Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 29, 10:13

Žvalgybos šaltiniai: vis daugiau įtarimų, kad už dujotiekių Baltijos jūroje susprogdinimo stovi Rusija

Penktadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryba susitiks aptarti, kaip įtariama, diversijos sukeltų „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje nuotėkių, tuo tarpu kasdien vis daugėja informacijos, kad su šiais sprogimais gali būti susijusi Rusija. Žvalgybos tarnybos dar vasarą Vokietijos vyriausybę buvo įspėjusios dėl galimų išpuolių prieš „Nord Stream“ dujotiekius. Baltijos jūroje netoli nuotėkių vietų prieš sprogimus buvo pastebėti Rusijos laivai.
„Nord Stream“ dujų nuotekis
„Nord Stream“ dujų nuotekis / „Cover Images“/„Scanpix“ nuotr.

Pastebėti Rusijos laivai

JAV transliuotojas CNN pranešė, kad Europos saugumo pareigūnai pirmadienį ir antradienį pastebėjo, kad Rusijos karinio jūrų laivyno pagalbiniai laivai yra netoli „Nord Stream“ vamzdynų nuotėkių vietų, teigia du Vakarų žvalgybos pareigūnai ir dar vienas su tuo susipažinęs šaltinis.

Neaišku, ar laivai kaip nors susiję su tais sprogimais, sakė šie ir kiti šaltiniai, tačiau tai vienas iš daugelio veiksnių, kuriuos tirs tyrėjai, praneša CNN.

Praėjusią savaitę netoli tų teritorijų taip pat buvo pastebėti Rusijos povandeniniai laivai, sakė vienas iš žvalgybos pareigūnų.

Trys JAV pareigūnai sakė, kad JAV dar neturi išsamaus paaiškinimo, kas įvyko, praėjus kelioms dienoms po to, kai pirmadienį paaiškėjo, kad galingi sprogimai sukėlė tris atskirus ir vienu metu įvykusius nuotėkius dviejuose vamzdynuose.

Pasak vieno Danijos kariuomenės pareigūno, Rusijos laivai įprastai plaukioja tame rajone, tačiau jis pabrėžė, kad laivų buvimas nebūtinai reiškia, jog Rusija padarė žalą.

„Mes juos matome kiekvieną savaitę, – sakė šis asmuo. – Pastaraisiais metais Rusijos veikla Baltijos jūroje suintensyvėjo. Jie gana dažnai tikrina mūsų budrumą – ir jūroje, ir ore.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos laivas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos laivas

Tačiau šie pastebėjimai vis tiek kelia papildomų įtarimų Rusijai, kuri sulaukė daugiausia Europos ir JAV pareigūnų dėmesio, nes yra vienintelė regiono veikėja, kuri, kaip manoma, turi galimybių ir motyvacijos tyčia sugadinti vamzdynus.

JAV pareigūnai trečiadienį atsisakė komentuoti žvalgybinę informaciją apie laivus.

Tiek Danija, tiek Švedija atlieka tyrimą, tačiau įvykio vietos apžiūra dar neatlikta, o informacija apie tai, kas tiksliai sukėlė sprogimus, tebėra paviršutiniška. Vienas Europos pareigūnas sakė, kad šiuo metu atliekamas Danijos vyriausybės vertinimas ir gali prireikti iki dviejų savaičių, kol bus tinkamai pradėtas tyrimas, nes dėl slėgio vamzdžiuose sunku prieiti prie nuotėkių vietos.

Danijos ir Švedijos ministrai pirmininkai antradienį viešai pareiškė, kad nuotėkis greičiausiai įvyko dėl tyčinių veiksmų, o ne dėl nelaimingo atsitikimo, o Švedijos saugumo tarnyba trečiadienį pareiškime nurodė, kad negalima atmesti, jog „už to slypi užsienio jėga“.

Tačiau aukšto rango Vakarų pareigūnai kol kas nesutiko atakos priskirti Rusijai ar kuriai nors kitai valstybei.

Kremlius viešai neigė sąsajas su šia diversija. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šį kaltinimą pavadino „nuspėjamai kvailu ir absurdišku“.

CNN kreipėsi į Rusijos gynybos ministeriją, prašydama pakomentuoti laivų buvimą.

Nuotr. „Twitter“/Dujų nuotėkis Baltijos jūroje
Nuotr. „Twitter“/Dujų nuotėkis Baltijos jūroje

Kam tai gali būti naudinga?

