Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 17d. 08:02

Paskiepytųjų „medžioklė“: ar telefonas su bluetooth nuskaito vakcinos numerį?

Bluetooth
123RF.com nuotr. / Bluetooth
Skiepai nuo COVID-19 žmones paverčia įrenginiais – tokį „šalutinį poveikį“ atrado ir informacija apie jį šiomis dienomis internete ėmė dalintis vakcinų skeptikai. Esą bluetooth belaidė technologija ne tik leidžia nustatyti, kuris asmuo yra pasiskiepijęs, bet ir parodo vakcinos numerį. Tai yra fantazija – vakcinose nėra šios technologijos mikroschemų, nes jas kartu su baterija, kuri tiektų energiją įrenginiui, būtų sunku įskiepyti.

„Manęs nemato – lievą vakciną gavau“

Jau keletą dienų socialiniame tinkle „Facebook“ dalinamasi 17 sekundžių trukmės neįvardytos poros filmuku, esą įrodančiu, kad išmaniuoju telefonu galima „susisiekti“ su greta esančio žmogaus vakcina.

„Ieškom, ieškom… Yra! Pagavom!“ – už kadro girdėti telefone kitų įrenginių su įjungta bluetooth technologija ieškančios jaunos moters balsas.

Greta stovintis ir filmuojantis vyras paaiškina: „Va, dabar kasoj stovi.“ Kamera nukreipiama į prie kasos stovinčius ir už pirkinius mokančius žmones.

Moteris įvertina, kad „taip, skiepytas“, ir ieško toliau: „Gaudom, bandom prisijungti… Nėra… Norėjau prisijungti, dingo.“

Įrašu pasidalinęs asmuo pridėjo ir komentarą, kurį greičiausiai surašė „eksperimentuotojai“.

Jie džiaugiasi padarę atradimą, kaip išrišti pasiskiepijusį žmogų: „Ogi savo išmanejame reikia įjungti „bliutufa“ ir tikrai rodo jų čipo kodą, ko niekados nebūdavo…

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Socialiniuose tinkluose giriasi radę būdą „nuskaityti“ pasiskiepijusių žmonių vakcinų kodus
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Socialiniuose tinkluose giriasi radę būdą „nuskaityti“ pasiskiepijusių žmonių vakcinų kodus

Patikrinkit kur prie prekybcentrio, – 1000% įsitikinsit… Va tie su dvitaškiais... Visi skiepyti mandrai tyčiojasi, kad čipuojasi, tipo juokauja, o pasirodo iš tikrūjų juos čipuoja ir darknete yra programa, kuri parodo kur žmogus tuo metu yra ir ką veikia...

Gal mes ir klystam, bet kai pro mus praėjo dvi senjorės ir užsižiebė tie kodai, tai kažkaip keista…“ (kalba netaisyta).

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Eksperimentuotojai „nustatė“, esą prie kasos stovintis vyras pasiskiepijęs nuo COVID-19
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Eksperimentuotojai „nustatė“, esą prie kasos stovintis vyras pasiskiepijęs nuo COVID-19

Po įrašu komentatoriai vienas per kitą ėmė aiškinti, esą „kitose salyse jau senai per skiepus čipavo net žmogui nežinant“, „teko susidurti ne su vienu žmogumi ir, kai suleidžia, po to tik apčiuopdavau po oda pas žmones čipukus, ir man liepė čipuotis, turėjau darbą net mest“, „kiti nori čipų, sako jiems taip geriau, nes saugesni jaučiasi atseit, jeigu avarija, tai iškart nustato asmenybę ir kraują žino, kokį perpilt extra atveju“.

Vienai komentatorei pasidomėjus, kaip paskiepytas žmogus tampa antena, kurią esą gali atpažinti net metalo detektoriai, kitas paaiškino, vakcinoje esama „nano skystųjų kristalų“, kurie tariamai vėliau leis visus valdyti per 5G ryšį.

Tačiau iškart atsirado paaiškinimų, kad telefone rodomi kitų įrenginių – išmaniųjų laikrodžių, belaidžių ausinių, siurblių-robotų, garso kolonėlių ir pan. – vadinamieji MAC adresai.

„Man tik kolonkę meta, ausines ir siurblį, manęs pačios nemato, matyt, lievą vakciną gavau“, – ironizavo viena komentatorė.

Skeptikams tokių paaiškinimų nepakako. Vienas įsitikinęs, kad įrenginių kodai turėtų būti stabilūs ir nedingti, kai paskiepytas žmogus pasitraukia.

123RF.com nuotr./Bluetooth
123RF.com nuotr./Bluetooth

Anot kito, priartėjus prie įrenginio su bluetooth technologija rodomas jo pavadinimas, o šiuo atveju – tik kodai.

