Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 13d. 09:22

Pasakė, kokias kruopas geriau rinktis: dietologai baltųjų ryžių nerekomenduoja

Kruopos
Vida Press nuotr. / Kruopos

Geresnės kokybės kruopų pats grūdas būna gražesnis – išvirus kruopos biresnės, o prastesnės – daugiau kaip košė, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ sako virtuvės šefė Aida Matulevičiūtė. Ji ir kiti specialistai sako, kad kruopos dažniau turėtų papildyti mūsų racioną, tačiau tam tinka ne visos – pavyzdžiui, baltieji ryžiai ar manai beveik neturi vertingų savybių. Be to, pabrėžia ekspertai, būti atsižvelgti į tai, kas parašyta ant gaminio pakuotės.

Atrodo, kad be kruopų išsiverčia reta šeima. Iš jų verdame ne tik košes, bet ir gaminame garnyrą, dedame į salotas, blynelius ir kitus patiekalus. Apie naudingąsias kruopų savybes žino turbūt net ir tie, kurie sveika mityba per daug nesidomi.

Būtent kruopomis dietologai pataria pradėti dieną, mat jos – lėtai pasisavinamų angliavandenių šaltinis, aprūpinantis energija ir užtikrinantis sotumo jausmą iki pietų. Tačiau virtuvės šefai teigia, kad, nors lietuviai ir išmano apie kruopas, jas valgo tikrai retai, o daugelis išvis nemėgsta.

Kruopų kokybė – ir specialistų, ir pirkėjų rankose

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai sako, kad kruopų kokybę vertinti galima tik taikant standartus grūdams, iš kurių tos kruopos pagamintos. Deja, vartotojams paprastai padedantis susiorientuoti skirstymas pagal rūšis kruopoms netaikomas.

„Kruopos gali būti vertinamos pagal kokybės rodiklius – tokius, kaip kvapas, skonis. Neturi būti pašalinio kvapo, pelėsio kvapo, taip pat vertinant pagal skonį, neturi būti aitraus skonio, taip pat vertiname pagal drėgnumą. Priklausomai nuo kruopų rūšies – ar tai perlinės, ar miežinės, ar grikių kruopos, drėgnumas leidžiamas maždaug apie 15 proc.

Taip pat vertinama pagal mineralinių priemaišų ir užkrėstumą aruodiniais kenkėjais. Tokių kruopose neturėtų būti“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorė Algintė Serapinaitė.

Vida Press nuotr./Kruopos
Vida Press nuotr./Kruopos

Virtuvės šefė A.Matulevičiūtė teigia, kad kito būdo išsirinkti kokybiškiausias kruopas nėra. Turime pasitelkti skonio receptorius: „Nuplauti reikėtų nuo nešvarumų ir ragauti. Ir taip pat galima rinktis kokybę – pirmos arba antros klasės kruopas. Geresnės kokybės būna gražesnis pats grūdas – išvirus kruopos biresnės, o prastesnės –daugiau kaip košė.“

Be to, kruopas reikėtų prižiūrėti ir patiems – teisingai laikyti, neleisti stovėti drėgmėje, o pastebėjus, kad kruopos limpa prie pakuotės sienelių – nebevalgyti, nes jos sugedo.

Kadangi kruopos pagal kokybę į rūšis neskirstomos, o ir kaina nebūtinai nurodo, kurios prekės geriausios, kyla daug diskusijų apie kruopų kokybę. Vieni nusivilia paragavę, kitus gąsdina ant pakuočių nurodyta informacija. Visgi žinovai ragina vartotojus labiau pasitikėti savos šalies gamintojais.

„Daug įvairių kalbų atsiranda iš paprasčiausio nežinojimo arba iš internetinės erdvės. Jeigu numesta kažkokia frazė, tai dar nereiškia, kad iš tikrųjų taip ir yra. Dėl visų lietuviškų produktų, ir ne vien grūdinių kultūrų, tikrai Lietuvos vartotojai turėtų būti ramūs.

