Kandidatai svarstė, ar konservatizmas vis dar yra gyvas
Debatų metu kandidatai diskutavo užsienio politikos, saugumo, žmogaus teisių ir teisingumo klausimais bei stengėsi aiškiai įvardyti, ką siūlo savo politinei bendruomenei. Pirmieji klausimai kandidatams buvo skirti iš R.Valatkos. Pastarasis klausė, ar konservatizmas vis dar yra gyvas: „Konservatizmas yra ideologija, kalbanti apie tradicijų, stabilumo išsaugojimą, nusistovėjusius žmonių tarpusavio santykius, atsargias, apgalvotas reformas. Tačiau gyvename beprotiškais laikais, Europoje trejus metus vyksta karas, konservatizmą ardo tokios asmenybės kaip Vladimiras Putinas, Viktoras Orbanas, Donaldas Trumpas. Kaip yra su konservatizmu šioje mėsmalėje – gal ši politinė ideologija jau numirė?“.
L.Kasčiūnas teigė, kad konservatizmas – tai praeities, dabarties ir ateities kartų sąjunga. Iš jo semiamės stiprybės ir jis vis dar gyvas. „Tai pagarba bendruomenei, tradicijai. Tačiau konservatizmas jokiu būdu neprieštarauja modernumui. Konservatizmas yra tradicijos ir modernumo sintezė – mes galime būti tradiciškais, bet šalia to galime būti ir moderniais, kuriančiais mokslą“, – teigė kandidatas.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžė, kad konservatizmas Lietuvoje turi savų niuansų, nacionalinių dėmenų. „Mūsų išskirtinumas yra tas, kad siekiame nugalėti agresorę Rusiją. Tačiau žvelgiant plačiau, atrodo, kad partijų ideologijos pradeda tirpti ar persidengti. Manau, kad konservatizmas yra ideologija, galinti nurodyti, kaip kovoti su tamsumomis. Konservatizmo stiprybę suprantu kaip bendruomenės susitelkimą. O bendruomenės stiprybė yra ta, kad visi kartu galime įveikti negandas. Tačiau tam neretai neužtenka tik direktyvų, bendruomenės nariai turi jaustis, kad jais yra rūpinamasi, jie pasitiki valstybe“, – sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kolegų mintims pritarė ir A.Anušauskas: „Iš tiesų, konservatizmas nėra stagnacija, tai gali būti ir modernumas. O konservatizmas gyvas ir Lietuvoje, ir visoje Europoje ir manau, kad ne V. Orbanui teks jį pasisavinti“, – teigė kandidatas.
D.Rybakovas, atsakydamas į klausimą, išskyrė Tėvynės Sąjungą bei jų vertybes: „Man ji šiandien patinka tokia, kokia yra. Ji įsiklauso, sprendžia problemas, taip, ji daro klaidų, bet tai normalu. Tačiau norėčiau, kad Tėvynės Sąjunga bent vieną žingsnį žengtų atgal link tikrųjų vertybių, kurios jungia konservatorius“.
Ž.Pavilionis teigė, kad niekada nelaikė ir nelaikys savęs konservatoriumi, nes yra krikščionis demokratas. Tačiau išskyrė tai, kas šiandien veda į priekį Lietuvą ir visą Europą.
„Yra keturios pagrindinės vertybės, ant kurių laikosi visas pasaulis: žmogaus orumas, bendrasis gėris, solidarumas, subsidiarumas. Šias vertybes sujungus su jėga, mes galime nugalėti tironijas, žmones, kurie gyvena be Dievo. Mes, sujungę savo vertybes, galime atlikti ypatingas misijas“, – teigė kandidatas.
Įvardino didžiausias demokratijos grėsmes ir kokiais būdais demokratiją reikėtų gelbėti
Vėliau buvo pereita prie klausimo apie grėsmę demokratijai. Teirautasi, ką kandidatai mano, iš kokios pusės demokratijai kyla daugiausiai pavojų.
L.Kasčiūnas įvardino, kad geopolitinė blogio ašis yra esminis egzistencinis pavojus: „Mes Vakaruose turėtume judėti pagal Ronaldo Reigano koncepciją: tiesa per galią. Tai R.Reiganas sugriovė SSRS. Turime būti tokie stiprūs, kad priešas net negalvotų čia įžengti. Mes, kaip politinė jėga, turėsime siūlyti labai rimtus sprendimus šalies gynybai. Priešas ne tik skaičiuoja mūsų artileriją, jis vertina ir tai, ar esame pasiruošę gintis.