Daugelis žmonių tariamai paskiepyti tik placebu, siekiant parodyti adatų saugumą, todėl kodų neturi, o tikrai paskiepytųjų kodai skiriasi, nes vakcinos skirtingos.

Sekikliai – ant dėžių, ne ant skiepų

Vaizdo įrašų su tvirtinimais, esą pasiskiepijus kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis nuo koronaviruso „Comirnaty“ bei „Vaxzevria“ jų kodą galima nuskaityti pasitelkus bluetooth, internete galima rasti ir daugiau (pavyzdžiui, čia, čia, čia, čia, čia, čia, čia).

Tai tariamai įmanoma dėl to, kad kartu su vakcina įskiepijama šios technologijos mikroschema.

Neįvardytas vyras viename įraše skundžiasi, kad pasiskiepijus „Vaxzevria“, kad ir kur jis nueitų, vis sulaukia bandymų prisijungti per bluetooth.

„Įsėdu į mašiną, mano mašina bando prisijungti prie manęs. Grįžtu namo, mano kompiuteris bando prisijungti. Net ir telefonas“, – pasakoja jis.

Tuomet vyras parodo pranešimą apie prašymą susijungti su įrenginiu, pavadintu „AstraZeneca_ChAdOx1-S“.

ChAdOx1 vadinama vakcina, paremta adenoviruso vektoriumi, šiuo atveju – šimpanzės adenoviruso, modifikuotu taip, kad negalėtų daugintis.

Ją sukūrė Oksforde esantis Jennerio institutas.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Telefone rodoma frazė „AstraZeneca_ChAdOx1-S“ nėra vakcinos pavadinimas - įrenginį galima pačiam pavadinti, kaip norisi
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Telefone rodoma frazė „AstraZeneca_ChAdOx1-S“ nėra vakcinos pavadinimas - įrenginį galima pačiam pavadinti, kaip norisi

Teiginiai, esą vakcinose esama įrenginių, padedančių naudoti bluetooth technologiją, yra klaidingi.

Visų pirma, mažiau nei 1 ml vakcinos suleidžiamas tokiomis plonomis adatomis, kad jomis būtų sunku įskiepyti kokią nors mikroschemą ar daviklį.

Skiepai nuo COVID-19 sukurti iš įvairių medžiagų.

Mikroschemų, nanodaviklių ar panašių įrenginių, kurie leistų skleisti trumpąsias radijo bangas, jau patvirtintose ir Lietuvoje naudojamose vakcinose nėra.

Kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“, „AstraZeneca“ vakcinų sudėtį galima rasti jų charasteristikų santraukose, kurias pateikia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

„Vaxzevria“ vakciną, kurioje bene pirmojoje „rado“ gebėjimą susisiekti su įvairiais įrenginiais, sudaro tam tikras kiekis šimpanzės adenoviruso, koduojančio SARS-CoV-2 spyglio baltymą, L-histidinas, L-histidino hidrochloridas monohidratas, magnio chloridas heksahidratas, polisorbatas 80 (E 433), sacharozė, dinatrio edetatas (dihidratas) ir injekcinis vanduo.

Šios medžiagos neturi nieko bendro su kokiais nors įrenginiais.

JAV Ligų prevencijos ir kontrolės centras (CDC) yra paaiškinęs, kad ant dėžių, kuriose gabenamos vakcinos, gali būti pritvirtintas įrenginys, leidžiantis sekti jų judėjimą ir apsaugantis nuo vagystės.

Vakcinose nieko panašaus nėra.

Telefoną galima pavadinti kad ir „AstraZeneca“

Bluetooth yra trumpo nuotolio belaidė technologija, kuri leidžia be laidų perduoti duomenis iš vieno skaitmeninio įrenginio į kitą, pvz., iš telefono ar skaitmeninio fotoaparato į kompiuterį.

Tai yra tarptautinis standartas, jį palaiko tūkstančiai įmonių visame pasaulyje.

Šios technologijos veikimo principą yra paaiškinę tinklalapiai „Business Insider“ ir „Scientific American“.

Ji veikia maždaug 10 metrų diapazone. Paprastai tokiu būdu sujungiami du įrenginiai, bet kai kuriuos įrenginius galima prijungti ir prie kelių.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Telefone matomi kodai - ne vakcinų, o įvairių įrenginių
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Telefone matomi kodai - ne vakcinų, o įvairių įrenginių

Ryšys užmezgamas be laido, o įrenginių nebūtina pastatyti vieno prieš kitą, kaip reikia infraraudonųjų spindulių technologijai. Bluetooth veikia ir įrenginiui esant kišenėje ar krepšyje.

Kiekvienas bluetooth irenginys turi vadinamąjį MAC (Media Access Control, priėjimo prie įrenginio kontrolės) adresą.