Didžioji produktų dalis keliauja eksportui. Jeigu produktai keliauja eksportui, jie yra labai saugūs, labai kokybiški ir atitinka tai grupei keliamus reikalavimus“, – tikina „Ekofrisos“ kokybės vadovė Laima Petraitienė.

Jurgos Jurkevičienės nuotr. /Spelta ir perlinės kruopos
Jurgos Jurkevičienės nuotr. /Spelta ir perlinės kruopos

Tačiau A.Matulevičiūtė nesutinka, kad lietuviškos kruopos visada be išimties geriau už atvežtines.

„Jeigu žiūrėsime į ekologiją, be abejo vietiniai produktai geriau, nes nukeliavo mažiau kilometrų. Lietuvoje pagaminant patį geriausią produktą, jis išvežamas į užsienį. Būtent taip yra su grikiais – vis dėl to Vakarų Europa, Centrinė Europa gauna daug daugiau pačios geriausios kokybės grikių, nes jie moka už juos daugiau“, – sako A.Matulevičienė.

Pasak jos, todėl ūkininkams labiau apsimoka juos eksportuoti: „Teko pirkti grikius iš užsienio – juos pirkome iš tiekėjų, kurie pirko iš lietuvių. Lietuvoje tomis pačiomis kainomis negavome. Tai netgi per dvi rankas praėjus, mes gavome normalesnę kainą, negu būtume gavę Lietuvoje ir tai yra tikra situacija.“

Visgi vienos kruopų gamybos įmonės atstovai skuba raminti – iš Lietuvos nėra neišvežamos visos geriausios kruopos. Jos ruošiamos įvairioms rinkoms, mat retas lietuvis pasiryžęs už, pavyzdžiui, ekologiškus grikius mokėti dvigubai daugiau nei už paprastus, bet taip pat itin kokybiškus, o užsienyje tai įprasta.

Importuojamų kruopų, žinoma ir grikių, srautus prižiūrintys specialistai aiškina, kad mūsų šalyje gausu rusiškų grikių, tačiau baimintis atvežtinės produkcijos invazijos neverta.

A.Serapinaitė pasakoja, kad svetur užaugintos grūdinės kultūros, prieš patekdamos į Lietuvos prekybos vietas, yra tikrinamos per atsitiktines patikras ir tik gavus vartotojų skundų.

„Viskas vertinama importo metu, atrenkami ir mėginiai tam tikrų teršalų nustatymui. Tiriama 10 proc. grūdų siuntų tam tikrų teršalų nustatymui – pesticidų, mikotoksinų bei sunkiųjų metalų nustatymui“, – sako ji.

Nors kruopose retai nustatomas didesnis nei leistinas teršalų kiekis, tokių atvejų visgi pasitaiko. „Pernai turėjome vieną atvejį, kuomet grikių kruopose, kurių kilmės šalis Rusija, buvo rastas pesticido glifosato padidintas kiekis. Ši medžiaga yra pesticidas, naudojamas kenkėjų naikinimui. Tokių augalų apsaugos produktų su glifosatu, kurį naudojame grikiuose, nėra registruotų Lietuvoje – medžiagos lietuviškuose grikiuose neturi būti“, – sako A.Serapinaitė.

Žinovai dar atkreipia dėmesį, kad ant kruopų pakuotės pamačius užrašyta „Lietuva“, reikia įsitikinti, ar tai kilmės, ar gamybos šalis.

L.Petraitienė tikina, kad dažnai netinkamai reaguojama išgirdus apie nesaugių produktų sulaikymą. Anot jos, turėtume džiaugtis, išgirdę tokias naujienas: „Reiktų reaguoti palankiai, nes prašoma pašalinti iš rinkos, reiškia, kad maisto kontrolės sistema veikia, vartotojas saugus.“

Dietologė: kruopos naudingos, tačiau reikia mokėti pasirinkti

Pasak gydytojos dietologės Dalios Vaitkevičiūtės, valgydami kruopas galime sumažinti įvairių ligų riziką. „Kruopų vartojimas mažina tokių ligų kaip cukrinis diabetas, širdies kraujagyslių ligų riziką, jas vartojant teisingai, galima išvengti ir storosios žarnos vėžio rizikos.

