Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 1d. 12:22

Seime susitiko keli šimtai „antivakserių“: dalijasi istorijomis, kaip skiepai sugriovė gyvenimus

Diskusija „Saugios vakcinos – saugiai Lietuvai“
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Diskusija „Saugios vakcinos – saugiai Lietuvai“

Siaučiant tymams ir netylant medikų ir skeptikų ginčams dėl skiepų, Seime – konferencijų vajus. Sveikos gyvensenos entuziastas, „valstiečių“ frakcijos narys Dainius Kepenis pirmadienį organizavo konferenciją. Seimo opozicija davė atkirtį: konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė surengė spaudos konferenciją „Skiepų nauda ir melagingų žinių pavojus visuomenės saugumui“.

Asociacijos „Objektyviai apie skiepus” vadovė Lina Rutkauskienė, kalbėjusi 4 tūkst. tėvų, kurių vaikai esą patyrė komplikacijų po skiepų, vardu, atkreipė dėmesį į Žmogaus teisių konvenciją, kuri sako, kad žmogaus interesai ir gerovė yra svarbesni už išimtinius visuomenės ir mokslo interesus.

„Bet koks sutikimas skiepytis, išgautas prievarta ir grasinant sankcijomis, nebėra laisvas ir informuotas. Už vaiką atsako tėvai, o ne valstybė“, – pažymėjo L.Rutkauskienė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lina Rutkauskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lina Rutkauskienė

Jos įsitikinimu, net 98–99 proc. skiepijimo apimtys negali užkirsti kelio protrūkiams: „Lenkijoje, Čekijoje, kur skiepai yra privalomi, vis tiek neišvengiama tymų protrūkių.“

Užtat privalomi skiepai, ką siūlo Seimo socialdemokratai, esą sukurtų terpę korupcijai: tėvai papirkinėtų gydytojus, siekdami skiepų įrašo, arba įrašo apie kontraindikacijas, dėl kurių vaiko skiepyti esą negalima.

„Ir apskritai dėl šios dienos epidemiologinės situacijos priverstiniai skiepai yra perteklinė priemonė“, – įsitikinusi L.Rutkauskienė.

Vietoje priverstinių priemonių ji ragina pirmiausia išskaidrinti sistemą dėl skiepų šalutinių poveikių pripažinimo ir registravimo.

„Atsisakę skiepytis turėtų būti konsultuojami privačiai, nes tėvams labai svarbus asmeninis požiūris į jų vaiką. Turėtų būti vykdoma detali apklausa dėl atsisakymo skiepytis, kaupiamas duomenų registras. Be to, aiški ir skaidri kontraindikacijų pripažinimo tvarka. Aiški skiepijimo būklė, aiškus nepaskiepytųjų skaičius dėl kontraindikacijų. Tėvams tai būtų skaidrumo reiškinys“, – kalbėjo L.Rutkauskienė.

Ji apgailestavo, kad buvo jaučiamas noras nutildyti ir prieštarauti „antivakserių“ renginiui Seime: „Turime teisę į žodžio laisvę, įsitikinimus, gynybą teisme. Kviečiu drąsiai kalbėti ir papasakoti savo istorijas, nes, kada turėsime kitą tokią progą, nežinome.“

Sutriko kepenų veikla

Konferencijoje dalyvavę Vitalijus ir Kristina pasidalijo asmenine istorija ir įtarimais, kodėl jų 2 mėnesių kūdikio sveikata staiga smarkiai pašlijo.

„Tai buvo antras hepatito B skiepas, po kurio 2 mėnesių kūdikis pradėjo nevalgyti, nesituštinti. Nuvykę į Kauno klinikas išgirdome klausimą, kur apnuodijote savo vaiką, nes buvo apnuodytos kepenys“, – pasakojo Vitalijus.

Po pusmečio Vokietijoje dukrai buvo atlikta kepenų transplantacija. „Tačiau nei Lietuvoje, nei Vokietijoje niekas skiepų šalutinio poveikio neregistruoja. Neturime išrašo, kad tai – nuo skiepo“, – konstatavo Vitalijus.

Jaudulio neslepianti jo žmona pridėjo: „Mes gulėjome mirtininkų palatoje, paliatyvioje slaugoje, nes tikėjome skiepais, tikėjome gydytojais. Trečio vaiko neskiepijome nuo nieko. Jis lenkia visus kitus pagal savo raidą – emocinę, kalbos, pažintinę ir t.t.“

Prarado vieną iš dvynių

Elvina 2017 07 27 pagimdė dvynukus. Mažyliai gimė 34 savaičių.

