„Australijoje - sanitarinė krizė. Širdies sutrikimai padidėjo 40%. Pacientai laukia 3 val, kol galės pakliūti į ligonines. Bet niekas neįžvelgia ryšio su tuo, kad 95% populiacijos yra vakcinuota“, – socialiniame tinkle „Facebook“ dalijamasi žinute apie tariamai išaugusį širdies ligų skaičių Australijoje (kalba netaisyta).
Žinutėje pateikiami netikslūs duomenys – nors dalijamasi australų televizijos „9News“ reportažu apie situaciją vienoje Australijos valstijų – Kvynslande, tvirtinama, kad „sanitarinė krizė“ ištiko visą Australiją.
Apie skubiosios medicinos pagalbos krizę Kvynslande prabilta šių metų kovą, po to, kai opozicijos politikai nutekino per 900 puslapių dokumentų, įrodančių, kad ligoniai laiku negauna tinkamos pagalbos.
Dokumentuose taip pat pateikti liudijimai apie didelį medicinos personalo nuovargį, nenormuotus viršvalandžius.
Oficialūs šalies pareigūnai tvirtina, kad situacija buvo prasta dar iki COVID-19 pandemijos, tačiau pastaroji ją pablogino.
Gerokai užkrečiamesnė omikron atmaina šaliai smogė šių metų sausį.
„Mūsų sveikatos apsaugos sistema susiduria su nuosmukiu daugiau nei pusę dešimtmečio, o kai matote, kad greitoji pagalba vėluoja, tai ne paramedikų kaltė, o sveikatos sistemos“, – sakė Kvinslando opozicijos lyderis Davidas Crisafulli.
Šiuo metu Australijoje kasdien vidutiniškai fiksuojama apie 15 tūkst. naujų koronaviruso atvejų, tai sudaro maždaug 19 proc. didžiausio fiksuoto naujų užsikrėtimų skaičiaus per dieną.
Nuo pandemijos pradžios šalyje buvo pranešta apie 5 489 341 užsikrėtimą ir 6 989 su koronavirusu susijusias mirtis.
Vakcinuoti ne visi gyventojai
Melagienoje nurodoma, kad Australijoje tariamai paskiepyta 95 proc. gyventojų, tačiau šis skaičius neatitinka realybės.
Duomenų analitikos tinklapio ourworldindata.org duomenimis, šiuo metu Australijoje pilnai paskiepyta 83,3 proc. gyventojų.
Bent vieną skiepo dozę jau gavo daugiau nei 22 mln. australų.
Tačiau trečiąja, sustiprinančia skiepo doze kol kas pasiskiepijo tik 66,5 proc. galinčių tą padaryti Australijos gyventojų.
Skiepijimas šalyje savanoriškas, tačiau reikalaujama, kad privalomai pasiskiepytų į šalį atvykstantys žmonės, taip pat dirbantys padidintos rizikos srityse, pavyzdžiui, globojantys senyvus žmones.
Kai kurios Australijos valstijos, pavyzdžiui, Naujasis Pietų Velsas, anksčiau buvo įvedusios reikalavimus pateikti skiepų pažymėjimą lankantis baruose, restoranuose ar parduotuvėse.
Vakcinos nedidina širdies ligų rizikos
Socialiniuose tinkluose platinamoje dezinformacijoje tvirtinama, neva nuo vakcinacijos pradžios 2021 metų vasario pabaigoje Australijoje net 40 proc. padaugėjo širdies sutrikimų, tačiau tai nėra tiesa.
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Australijoje nėra naujiena. Šalies Širdies fondo skaičiavimu, tai viena dažniausių mirties priežasčių, dėl kurios kiekvieną dieną miršta vidutiniškai 118 asmenų.
Maždaug 26 proc. šalies mirčių kasmet registruojama būtent dėl šių ligų.
Australijos statistikos biuro analizėje pateikti mirties priežasčių nuo įvairių ligų vidurkiai 2015-2019 metais.
Statistika rodo, kad 2021 metais mirčių skaičius nuo gripo ir pneumonijos, vėžio, išeminių širdies ligų, kraujagyslių ligų ir diabeto buvo mažesnis nei 2020 metais ir net mažesnis nei 2015–2019 metų vidurkis.
Retesnės komplikacijos po skiepo
JAV ligų prevencijos ir kontrolės centro (CDC) atliktoje analizėje nurodoma, kad persirgus SARS-CoV-2 infekcija, tikimybė vėliau patirti širdies ir kraujagyslių ligų žymiai didesnė nei po iRNR vakcinos.
Ištyrus daugiau nei 15 mln. pacientų paaiškėjo, kad 12-17 metų berniukų amžiaus grupėje širdies komplikacijų rizika persirgus koronavirusu didesnė nuo 2 iki 6 kartų, lyginant su vakcinacija.
18-29 metų jaunuolių amžiaus grupėje širdies komplikacijų rizika, persirgus koronavirusu, yra nuo 7 iki 8 kartų didesnė, lyginant su vakcinacija.
Saugo nuo mirčių
Italijos nacionalinis sveikatos apsaugos institutas (ISS) balandžio viduryje paskelbė ataskaitą, kurioje paskaičiuota, kiek vakcinacija nuo COVID-19 padėjo apsisaugoti nuo šios ligos sukeltų mirčių.
Skaičiuojama, kad Italijos skiepijimo nuo COVID-19 kampanija užkirto kelią maždaug 150 tūkst. mirčių ir kone perpus sumažino mirštamumą.
Vakcinos taip pat užkirto kelią 8 milijonams COVID-19 atvejų, daugiau kaip 500 tūkst. hospitalizacijos atvejų ir daugiau kaip 55 tūkst. gydymo intensyviosios slaugos skyriuose atvejų, sakoma ISS ataskaitoje.
Joje apžvelgiamas periodas nuo 2020 metų gruodžio 27-osios, kai skiepijimo kampanija prasidėjo, iki šių metų sausio 31-osios. Naudoti metodai iš pradžių buvo sukurti skiepams nuo gripo vertinti.
Italija yra tarp pandemijos labiausiai paveiktų šalių. Nuo 2020 metų vasario Italijoje dėl COVID-19 mirė daugiau kaip 160 tūkst. žmonių – tai antras didžiausias aukų skaičius Europoje po Didžiosios Britanijos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
