N.Fergusonas – vienas žymiausių Didžiosios Britanijos istorikų, Harvardo universiteto ir Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos dėstytojas, daugybės knygų autorius, taip pat kūręs ir televizijos dokumentinius serialus. Lietuvių kalba yra išleista jo knyga „Pinigų triumfas“.
CNN publikuoja jo mintis apie tai, kad Vakarų valstybės pastaruoju metu akivaizdžiai pralaimi Kinijai, o taip pat ir kai kurioms kitoms besivystančioms šalims.
N.Fergusonas pateikia skaičius – prieš 35 metus vidutiniškai uždirbantis vokietis buvo 15 kartų turtingesnis nei vidutinišką algą gaunantis kinas. Dabar šis santykis pasikeitė į 3-1. 1980 metais Kinijos ekonomika sudarė vos 2,2 proc. pasaulio ekonomikos, maždaug trečdalį Vokietijos dalies. 2018 metais, pagal dabartinius skaičiavimus, Kinijos ekonomika sudarys 18 proc. pasaulio ekonomikos ir bus tris kartus didesnė nei Vokietijos.
Kaip teigia tyrinėtojas, mes gyvename didžiųjų permainų laikais – nuo pat XVI amžiaus Europos gyventojai, o vėliau ir europiečiai, persikėlę gyventi į Šiaurės Ameriką, tapo vis turtingesni likusio pasaulio atžvilgiu. Tokios tendencijos tęsėsi iki pat praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio. Tačiau tuomet tendencijos pasikeitė.
Svarbiausios dominavimo priežastys
N.Fergusonas teigia, kad europiečiams dominuoti pasaulio ekonomikoje padėjo kelios priežastys:
Konkurencija. Europa buvo politiškai pasidalijusi į monarchijas ir respublikas, jų viduje veikdavo konkuruojančios sąjungos. N.Fergusono teigimu, tai galima būtų vadinti dabartinių verslo korporacijų prototipais.
Mokslo revoliucija. Visi pagrindiniai XVII amžiaus atradimai fizikoje, chemijoje, biologijoje, matematikoje, astronomijoje buvo padaryti Vakarų Europoje.
Teisė ir atstovaujamoji valdžia. Optimali politinės ir socialinės sanklodos sistema atsirado angliškai kalbančiame pasaulyje, čia buvo griežtai paisoma privačios nuosavybės teisių.
Moderni medicina. Beveik visi pagrindiniai XIX ir XX amžiaus medicinos išradimai buvo padaryti Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
Vartotojiška visuomenė. Industrinės revoliucijos padariniai – buvo sukurtos naujos technologijos, o kartu atsirado poreikis didesniam kiekiui geresnių, pigesnių prekių.
Darbo etika, įgyvendinta būtent Vakarų pasaulyje.
Šimtus metų būtent vakariečiai sėkmingai įgyvendino šiuos principus, tai jiems leido tapti turtingesniais nei visas likęs pasaulis. XX amžiaus pradžioje vos tuzinas Vakarų imperijų kontroliavo 58 proc. pasaulio teritorijos ir valdė 74 proc. pasaulio ekonomikos.
Japonai ir kinai suprato, kad sėkmę gali pakartoti
Tačiau, kaip teigia tyrinėtojas, vėliau ir Azijos valstybės, visų pirma Japonija, pamatė, kad šie principai gali būti įgyvendinti ne tik Vakaruose. Nuo 1978 metų juos įgyvendinti ėmė ir Kinija.
Tai, N.Fergusono teigimu, paaiškina dabartinį Azijos valstybių šuolį.
Vakarų dominavimas baigiasi mūsų akyse
„Paklauskite savęs: kas dabar laikosi darbo etikos? Vidutinis Pietų Korėjos gyventojas dirba vidutiniškai 39 proc. valandų daugiau nei vidutinis amerikietis. Mokslo metai Pietų Korėjoje trunka 220 dienų, JAV – 180 dienų.
Vartotojų visuomenė? Ar žinote, kad 26 iš 30 didžiausių prekybos centrų yra besivystančiose ekonomikose, daugiausia Azijoje? Tik trys jų yra JAV.
Moderni medicina? Na, čia mes akivaizdžiai lenkiame kitus. Tačiau visuomenės sveikatos srityje rezultatai yra gana apgailėtini“, – rašo N.Fergusonas.
Jo teigimu, teisėtvarkos srityje Vakarai irgi jau nebėra lyderių pozicijoje, o Japonija, Pietų Korėja ir Kinija ima lenkti vakariečius ir mokslo srityje.
„Vakarų dominavimas baigiasi mūsų akyse“, – konstatuoja N.Fergusonas, sakydamas, kad tai nutiko ne tik dėl to, kad „likęs pasaulis“ sugebėjo perimti vakariečių ekonomikos ir visuomenės sanklodos modelius – patys vakariečiai nelabai stengiasi šiuos modelius išlaikyti ir stiprinti.
