie 800 karių.

„Nors Rusijai sunkiai sekasi prasiveržti per Ukrainos gynybą ir išvystyti pagreitį, ji, labai tikėtina, ketina veržtis tolyn nuo Iziumo, kad užimtų Kramatorsko ir Sjeverodonecko miestus“, – sakoma britų ministerijos pranešime.

„Užėmusi šias vietas Rusijos kariuomenė įtvirtintų kontrolę Donbaso šiaurės rytuose ir įgytų placdarmą pastangoms atkirsti Ukrainos pajėgas šiame regione“, – pridūrė ministerija.

Analitikai stebi padėtį Rytų Ukrainoje, kur dabar vyksta intensyviausios kautynės, stengdamiesi suprasti, ar Rusija mėgins apsupti ten veikiančią Ukrainos pajėgų grupę. Tačiau Maskvos pajėgų pažanga buvo menka, nes Ukrainos kariai ginasi iš anksto parengtose pozicijose ir smogia priešui toliašaudžiais ginklais, pavyzdžiui, haubicomis.

Baltarusijos ginkluotosios pajėgos trečiadienį netikėtai pradėjo dideles karines pratybas. Gynybos ministerija pranešė, kad manevrais norima patikrinti kovinį pasirengimą.

„Planuojama, kad per pasirengimo kautis pratybas į kelius išriedės daug karinių mašinų, o tai gali apsunkinti eismą“, – pranešė ministerija.

Baltarusija, tiesa, patikino, kad šios pratybos esą nekelia grėsmės kaimyninėms valstybėms ir Europai bendrąja prasme. Visgi būtent iš Baltarusijos teritorijos Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje Kyjivo link pajudėjo tūkstančiai rusų karių.

Ukraina jau paskelbė neatmetanti galimybės, kad Rusija gali panaudoti Baltarusijos pajėgas kare prieš Kyjivo vyriausybę.

Kaip skelbia „Reuters“, Ukrainos sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka pareiškė: „Neatmetame galimybės, kad Rusijos Federacija kažkuriuo metu gali pasinaudoti Baltarusijos teritorija ir jos ginkluotosiomis pajėgomis veikdama prieš Ukrainą. Todėl esame pasiruošę.“

Rusijai įsiveržus į Ukrainą Baltarusija tarnauja kaip rusų aviacijos ir logistikos bazė. Vis dėlto ne visi baltarusiai pritaria dalyvavimui kare, kad ir netiesioginiam. Pastaraisiais mėnesiais Baltarusijoje būta sabotažo aktų, areštuoti keli įtariamieji.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, kad Rusija neteisėtai sulaikė krepšinio žvaigždę Brittney Griner, o jos lyga paskelbė planus prasidedant sezonui pagerbti ją visose aikštelėse.

Praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po krepšininkės sulaikymo ir tvyrant didžiulei įtampai dėl karo Ukrainoje JAV Valstybės departamentas paskelbė, kad jos atvejis perduodamas Vašingtono specialiajam pasiuntiniui Rogeriui Carstensui, atsakingam už įkaitų reikalus.

„Valstybės departamentas nustatė, kad Rusijos Federacija neteisėtai sulaikė JAV pilietę Brittney Griner“, – sakė departamento atstovas.

Jis pabrėžė, kad Amerikos piliečių saugumą vienu svarbiausių JAV vyriausybės prioritetų ir kad Valstybės departamentas „teiks atitinkamą paramą“ B.Griner.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Brittney Griner

JAV anksčiau buvo leista bendrauti su B.Griner konsuliniais klausimais, bet Vašingtonas jos sulaikymo pobūdžio iki šiol nekomentavo.

Dukart olimpinio aukso laimėtoja ir moterų krepšinio lygos WNBA čempionė B.Griner buvo sulaikyta vasario 17 dieną Maskvos oro uoste. Ji kaltinama savo bagaže gabenusi elektroninių cigarečių kapsulių su kanapių aliejumi.

Sulaikyta B.Griner iš karto buvo uždaryta į areštinę; vėliau Rusijos teismas pratęsė jos suėmimą iki gegužės 19 dienos. Jai gresia iki 10 metų įkalinimo.

Europos Sąjungos pareigūnai antradienį vėlai vakare perdavė valstybėms narėms naujų sankcijų Rusijai už jos tęsiamą karinę agresiją prieš Ukrainą  plano projektą, tačiau kai kurios šalys siekia išimčių dėl jame numatyto naftos embargo.

Keli ES pareigūnai ir Europos diplomatai Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė, kad dėl šio plano esama nesutarimų.

Jis buvo priimtas tik vėlai vakare dėl vienos iš valstybių narių pozicijos.

Trečiadienį 27-ių ES šalių ambasadoriai susitiks aptarti šio plano. Kad jis įsigaliotų, būtinas vienbalsis pritarimas.