Šis 12 skaitmenų kodas identifikuota įrenginius, kuriuos galima sujungti bluetooth ryšiu. Tokius kodus turi ne tik telefonai ar kompiuteriai, bet ir žaidimų konsolės, net prie belaidžio interneto galinčios prisijungti skalbyklės.

Jei vienas įrenginys „mato“ kitą, gali būti rodomas šis kodas, įrenginio pavadinimas (pavyzdžiui, telefono modelis – „Huawei P20 Pro“) ar prasmingi žodžiai (pavyzdžiui, „My car“ – „Mano mašina“).

Mat įrenginį žmogus paprastai gali pervadinti, kaip nori. Kompanijos „Apple“ ir „Samsung“ detaliai paaiškina, kaip tai padaryti.

Vida Press nuotr./Paauglė
Vida Press nuotr./Paauglė

Kitaip tariant, mobiliojo telefono pavadinimą galima pakeisti į „AstraZeneca_ChAdOx1-S“ ir jį pamatyti kitame telefone su bluetooth funkcija.

Tinklalapis „Politifact“ patikrino kelis vienoje ekrano nuotraukoje „Facebook“ matomus kodus – MAC adresus.

EC:81:93:00:44:01 yra ne mamai suleistos vakcinos numeris, kaip tvirtino nuotrauką paviešinusi jauna moteris, o kompanijos „Logitech“ pagamintas įrenginys.

Ne vienas tikriausiai turi kompiuterio pelę, klaviatūrą ar ausines su jos logotipu.

AC:D5:64:AC:9A:8A yra kompanijos „Chongqing Fegui Electronics“ gaminio – vaizdo grotuvo, nešiojamojo kompiuterio ar spausdintuvo – MAC adresas.

Ekrano nuotr./Prie bluetooth prijungtas telefonas rodo kitų įrenginių MAC adresus
Ekrano nuotr./Prie bluetooth prijungtas telefonas rodo kitų įrenginių MAC adresus

Savo telefone nuėjus į bluetooth nustatymus, galima pamatyti ne vieno įrenginio, prie kurio telefonas niekada net nebuvo prisijungęs, kodą.

Namie telefonas gali „matyti“ kaimynų, gatvėje ar viešajame transporte – praeivių ar kitų keleivių turimus įrenginius.

Reikėtų įskiepyti ir bateriją

Vokietijoje dirbantis informacinių sistemų inžinierius Nicola Z., dėl savo darbo pobūdžio prašęs neminėti pavardės, paaiškino, kodėl vakcinų neįmanoma prijungti prie bluetooth technologijos: „Naudojantis bluetooth siunčiamas signalas. Tam reikia energijos, o jai reikia baterijos, kurią teks kažkaip pakrauti. Neįmanoma, kad jos kūne atsirastų nepastebėtos.“

Šiam tikslui, anot jo, būtų parankiau naudoti kitą technologiją – NFC (Near-Field Communication – angl. artimo lauko komunikaciją), kuriai nereikia energijos.

Arba paprastą bevielį ryšį, mat, bluetooth įrenginiui esant kūne, jo veikimo diapazonas dar sumažėtų ir nesiektų nė 10 m.

123RF.com nuotr./Mobilusis telefonas
123RF.com nuotr./Mobilusis telefonas

Tiesa, anot pašnekovo, bluetooth technologija tam tikra prasme naudojama COVID-19 kontekste, tik ne pasiskiepijusiems, o užsikrėtusiems žmonėms sekti.

Mobiliosios programėlės, kurios leidžia įspėti jos vartotojus per tam tikrą laiką buvus arti užsikrėtusio žmogaus (pavyzdžiui, lietuviška „Korona Stop LT“), yra paremtos bluetooth.

Anksčiau tik nedidelė dalis žmonių šią technologiją naudojo nuolat. Dabar, kad veiktų minėtos programėlės, viešose vietose ją naudoja milijonai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mobilioji programėlė „Korona Stop LT“
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mobilioji programėlė „Korona Stop LT“

„Net jei tik 10 proc. gyventojų Vokietijoje naudotų programėlę, tai jau būtų 8 mln. vartotojų. Prie bluetooth prisijungę milijonai įrenginių, kurie iki tol galbūt šios technologiojs nenaudojo“, – aiškino specialistas. – Nereikia nė COVID-19 – kur pasisuksi, vis pamatysi žmogų su bevielėmis ausinėmis. Joms irgi reikia bluetooth.

Galų gale kodėl kažkas turėtų būti toks kvailas, kad pasiskiepytų ir visiems apie tai skelbtų? Jei žmogus nenori, kad jį pastebėtų, pavadina savo telefoną „iPhone 12“ ar kaip nors panašiai.“

Jei kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min