„Vienas iš dvynių mirė dvi dienos po skiepo. Mirties liudijime įrašyta – sepsis“, – sunkiai dėliodama žodžius kalbėjo moteris. Šia diagnoze ji netiki. Mano, kad vaiko mirtį išprovokavo būtent skiepas.

Gydytojai neturi įrankių, nenori, atsisako tikėti, kad skiepas gali dalyvauti sveikatos sutrikdyme.

„Šis skiepo šalutinis poveikis liko neraportuotas. Pažįstu moterį, kuri nėštumo metu įkalbėta pasiskiepijo nuo gripo ir įvyko persileidimas. Tai irgi neraportuota. O kur dar pabėrimai, atopiniai dermatitai, traukuliai, karščiavimas, vėluojama raida – visa tai įvardijama sutapimais. Gydytojai neturi įrankių, nenori, atsisako tikėti, kad skiepas gali dalyvauti sveikatos sutrikdyme“, – apibendrino Ingrida Adamonienė.

Jos pačios dvynės esą irgi patyrė komplikacijų. Trečią dieną po trečiosios hepatito B dozės abi dvynes smarkiai išbėrė, o aštuntą dieną vienai mažylei prasidėjo tulžies akmenligė ir sutriko kepenų veikla.

„Medikų pasiūlymas buvo 7 mėnesių kūdikiui išpjauti tulžį. Kadangi suvokiau, ką padariau, pasakiau, kad daugiau to nebus. Man pavyko mažylę ištraukti per du mėnesius iš tulžies akmenligės. Šiandien sveikos mergaitės, bet mes dar valomės kepenis, joms penkeri“, – kalbėjo I.Adamonienė.

Ji stebisi, kad ir išnešioti naujagimiai, ir gimę per anksti, yra skiepijami pagal tą pačią schemą ir tomis pačiomis dozėmis, nors ankstukų svoris būna mažesnis.

I.Adamonienės žiniomis, hepatito B skiepas yra labai neurotoksiškas: „Iki dvejų metų vaikučių kepenys dar formuojamos. Pas mus hepatito B skiepą gauna vaikučiai dar nesusiformavusiomis kepenimis, kai tai yra intraveniniams narkomanams ir prostitutėms skirtas skiepas.“

„Kai manęs klausia, ar nesijaudinu eidama į šią konferenciją, sakau, kad nė kiek. Mes esame tiek neigiami, tiek maišomi su purvais, kad nuo manęs viskas nuplaukia. Taip, aš esu supermamytė, gyvenime šį tą nuveikusi, didžiuojuosi, ko gyvenime esu išmokusi ir ką žinau“, – prisistatė I.Adamonienė.

Patyrė komplikacijų

Verslininkas Ugnius Kiguolis pažymėjo, kad yra už saugius skiepus. Jis prisipažino pats patyręs skiepų žalą: kai vaikystėje buvo paskiepytas nuo tuberkuliozės, po to 2,5 metų kosėjo.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Puidokas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Puidokas

Ta pačia patirtimi pasidalijo ir parlamentaras Mindaugas Puidokas: po to paties skiepo jam esą išsivystė limfmazgių tuberkuliozė: „Todėl iki penktos klasės turėjau namų mokymą.“

U.Kiguolis rekomendavo ir žadėjo inicijuoti tyrimą, kas rečiau lankosi gydymo įstaigose – skiepyti ar neskiepyti žmonės.

Stop kadras/Ugnius Kiguolis
Stop kadras/Ugnius Kiguolis

Akušerė Raminta Kebelkaitė savo pranešime pabrėžė, kad naujagimiai antikūnų gauna su mamos pienu, todėl skubėti skiepyti nėra reikalo.

Ragina pranešti patiems

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojas Žydrūnas Martinėnas užtikrino, kad visos vakcinos Lietuvoje yra saugios.

„Svarbu pranešti apie nepageidautinas reakcijas, tai svarbu visiems pacientams. Kiekvienas pranešimas prisidės prie informacijos pilnumo ir vaistų tobulinimo“, – kalbėjo Ž.Martinėnas.

Jo teigimu, 2018 metais tarnyba iš viso gavo 1450 pranešimų apie nepageidaujamus vaistų poveikius. Iš jų 126 pranešimai apie vakcinas, dauguma – apie tuberkuliozės vakciną.

