„Ukrainiečių kariai dronų užimtą koridorių, apimantį apie 10 km abipus kontaktinės linijos, apibūdina kaip „žudymo zoną“, nes abiejų pusių dislokuoti nuotoliniu būdu valdomi bepiločiai (UAV) gali greitai nustatyti ir neutralizuoti taikinius“, – rašoma „Reuters“ straipsnyje.
Du Ukrainos vadai agentūrai sakė, kad karą pavertus didžiausiu kada nors vykusiu bepiločių orlaivių susirėmimu, sumažėjo Rusijos galimybės išnaudoti tradicinį karių, artilerijos ir tankų skaičiaus pranašumą.
Pažymima, kad dabar bet kokia didelė transporto priemonė, veikianti arti fronto, tampa tikru taikiniu, todėl tai reiškia, kad rusų kariai nebegali judėti greitai, kaip tai darė 2022 m.
„Priešas jus visiškai mato. Nesvarbu, kur jūs važiuojate ir ką vairuojate“, – sakė Oleksandras Dmitrijevas, sistemos OCHI, kurioje centralizuojami vaizdo srautai iš daugiau kaip 15 000 Ukrainos karinių dronų ekipažų, esančių fronte, įkūrėjas.
Ukrainos vadai sako, kad Rusija dėl to pakeitė savo taktiką, o jos kariai dabar puola mažomis penkių ar šešių vyrų grupėmis – pavyzdžiui, motociklais ar keturračiais – kad aptiktų ukrainiečių pozicijas.
Be to, atsižvelgiant į prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie karinės pagalbos tiekimą Ukrainai, už kurią mokės Europa, „Reuters“ šaltiniai mano, kad Ukrainos kovotojai galės toliau kovoti ir priešintis Rusijai, net jei JAV nebeteiks ginklų.
Savo ruožtu lenkų karo ekspertas Konradas Muzyka, ne kartą lankęsis fronto linijoje, teigė, kad Ukraina sutelkė dėmesį į tai, kad susilpnintų Rusijos atakų stiprumą. Tačiau jis pabrėžė, kad Ukrainos kariai šiuo metu nepajėgūs vykdyti savo puolimo.
Pasak eksperto, nepaisant to, kad mūšio lauką pakeitė dronai, nereikėtų pamiršti artilerijos ir minosvaidžių.
„Kad padarytumėte tokią pat žalą, kokią padaro artilerijos sviedinys, reikia paleisti dešimtis dronų. Bepiločiai orlaiviai gali tam tikru mastu užpildyti spragas ir suteikti šiek tiek atokvėpio, tačiau jie nepakeis artilerijos“, – pabrėžė K.Muzyka.