Turint omenyje kultūrinių karų paradigmą, šių karų, be abejonės, reikia kuo mažiau. Mes turime rasti pamatą, kuomet ir liberalesnis, ir konservatyvesnis šalies narys gali prireikus stoti petys petin. Negalime blaškytis, neturime prabangos skaldytis, turime judėti vieningai viena kryptimi. Gynyba yra tai, dėl ko turime susivienyti“.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė tikino, kad byrant pasaulio tvarkai, reikia ieškoti kitų sprendimų. „Mūsų stiprybė, kurią įrodė ketveri metai užsienio politikos – telkti savo bendraminčius. Geografiškai nutolę regionai, tokie kaip Pacifiko regionas, niekada iki šiol mums nebuvo tokie artimi. Pritariu, kad gynyba, saugumas viduje, pasirinkimas ginti, yra be galo svarbu. Tačiau aljansai su tolimomis šalimis, siekiant, kad pasaulio tvarka nepabirtų, taip pat yra be galo svarbūs“, – teigė kandidatė.
A.Anušauskas samprotavo, kad demokratijos išlikimas vienareikšmiškai susijęs su dabartine JAV padėtimi. „Vis tik reikia suprasti, kad D.Trumpo pareiškimai apie Grenlandiją, Panamos kanalą yra ne dėl kažkokių teritorinių ekspansijų, o dėl realios Kinijos grėsmės, Kinijos šešėlio, kuris yra juntamas. Tikiu, kad JAV, nepaisant kalbų apie dabartinį prezidentą, vis dėlto laikysis to kurso, kuris neleis jai netekti vaidmens, kurį užėmė pastarąjį pusę amžiaus. Būtent JAV didžiąją dalimi ir nulemia, vyks karai, ar ne“, – teigė A.Anušauskas.
D.Rybakovas teigė, kad mūsų demokratinė valstybė stovi ant tvirtų pamatų. „Tačiau šiandien didžiausia grėsmė pasaulyje, ne tik Lietuvoje, yra informaciniai karai, vykstantys „Twitter“, „Facebook“, „Tik Tok“ ir kitose platformose. Šiose platformose visi gali kalbėti, ką tik nori ir tai kenkia visuomenei“, – teigė kandidatas.
Ž.Pavilionis, atsakydamas į klausimą, pabrėžė kovos dėl laisvės Ukrainoje svarbą. „Mes šiandien esame Ukrainos balsas Vašingtone ir kitose didžiausiose sostinėse. Ukrainiečiai taip nemoka šnekėti su Vakarų sostinėmis, kaip mokame mes. Mes mokame šnekėti ne tik protu, bet ir širdimi. Mes privalome atlikti savo misiją iki galo, nes blogio ašis yra vientisa. Turime išmokti kalbėti širdimis. Šiandien, kuomet žemaitaičiai sėdi youtubuose ir kalba emocijomis, mes lygiai taip pat turime išmokti tai daryti. Tik savo tiesomis. Konservatoriai neturi tapti populistais, bet savo tiesą turi padaryti populiaria“, – teigė Ž.Pavilionis.
Prabilo apie JAV siekį užimti Grenlandiją
Diskusijos moderatorius R.Valatka priminė, kad buvęs partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis buvo aktyvus užsienio politikos šalininkas. Tad uždavė klausimą, susijusį su užsienio politikos aktualija – ką kandidatai remtų – JAV ar Grenlandiją, pastarosios užėmimo atveju?
L.Kasčiūnas įvardijo, kad D.Trumpas visuomet derybose užkelia kartelę: „Šios ambicijos dėl Grenlandijos yra tam, kad ten atsirastų JAV karinės pajėgos, galinčios sulaikyti Kinijos karinį puolimą. Kova su Kinija vyksta ne tik Grenlandijoje, taip pat ir Kanadoje. Esu įsitikinęs, kad D.Trumpas daro statymus ir kažkokiame taške įvyks lūžis, kurio metu Grenlandija turės pati apsispręsti, kam ji priklauso“.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad verta prisiminti pirmąją D. Trumpo kadenciją. Jis anuomet pažėrė kritikos ES valstybėms dėl to, kiek nedaug lėšų šios skiria gynybai.