Danijos vyriausybė imasi vadovauti tyrimui ir, pasak su šiuo klausimu susipažinusių Europos šaltinių, nustatė penkių jūrmylių draudžiamąją zoną ir 1 km neskraidymo zoną.

JAV pareigūnai, darydami išvadas dėl nuotėkio, buvo kur kas atsargesni nei jų kolegos Europoje.

„Manau, kad daugelis mūsų partnerių nustatė arba mano, kad tai yra sabotažas. Nesu pasiekęs tokio lygio, kad galėčiau pasakyti vienaip ar kitaip, – trečiadienį sakė vienas aukšto rango karinis pareigūnas. – Vienintelis dalykas, kurį žinau, yra tai, kad, mūsų nuomone, toje vietoje, kur yra vamzdynas, vanduo yra 80–100 metrų [gylyje]. Daugiau nieko nežinau.“

Tačiau tiek vienas aukšto rango JAV pareigūnas, tiek JAV kariuomenės pareigūnas sakė, kad Rusija tebėra pagrindinė įtariamoji, nes nėra kitų įtikinamų įtariamųjų, galinčių ir norinčių įvykdyti operaciją.

„Sunku įsivaizduoti kokį nors kitą veikėją regione, turintį pajėgumų ir interesų vykdyti tokią operaciją“, – sakė Danijos kariuomenės pareigūnas.

Rusija pareikalavo šią savaitę surengti JT Saugumo Tarybos posėdį dėl pažeisto dujotiekio – tai, pasak aukšto rango JAV pareigūno, taip pat kelia įtarimų. Pasak pareigūno, paprastai Rusija nėra pakankamai organizuota, kad galėtų taip greitai veikti, o tai leidžia manyti, kad šis manevras buvo iš anksto suplanuotas.

Jei Rusija iš tiesų tyčia sukėlė sprogimus, ji faktiškai sabotuoja savo vamzdynus: Rusijos valstybinė bendrovė „Gazprom“ yra pagrindinė „Nord Stream 1“ akcininkė ir vienintelė „Nord Stream 2“ savininkė.

Su naujausia žvalgybine informacija susipažinę pareigūnai teigia, kad Maskva greičiausiai laikytų tokį žingsnį vertu kainos, jei jis padėtų padidinti Europos paramos Ukrainai kaštus. JAV ir Vakarų žvalgybos pareigūnai mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lošia, jog didėjant elektros energijos kainoms ir artėjant žiemai Europos visuomenė gali nusiteikti prieš Vakarų ekonominio Rusijos izoliavimo strategiją. Vamzdynų sabotažas galėtų „parodyti, ką Rusija gali“, – sakė vienas JAV pareigūnas.

CNN primena, kad Rusija jau ėmėsi veiksmų manipuliuoti energijos srautais taip, kad sukėlė sau ekonominį skausmą, bet taip pat pakenkė Europai. Rusija sumažino dujų tiekimą į Europą „Nord Stream 1“ dujotiekiu, o rugpjūtį visiškai sustabdė dujų tiekimą, kaltindama Vakarų sankcijas, kad jos sukėlė techninių sunkumų. Europos politikai teigia, kad tai tebuvo pretekstas nutraukti dujų tiekimą.

„Jie jau parodė, kad yra visiškai laimingi galėdami tai padaryti, – sakė vienas iš šaltinių. – Jie pasveria savo ekonominį skausmą ir Europos skausmą“.

Naujasis dujotiekis „Nord Stream 2“ dar nepradėjo komercinės veiklos. Plano jį naudoti dujoms tiekti Vokietija atsisakė likus kelioms dienoms iki to, kai Rusija vasario mėnesį pasiuntė karius į Ukrainą.

Smarkiai apgadinus abu vamzdžius, dujos teka į Baltijos jūrą, todėl žlugo visos likusios viltys, kad „Nord Stream 1“ pradės veikti šią žiemą, ir abu dujotiekiai gali neveikti neribotą laiką.

Žvalgyba įspėjo dar vasarą

Tačiau JAV, Europos ir Ukrainos pareigūnai jau kelis mėnesius perspėja, kad Rusija, vykdydama karą prieš Ukrainą, gali nusitaikyti į ypatingos svarbos infrastruktūrą – ne tik Ukrainoje, bet ir JAV bei Europoje.

Pasak dviejų su žvalgybos duomenimis ir įspėjimais susipažinusių asmenų, vasarą JAV įspėjo kelias Europos sąjungininkes, įskaitant Vokietiją, kad „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiams gali kilti grėsmė ir net jie gali būti užpulti.