Nesakyčiau, kad tai varguolių maistas, tai puikus maistinis šaltinis, kurį visi turėtume įtraukti į savo racioną. Be to, kruopas galima pagaminti labai įvairiai“, – įsitikinusi specialistė.

Fotolia nuotr./Kruopos
Fotolia nuotr./Kruopos

Dažnam lietuviui kruopos tėra košės ar garnyro pagrindas. Bet tokį siaurą požiūrį kritikuoja patyrusi virtuvės šefė A.Matulevičiūtė. Anot jos, būtent perlinės kruopos daugelyje Europos šalių vertinamos dėl skonio savybių, iš jų ruošiamas nuostabus rizotas ar tradicinės itališkos salotos. O štai lietuviai perlines kruopas menkai išnaudoja.

Aida Matulevičiūtė pripažįsta, kad vienomis pigiausių – būtent perlinėmis kruopomis žavėtis išmoko ne taip jau seniai. Tačiau, anot šefės, jas valgyti turėtume dėl naudos organizmui.

Kitos Lietuvoje populiarios kruopos – manai, tačiau jų dietologai nerekomenduoja. „Manų košė nėra labai naudingas produktas. Tai skaldytos kruopos, kurios neturi didelės maistinės vertės. Nebent tuomet, kai vaikas pradeda valgyti košeles, jo žarnynas dar jautrus, neparuoštas normaliam maistui. Taip pat tinka pacientams po operacijų, tačiau jomis geriau tik kartais pasimėgauti“, – sako D.Vaitkevičiūtė.

Fotolia nuotr./Grikiai
Fotolia nuotr./Grikiai

Pasak jos, perkant bet kurias kruopas, svarbu atkreipti dėmesį, ar jos viso grūdo. „Kruopos yra labai vertingas produktas. Jos pasižymi dideliu maistingumu ir taip pat labai tinka mūsų virškinimo traktui. Ne be reikalo kruopos užima labai didelę dalį mitybos piramidėje ir dalinasi ta pakopa, kurioje yra vaisiai ir daržovės.

Tačiau reiktų rinktis visada pilno grūdo kruopas – avižos, grikiai, perlinės kruopos. Kitas, kuriomis turėtume tik kartais gardžiuotis, patartina į racioną įtraukti tik kelis kartus per savaitę. Pavyzdžiui, baltuosius ryžius – jie nėra vertingi“, – pataria dietologė.

Ekspertai lyg susitarę tvirtina – kruopas pamėgtume, jei drąsiau jas naudotume įvairiems patiekalams ir deriniams. Štai vieną paprastą ir gerai visiems pažįstamą variantą siūlo ir D.Vaitkevičiūtė. Anot jos, tradicinis senolių receptas ne tik gardus, bet ir sveikas.

„Norėdami pagerinti kruopų lėtą angliavandenių išsiskyrimą, mes gamindami galime pridėti riebalų. Senolių receptas – grikiai su sviestu – išties labai puikus. Galime vartoti košes, pavyzdžiui, ryte, riešutus, riešutų sviestą, taip pat įdėti šaukštelį aliejaus arba sviesto ir taip pagerinsime kruopų maistines vertybes ir išsiskyrimą mūsų organizme“, – teigia gydytoja dietologė.

Grikius valgyti turėtume ir dėl mineralų, ypač magnio, fosforo ir geležies.

Pagal baltymų kiekį antros po grikių sveikuoliškų kruopų sąraše rikiuojasi avižinės kruopos. Jose Itin daug aminorūgščių triptofano ir lizino. Taip pat daug kalio, magnio, fosforo, geležies, jodo, B grupės vitaminų, taip pat vitamino E. Dietologai giria šias kruopas, nes jos mažina cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje, jose daug ląstelienos ir teigiamai veikia virškinamąjį traktą, širdies ir kraujagyslių sistemą.

Lrt.lt
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min