Sekite 15min Google
Užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis (Johanas Vadefulis) ir vidaus reikalų ministras Alexander'as Dobrindtas (Aleksandras Dobrintas) vėliau turėtų kreiptis į žiniasklaidą, pranešė dienraštis „Bild“, naujienų portalas „Der Spiegel“ ir kiti šaltiniai.
NATO narė Vokietija, remianti Ukrainą jos kovoje prieš Rusiją, jau seniai kaltina Maskvą vykdant hibridines atakas, įskaitant šnipinėjimą ir sabotažą – šiuos kaltinimus Rusija neigia.
Vokietijoje kelis mėnesius buvo fiksuojami įtartini dronų skrydžiai virš karinių ir pramoninių objektų, tačiau naktį į rugpjūčio 5-ąją Leipcige įvykęs incidentas sukėlė didelį nerimą, nes ten rastas dronas gabeno sprogmenis.
Policija pasitelkė robotą, kad neutralizuotų šalia Ukrainos krovininio lėktuvo rastą įrenginį, o po kelių savaičių netoli oro uosto, kaip pranešama, buvo rastas dar vienas dronas su sprogstamosios medžiagos pėdsakais.
Šis rytų Vokietijoje esantis oro uostas atlieka svarbų vaidmenį gabenant karines prekes, įskaitant Vokietijos kariuomenės ir NATO sąjungininkių krovinius, taip pat tarnauja kaip bazė Ukrainos bendrovei „Antonov Airlines“.
Kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) vėliau pareiškė, kad Vokietija vis dažniau „atsiduria hibridinių atakų vykdytojų taikiklyje“.
Tačiau Berlynas iki šiol susilaikydavo nuo tiesioginių kaltinimų Rusijai, kalbėdamas tik apie galimą „užsienio valstybių“ įsitraukimą.
Antradienį pasirodžiusiuose žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad Berlynas dabar pirštu rodys į Rusijos žvalgybos agentūrą.
F. Merzas rugpjūčio 25 dieną įspėjo, kad hibridinių atakų prieš Vokietiją vykdytojai „už jas sumokės“, tačiau konkretaus taikinio neįvardijo.
„Der Spiegel“ teigimu, tarp galimų atsakomųjų priemonių galėtų būti Rusijos diplomatų išsiuntimas ir Rusijos konsulato Bonoje uždarymas.
Taip pat aktyviai diskutuojama, ar Vokietija turėtų uždaryti Rusijos kultūros centrą Berlyne, kurį saugumo tarnybos laiko žvalgybos lizdu.
Berlyne veikiantys Rusijos mokslo ir kultūros namai – septynių aukštų pastatas, atidarytas 1984 metais tuometiniame Rytų Berlyne – yra netoli Rusijos ambasados.
Konservatorių partijos įstatymų leidėjas ir saugumo politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris (Roderichas Kyzeveteris) neseniai „Welt TV“ sakė, kad šis objektas, manoma, yra šnipinėjimo centras.
Jis teigė, kad ten gyvena daugiau nei 100 žmonių, „kurių tapatybės niekas nežino“, o pastato elektros suvartojimas yra neproporcingai didelis.
Anot R. Kiesewetterio, pastatas yra „turbūt prigrūstas techninės stebėjimo įrangos“ ir juo naudojasi „žmonės, kurie nėra nusiteikę palankiai Vokietijos atžvilgiu“.