Įspėjimai buvo grindžiami JAV žvalgybos vertinimais, tačiau jie buvo nekonkretūs, sakė šie šaltiniai. Iš įspėjimų nebuvo aišku, kas gali būti atsakingas už bet kokias atakas prieš dujotiekius ir kada jos gali įvykti.

JAV Centrinė žvalgybos agentūra atsisakė pateikti komentarus.

Britų versija: sprogmenys buvo įmesti iš anksto

Britų gynybos šaltinis teigia, jog įtariama, kad Rusijos sabotažinė ataka prieš dujotiekius „Nord Stream“ buvo „tikriausiai iš anksto apgalvota ir suplanuota“ naudojant sprogstamąjį įtaisą, numestą į jūrą likus kelioms savaitėms iki sprogimo, skelbia britų leidinys „The Times“.

Betoniniai ir plieniniai dujotiekiai buvo sugadinti po vandeniu įvykus sprogimams, kurių stiprumas prilygo nedideliam žemės drebėjimui, todėl į rytus nuo Danijos Bornholmo salos įvyko trys dideli dujų nuotėkiai. Sprogimai įvyko tarptautiniuose vandenyse, iškart už Danijos ir Norvegijos teritorijų, o smūgio bangos buvo užfiksuotos net už daugiau kaip 1200 km.

Nord Stream
Nord Stream

Labiausiai tikėtinas scenarijus, anot JK šaltinio, kad Rusija slapta pristatė autonominę povandeninę transporto priemonę su kroviniu į atskiras dujotiekių, nutiestų rusiškoms gamtinėms dujoms į Europą transportuoti, vietas.

Pasak šaltinio, povandeninė transporto priemonė galėjo būti paleista iš nedidelio laivo, pavyzdžiui, žvejų valties, prieš kelis mėnesius, o tada sprogstamieji įtaisai numesti šalia vamzdyno.

„Jie galėjo ten stovėti mėnesius ir laukti, kol bus duota komanda susisprogdinti“, – sakė šaltinis. Jie sakė, kad tada įrenginys galėtų būti aktyvuotas, galbūt naudojant tam tikro dažnio triukšmo šaltinį, kuris galėtų būti numestas į vandenį Rusijos pasirinktu laiku.

Švedijos seisminių tyrimų tinklo narys Bjornas Lundas valstybiniam transliuotojui SVT sakė, kad, jo manymu, tokiems dideliems sprogimams sukelti reikėtų daugiau nei 100 kg dinamito arba trotilo.

Vamzdynus supa 27–41 mm storio plieninis korpusas, o po to 60–110 mm storio betono danga. Norint juos pramušti, reikėtų didelio sprogmens, sakė analitikai.

Ketvirtas nuotėkis

Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad aptiktas ketvirtas nuotėkis iš Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių „Nord Stream“.

„Yra du nuotėkiai Švedijos pusėje ir du nuotėkiai Danijos pusėje“, – sakė vienas švedų pakrančių apsaugos pareigūnas. Jis pridūrė, kad du nuotėkiai Švedijos pusėje yra „arti vienas kito“.

Europos Sąjunga mano, kad šią savaitę dviejuose povandeniniuose dujotiekiuose įvykę nuotėkiai „nėra atsitiktinumas“ – esama požymių, kad tai buvo „tyčinis veiksmas“, trečiadienį pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

ES įtaria, kad du povandeniniai gamtinių dujų vamzdynai buvo sugadinti per sabotažo aktą, ir įspėja apie atsakomuosius veiksmus dėl bet kokio išpuolio prieš Europos energetinius tinklus, pareiškime 27 ES šalių narių vardu sakė J.Borrellis.

Švedijos saugumo tarnyba (SAPO) anksčiau trečiadienį pranešė, kad tirs nepaaiškinamus sprogimus ir nuotėkius „Nord Stream“ dujotiekio vamzdynuose Baltijos jūroje ir pavadino juos „sabotažu sunkinančiomis aplinkybėmis“.

„Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiai yra strateginė infrastruktūra, jungianti Rusiją su Europa. Nors abu dujotiekiai neveikė, juose buvo dujų, kurios dėl nuotėkio veržiasi į paviršių Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose.

Švedijos seismologai prieš pat nuotėkį užregistravo du „didžiulius energijos išsiskyrimus“, kuriuos tikriausiai sukėlė sprogimai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min