Pagal Europos Komisijos pasiūlymą draudimas importuoti naftą iš Rusijos būtų įvestas palaipsniui per 6–8 mėnesius, o Vengrijai ir Slovakijai šis laikotarpis būtų pratęstas dar keliais mėnesiais, naujienų agentūrai AFP sakė ES pareigūnai.

Tačiau Slovakija, kuri, kaip ir Vengrija, yra beveik 100 proc. priklausoma nuo rusiškos naftos, tiekiamos vamzdynu „Družba“, pareiškė, kad jai reikės kelerių metų. 

Slovakijos naftos perdirbimo gamykla pritaikyta darbui su rusiška nafta, todėl ją reikėtų iš pagrindų pertvarkyti arba ieškoti kitos alternatyvos, kad būtų galima naudoti iš kitų šalių importuojamą naftą, o tai būtų brangus ir ilgas procesas.  

Kiti pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Bulgarija ir Čekija taip pat gali siekti išimčių dėl sankcijų. 

Vienas Europos diplomatas įspėjo, kad išimčių suteikimas vienai ar dviem nuo tiekimo iš Rusijos labai priklausomoms valstybėms galėtų sukelti domino efektą, t. y., paskatinti ir daugiau šalių prašyti išimčių, o tai sužlugdytų embargą. 

Europos Komisija neplanuoja viešai pristatyti projekto, kol jos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį kreipsis į Europos Parlamentą.

Rusija boikotuos trečiadienį suplanuotą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos susitikimą su Europos Sąjungos politikos ir saugumo komitetu (PSK), pranešė diplomatai.

Šis retas žingsnis laikomas dar vienu prastėjančių santykių tarp Maskvos ir jos partnerių Jungtinėse Tautose ženklu.

Vienas rusų diplomatinis šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, antradienį sakė, kad Maskvos sprendimas susijęs su padėtimi Ukrainoje.

Vienas Vakarų diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė neprisimenąs, nė vieno atvejo, kad Rusija nuo vasario 24 dienos, kai pasiuntė savo pajėgas į kaimyninę Ukrainą, būtų boikotavusi Saugumo Tarybos posėdį.

„Scanpix“/AP nuotr./JT Saugumo Taryba

Dėl COVID-19 pandemijos JT Saugumo Tarybos ir PSK metiniai neformalūs susitikimai nebuvo rengiami nuo 2019 metų. Per trečiadienio susitikimą  ketinama aptarti ES sąveiką su JT šalyse, kur operacijas vykdo abi organizacijos.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą Maskvos ryšiai su kitomis JT narėmis sparčiai blogėjo.

Rusija, kuri yra viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių ir turi joje veto teisę, buvo pašalinta iš kelių JT institucijų, įskaitant Žmogaus teisių tarybą.

Antradienį per spaudos konferenciją JAV ambasadorė prieš JT Linda Thomas-Greenfield, kurios šalis gegužę perims pirmininkavimą Saugumo Tarybai, sakė, kad šios institucijos darbas tęsiamas įprasta tvarka.

Tarybos pastangos „izoliuoti Rusiją“ nuo vasario pabaigos buvo „nepaprastai sėkmingos“, teigė ji.

„Tai reikšmingas procesas. Sėkmingai vienijome Rusiją smerkiančius balsus Generalinėje Asamblėjoje, bet tai įvyko, nes tai buvo labai palaikoma Saugumo Taryboje“, – sakė L.Thomas-Greenfield, atkreipusi dėmesį, kad vasario pabaigoje Tarybai nepavyko pasmerkti Rusijos, nes ši pasinaudojo veto teise.

„Rusija yra izoliuota Saugumo Taryboje, ir kaskart, kai Saugumo Taryboje vyksta mūsų diskusijos, susijusius su Rusija, jie pereina į gynybą. Toliau versime juos gintis, kol jie užbaigs savo brutalų puolimą prieš Ukrainos žmones“, – žurnalistams sakė amerikiečių diplomatė.

Ukrainos rytuose Ukrainos kariai per antradienį atmušė 12 rusų atakų, paskelbė Jungtinių pajėgų operacijos vadovybė savo feisbuko paskyroje.

Per parą ukrainiečiai šiame fronto ruože sunaikino 6 priešo tankus, 5 artilerijos sistemas, 15 šarvuotos technikos vienetų ir 9 automobilius.

Priešlėktuvinės gynybos padaliniai Donbase numušė vieną sparnuotąją raketą ir 3 nepilotuojamas skraidykles „Orlan-10“

Iš viso nuo karo pradžios Ukrainos žemėje jau žuvo apie 24,2 tūkst. okupantų, skelbia Ukrainos ginkluotosios pajėgos.