„Šiandien aš džiaugiuosi mūsų sprendimais, lėmusiais, kad daugiau negu dvigubai padidinome finansavimą gynybai. Tai leidžia mums turėti glaudesnį ryšį su JAV. Mes privalome turėti bendrą matymą į pasaulį, į tamsumą, į tuos, kurie nesilaikė teisės viršenybės. Na, bet dėl Grenlandijos pirmiausiai turėsime susitarti NATO viduje“ , – teigė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
A.Anušauskas pabrėžė, kad Grenlandijoje yra itin svarbi JAV priešraketinė karinė bazė, aktuali JAV gynybai. „Ten yra nepriklausomybės šalininkų, kurie sutinka su Kinijos investicine plėtra ir teigia, kad patys nori valdyti savo išteklius. Grenlandiečiai patys turės pasirinkti, su kuo jie žada keliauti toliau. Lygiai tas pats ir su Panamos kanalu, kur Kinijos šešėlinės įmonės yra užėmusios uostus“ , – samprotavo A.Anušauskas.
D.Rybakovas teigė neabejojantis, kad jeigu JAV norėtų aneksuoti Grenlandiją, Lietuva būtų Danijos pusėje. „Žvelgiant į tai, kokia didžiulė Kinijos įtaka yra įvairiuose Europos miestuose, uostose, galime pasidžiaugti, kad to dar nėra Lietuvoje. Jeigu šaliai ketverius metus būtų vadovavusi kita vyriausybė, galbūt turėtume kitokią situaciją“ , – teigė kandidatas.
Ž.Pavilionis teigė, kad jeigu mums tektų rinktis tarp Kanados, Grenlandijos bei JAV, mes pirmiausiai turėtume rinktis atsižvelgdami į nacionalinį interesą: „Turime būti be galo stiprūs ir aktyvūs, norėdami išgyventi. Ateis laikas, kai D.Trumpas paspaus ranką V. Putinui. Tuomet mes turime iškelti visas savo vėliavas ir susirinkti prieš Baltuosius rūmus. Pasinaudodami D.Trumpo jėga, mes galime nugalėti rusus taip, kaip jiems ir priklauso būti nugalėtiems. Su savo mažu kūnu, bet didele dvasia privalome padaryti tai“.
Apie varžovus – švelni retorika
Diskusijos metu R.Valatka nevengė ir provokacijų – kandidatams siūlė sukritikuoti savo varžovus.
L.Kasčiūnas teigė, kad rinkimų kompanijos pradžioje sakė, jog nieko bloga nesakys apie savo kolegas. „Nereikia vienas kito silpninti, nes visi esame komanda. Galbūt kuris nors žmogus ir gali nesutikti su manimi vertybiniais klausimais, bet aš jį gerbsiu. Manau, kad šiuo metu partijoje ateina darbų, rezultatų, efektų politika. Ir tokia politika, manau, tęsis“, – teigė kandidatas.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad šioje bendruomenėje visi kartu yra ilgą laiką, todėl teko apturėti ir itin karštų diskusijų su kolegomis. „Kai kurie asmenys, agituojantys už vieną ar kitą kandidatą, teigia, kad konservatoriai yra praradę vertybinį pagrindą. Jie sako, kad mus yra ištikusi koma, o mūsų bendruomenėje reikia atlikti tam tikrų politikų valymą. Tikiu, kad mums reikia kai ką pakoreguoti, tačiau mūsų, kaip teigiama, tikrai nėra ištikusi koma. Svarbiausia yra nesiblaškyti ir išlaikyti platų nuomonių spektrą tokių žmonių, kurių bendrinis tikslas yra valstybės saugumas ir nepriklausomybė“, – teigė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
A.Anušauskas pritarė kolegoms: „Tikrai, kalba eina apie bendrą darbą ir perspektyvą. Mes turime plaukti vienu laivu ir būti komanda“.
D.Rybakovas pagyrė kolegas, kad šie debatuoja garbingai, nedergia vienas kito. Tačiau paragino bendruomenės narius dažniau padebatuoti aštresnėmis temomis, galiausiai, išsirinkti geriausią partijos lyderį ir vesti Lietuvą į priekį.
Ž.Pavilionis teigė, kad šioje bendruomenėje yra žmonės, kurie aukojasi ne tik dėl Lietuvos, bet ir dėl vienas kito. „Išreiškiu savo palaikymą L.Kasčiūnui, nes žinau, kad šiuo metu, kare su visais žemaitaičiais, kuomet įsitvirtina raudonoji armija, kuriai žmogiškumas neegzistuoja, ją pirmyn veda tik senas sovietinis melas, jis gali mus sutelkti pergalei“, – teigė kandidatas.
