Susitikime su VIII-osios kadencijos Valstybės Dūmos deputatais, kuri baigė savo darbą liepos 27 d., V.Putinas apkaltino Vakarus, kad jie užkūrė „rusofobijos mašiną“, nustatė „pasaulinius rekordus“ sankcijų srityje, ir pabrėžė, kad „niekas ir niekada“ nesugebės „palaužti Rusijos tautos“.
„Mūsų politinė sistema, valdžios institucijos yra suformuotos suvereniais principais, visiškai laikantis Rusijos Federacijos Konstitucijos, ir yra pasirengusios ginti šalį, geba kartu su visuomene ryžtingai atremti bet kokius priešiškus žingsnius“, – kalbėjo V.Putinas.
Pasak jo, be „šalies gynybos stiprinimo“, 2027–2029 m. biudžeto prioritetu taip pat turi tapti „prioritetinių socialinių problemų sprendimas“.
2026 m. biudžeto įstatyme vyriausybė iš pradžių eilutėje „nacionalinė gynyba“ buvo numačiusi 12,9 trilijono rublių (145,5 mlrd. eurų). Tačiau faktiškai karinis biudžetas planą viršys 4–5 trilijonais rublių, birželį agentūrai „Bloomberg“ sakė su situacija susipažinę šaltiniai.
Jų teigimu, siekdama padengti visas karo išlaidas, Rusijos finansų ministerija rengiasi civilinių išlaidų apribojimams ir ketina pritraukti 2–3 trilijonus rublių papildomos skolos.
Faktinės biudžeto išlaidos karui su Ukraina jau pirmąjį ketvirtį pasiekė 5,9 trilijono rublių, remdamasis Finansų ministerijos duomenimis apskaičiavo Vokietijos Tarptautinių saugumo studijų instituto tyrėjas Janis Kluge. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išlaidos kariuomenei ir ginklų gamybai padidėjo 29,9 proc., o lyginant su 2024 m. sausiu–kovu – 68,7 proc., su 2023 m. – 129 proc., o lyginant su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu – 4,6 karto.
Jo skaičiavimais, bendrai nuo 2022 m. karas su Ukraina Rusijos mokesčių mokėtojams kainavo 53,079 trilijono rublių, arba 746,6 mlrd. dolerių. Ši suma prilygsta 28 metų dabartinėms biudžeto išlaidoms sveikatos apsaugai, 30 metų išlaidoms švietimui ir 100 metinių didelių regionų, tokių kaip Krasnojarsko kraštas ar Sverdlovsko sritis, biudžetų.
Gynybos ir saugumo prioritetas biudžete verčia valdžią „labiau selektyviai vertinti“ kitų sričių finansavimą, sako CMASF pagrindinis ekspertas Emilis Ablajevas. Kartu, anot jo, mažėja galimybės pildyti biudžetą nuolat didinant mokesčių naštą.
Praėjusiais metais, nepaisant padidinto pelno mokesčio ir utilizacijos rinkliavos, biudžeto pajamos buvo 3 trilijonais rublių mažesnės nei planuota, o šiemet problemos „paaštrėjo“, pažymi E.Ablaevas. Finansų ministerija PVM padidino iki 22 proc., tačiau per pirmąjį pusmetį deficitas pasiekė beveik 6 trilijonus rublių. Iki metų pabaigos „skylė“ ižde gali padidėti iki 7 trilijonų, prognozuoja ekspertas.
-
Ukrainiečiai numušė retą Rusijos droną „Forpost-R“
-
„Valdžia mus pamiršo“: po 15 dienų be elektros Krymo gyventojams trūko kantrybė
-
Karas Ukrainoje. Paaiškino, kodėl Ukraina privalo „pribaigti“ Rusijos milžinę „Wildberries“
-
Parduotuvę NATO kariams Rukloje aptarnauja į Rusiją ir Baltarusiją prekes vežusi „Heinemann“
-
Maskvos meras: Rusijos sostinės regioną naktį atakavo daugiau nei 390 dronų
