Žymus istorikas dekonstravo, kaip pasaulį mato Trumpas: „Jis nori vasalų“

Rašytojas atkreipė dėmesį į tai, kad žiniasklaidos antraštėse vis dar išreiškiamas šokas, nuostaba ir netikėjimas, kai D.Trumpas pasikėsina į dar vieną pasaulinės liberalios tvarkos ramstį – pavyzdžiui, remdamas Rusijos pretenzijas į Ukrainos teritoriją, svarstydamas apie priverstinę Grenlandijos aneksiją ar savo pranešimais apie muitus sukeldamas finansinį chaosą.

„Tačiau jo politika tokia nuosekli, o pasaulio vizija tokia aiški, kad šiuo metu bet kokią nuostabą galima paaiškinti tik sąmoninga saviapgaule“, – atkreipė dėmesį Y.N.Hararis.

Leidėjų nuotr./Yuval Noah Harari

Jis išskyrė, kad liberaliosios tvarkos šalininkai pasaulį mato kaip potencialiai abiem pusėms naudingą bendradarbiavimo tinklą. Jie tiki, kad konfliktai nėra neišvengiami, nes bendradarbiavimas gali būti abipusiai naudingas.

Be to, anot istoriko, liberalai teigia, kad visi žmonės turi tam tikrą bendrą patirtį ir interesus, kurie gali būti universalių vertybių, pasaulinių institucijų ir tarptautinių įstatymų pagrindas.

Tačiau trumpistinėje pasaulio vizijoje „pasaulis suvokiamas kaip nulinės sumos žaidimas, kuriame kiekvienas sandoris turi laimėtojus ir pralaimėtojus“.

„D.Trumpo pasaulyje tarptautiniai susitarimai, organizacijos ir įstatymai negali būti niekuo kitu, kaip tik sąmokslu, kuriuo siekiama susilpninti vienas šalis ir sustiprinti kitas, o galbūt sąmokslu, kuriuo siekiama susilpninti visas šalis ir suteikti naudos grėsmingam kosmopolitiniam elitui“, – rašo Y.N.Harari.

Savo komentare jis kelia klausimą, kaip iš tikrųjų atrodytų pasaulis, jei Jungtinių Valstijų prezidentas galėtų jį pertvarkyti pagal savo norus.

„Idealus D.Trumpo pasaulis – tai tvirtovių mozaika, kurioje šalys atskirtos aukštomis finansinėmis, karinėmis, kultūrinėmis ir fizinėmis sienomis. Jame atsisakoma abipusiai naudingo bendradarbiavimo galimybių, tačiau D.Trumpas ir panašiai mąstantys populistai tvirtina, kad taip šalims bus užtikrintas didesnis stabilumas ir taika. Žinoma, šioje vizijoje trūksta vieno esminio komponento. Tūkstantmetė istorija mus moko, kad kiekviena tvirtovė tikriausiai norėtų šiek tiek daugiau saugumo, gerovės ir teritorijos sau kaimynų sąskaita“, – mano žymus rašytojas.

Tačiau, jo vertinimu, ir tam D.Trumpas turi sprendimą: būdas išvengti konfliktų yra silpniesiems daryti viską, ko reikalauja stiprieji.

V. Zelenskis ir D. Trumpas / Mystyslav Chernov / AP

Istorikas atkreipė dėmesį, kad po to, kai D.Trumpas apkaltino Ukrainą dėl to, kad ši buvo užpulta Rusijos, daugelis žmonių negalėjo suprasti tokios absurdiškos Jungtinių Valstijų prezidento nuomonės.

„Kai kurie manė, kad jis buvo apgautas Rusijos propagandos. Tačiau yra paprastesnis paaiškinimas. Pagal D.Trumpo pasaulėžiūrą teisingumo, moralės ir tarptautinės teisės sumetimai yra nesvarbūs, o tarptautiniuose santykiuose svarbu tik galia.

Kadangi Ukraina yra silpnesnė už Rusiją, ji turėjo pasiduoti. Trumpistinėje vizijoje taika reiškia pasidavimą, o kadangi Ukraina atsisakė pasiduoti, karas kilo dėl jos kaltės“, – dėstė jis.

Pasak rašytojo, tokia pat logika grindžiamas ir D.Trumpo planas aneksuoti Grenlandiją. Esą, jei silpna Danija atsisakys atiduoti Grenlandiją daug stipresnėms Jungtinėms Valstijoms, o JAV tada jėga įsiverš į Grenlandiją ir ją užkariaus, Danija prisiims visą atsakomybę už bet kokį smurtą ir kraujo praliejimą.

Norėdamas pagrįsti mintį, kad D.Trumpas supranta tik galią, Y.N.Hararis atkreipė dėmesį į prezidento imperinius planus. Ilgus šimtmečius Danija buvo viena patikimiausių Amerikos sąjungininkių.

„Po Rugsėjo 11-osios išpuolių Danija entuziastingai vykdė savo įsipareigojimus pagal NATO sutartį. Afganistane žuvo keturiasdešimt keturi Danijos kariai – žuvusiųjų skaičius, tenkantis vienam gyventojui, buvo didesnis nei JAV. D. Trumpas nepasivargino pasakyti „ačiū“. Vietoj to jis tikisi, kad Danija kapituliuos prieš jo imperines ambicijas. Akivaizdu, kad jis nori vasalų, o ne sąjungininkų“, – mano istorikas.

„Reuters“/„Scanpix“/Donaldas Trumpas

Pasak jo, D.Trumpo vizija nėra naujovė: tai buvo vyraujantis pasaulėvaizdis tūkstančius metų iki liberalios pasaulio tvarkos atsiradimo.

„D.Trumpo formulė jau buvo išbandyta tiek daug kartų, kad žinome, kur ji dažniausiai veda – į nesibaigiantį imperijų kūrimo ir karų ciklą. Dar blogiau, XXI a. konkuruojančioms „tvirtovėms" tektų kovoti ne tik su senąja karo grėsme, bet ir su naujais iššūkiais – klimato kaita ir superintelektualaus dirbtinio intelekto iškilimu. Be tvirto tarptautinio bendradarbiavimo neįmanoma spręsti šių pasaulinių problemų“, – reziumavo Y.N.Hararis.