Kiek vėliau sekė debatuose dalyvaujančių kandidatų klausimai vienas kitam. Klausimų spektras buvo įvairus – nuo A.Anušausko klausimo L.Kasčiūnui, kas šį atvedė į politiką, iki D.Rybakovo klausimo Ž.Pavilioniui, kada gali pasibaigti karas Ukrainoje ir ar D.Trumpas gali tai padaryti. Atsakydamas į klausimą, Ž.Pavilionis ir vėl išreiškė savo simpatijas L.Kasčiūnui teigdamas, jog jei jį išrinks partijos pirmininku, kartu su juo bus galima įtikinti Trumpą nugalėti V.Putiną.
Publikos klausimai pasižymėjo įvairove
Kandidatams skirti publikos klausimai buvo kiek aštresni. R.Valatka įspėjo, kad klausimų yra įvairių ir ne tokių patogių. D.Rybakovo vienas publikos narių pasiteiravo: „Yra žinoma, jog jūsų vadovaujamame Jurbarko skyriuje daug partijos narių ją paliko arba buvo išmesti, nesilaikant partijos įstatų. Ar tokiais metodais ir toliau telksite partiją?“.
D.Rybakovas į klausimą atsakė klausimais: „Ar galima turėti tokį partijos narį, kuris agituoja ne už savo partiją? Manau, kad ne. Ar galima turėti tokį partijos narį, kuris šmeižia? Ne. Būtina išlikti bendruomeniškais“, – teigė kandidatas.
R.Morkūnaitės-Mikulėnienės buvo pasiteirauta, ar jos politinės pažiūros yra labiau liberalios, ar konservatyvios. Ji nurodė, kad yra tikra konservatorė, niekada nesiblaškė tarp pasirinkimų, nes konservatizmas reiškia aiškų euroatlantinį kelią, nepriklausomybę, saugumą.
„Visuomet buvau už skaidrią, stiprią valstybę. Stipri bendruomenė yra sambūris žmonių, kur kiekvieno individualumas yra gerbiamas, kuris nėra atstumiamas, jam nėra užklijuojama jokia etiketė. Manau, kad tai yra tikrasis konservatizmas ir aš didžiuojuosi būdama konservatore“, – teigė kandidatė.
L.Kasčiūno buvo pasiteirauta, ar tiesa, kad jam tapus pirmininku, iš partijos išeis Matas Maldeikis. „Jeigu mūsų vertybinės pozicijos išsiskirs, frakcija taip, kaip turėjo laisvą balsavimą, taip ir toliau turės. Negalima keisti žmonių pagal savo kurpalių. Tai žalinga, tai išvargina žmones. Kuo tikit, į ką tikit, taip toliau ir galėsite balsuoti“, – teigė L.Kasčiūnas.
A.Anušausko buvo paklausta, kaip gynybos klausimą galima būtų paversti svarbiausiu klausimu šalies politikoje. „Svarbu nesupriešinti gynybos su visomis kitomis sritimis. Politikoje atrodo, kad gynyba prieštarauja visoms kitoms sritims, bet būtent gynyba ir užtikrina, kad kitos sritys egzistuotų. Visas gėris, sukurtas šalies valstybėje, turi būti ginamas visomis priemonėmis“, – teigė A.Anušaukas.
Taip pat A.Anušauskui buvo skirtas aktualus klausimas apie penktosios kolonos poveikį Lietuvai, dezinformaciją, sklindančią per socialinius tinklus.
„Tai ne tik Lietuvos problema. Europa turėtų ryžtingiau spręsti šituos dalykus, kalbėtis su visų socialinių tinklų savininkais. Europa turi rasti priemones, kurios neleistų socialiniams tinkams įtakoti rinkimų, kurstyti politinę nesantaiką. Tai labai opi problema, viena Lietuva gali prisidėti prie jos sprendimo, bet ne tiek daug“, – teigė A.Anušauskas.
Įdomus klausimas nuskambėjo Ž.Pavilioniui, kuris pirmasis turėjo išskubėti iš debatų. Vienas iš partijos narių klausė, ar TS-LKD išlieka dešiniąja partija, ar tik deklaruoja, kad tokia yra?
„Mums būtinas posūkis į dešinę, nes iš dešinės mus valgo populizmo atstovai, kurie savęs nelaiko dešine, bet ten grėsmė didėja. Mes tiesiog turime atsistoti ant kojų. Ant kojų, kurios man yra krikščioniškos demokratiškos kojos. Mūsų nerinko Vilniuje, tačiau mes visada buvome renkami provincijoje. Ten tikrai yra rinkėjų, prie kurių mes privalome grįžti, išlaikant tai, ką turime Vilniuje“, – užbaigė Ž.Pavilionis.
Politinė reklama. Apmokėta iš TS-LKD sąskaitos.