„Tris ketvirtadalius pranešimų pateikė gydytojai, patys pacientai – tik 11 pranešimų. Todėl nereikia toli žvalgytis, pradėkime nuo savęs“, – ragino Ž.Martinėnas.

„Kai turėjau asmeninį susitikimą su prezidentės patarėja sveikatos klausimais, ji man patvirtino, kad Lietuvos šalutinių poveikių registre yra registruojama tiek mažai šalutinių poveikių, kad ES mastu net nelaikoma, kad Lietuvoje tokia sistema veikia. Manau, tai yra atsakymas“, – svarstė I.Adamonienė.

Tris ketvirtadalius pranešimų pateikė gydytojai, patys pacientai – tik 11.

Skirtingo laipsnio melai

Prieš D.Kepenio organizuotą diskusiją įvyko konservatorių rengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo mokslininkai ir medikai.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, profesorė Aurelija Žvirblienė kalbėjo, kad netiesa „antivakserių“ teiginiuose yra skirtingo laipsnio.

Tarkime, teiginys, kad sveiką gyvenseną propaguojantiems, sportuojantiems žmonėms antikūnai išsilaiko ilgiau, anot profesorės, yra absoliutus melas.

„Pati dirbu su antikūnais daugiau nei 30 metų ir negalėčiau surasti nė vienos mokslinės publikacijos, kuri parodytų, kad sportuojant išsilaiko antikūnai“, – R.Morkūnaitės-Mikulėnienės surengtoje konferencijoje svarstė A.Žvirblienė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Aurelija Žvirblienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Aurelija Žvirblienė

Ji pabrėžė, kad pasaulio mokslininkai atliko daugybę studijų, kurių metu ištirta milijonai vaikų – skiepytų ir neskiepytų: „Ir vienareikšmiškai patvirtinta, kad MMR vakcina neturi nieko bendra su autizmu.“

Profesorė pabrėžė, kad tymų vakcina yra viena veiksmingiausių vakcinų ir apie 80 proc. žmonių, paskiepytų dviem vakcinomis, įgyja imunitetą visam gyvenimui.

A.Žvirblienė retoriškai klausia: ar geriau pasiskiepyti ir prisiimti galbūt minimalią riziką, ar persirgti poliomielitu ir likti visą gyvenimą neįgaliam?

„Mokslas negali prognozuoti, kuris žmogus kaip sureaguos. Pati dirbu laboratorijoje, kuriame antikūnus. Kad tai padarytume, imunizuojame pelytes. Naudojame absoliučiai genetiškai vienodas pelytes ir joms suleidžiame vienodą dozę antigeno. Ir po tokios injekcijos dvi pelytės puikiai jaučiasi, o viena sėdi narvelio kampe ir jaučiasi blogai. Negalime atsakyti, kodėl taip yra. Gal ji kažko suvalgė, gal jos mikrobiota kažkuo skiriasi?

Negalėčiau surasti nė vienos mokslinės publikacijos, kuri parodytų, kad sportuojant išsilaiko antikūnai.

Ką jau kalbėti apie žmones, kurie visi skirtingi. Galbūt tas vaikelis skiepo metu turėjo infekciją, apie kurią niekas nežinojo, tada imuninis atsakas prieš skiepą ir prieš kitą infekcijos sukėlėją yra tas pats kas kova dviem frontais. Gali būti visokių atvejų. Niekas nesako, kad vakcina yra tas pats kas vitamino žirnelis. Tačiau žala nepalyginamai mažesnė nei infekcija“, – aiškino A.Žvirblienė.

Ministras apie demokratijos grimasas

„Esame laisvi, gyvename demokratinėje visuomenėje ir galime džiaugtis žodžio laisve. Gaila, kad joje pasitaiko ir demokratijos grimasų. Skiepų priešininkų judėjimas yra viena jų. Šių žmonių skleidžiami neatitinkantys tiesos, mokslo nepagrįsti, visuomenę klaidinantys mitai pateikiami kaip neva tiesa. Jų keliamu nepasitikėjimu mokslu ir medicina daroma žala visuomenei, pradedant vaikais, kurie neatsakingi už savo tėvų klaidingus įsitikinimus”, – asmeninėje feisbuko paskyroje pasisakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Aurelijus Veryga
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

Ką siūlytų ministras? „Nesuteikti skiepų priešininkams jų trokštamo dėmesio, stiprinančio juos, nebūti jų klaidinančių idėjų ruporu, nes daug kartų pakartotas melas gali būti suprastas kaip tiesa. Svarbu skleisti patikimas, į žmonių sveikatą orientuotas idėjas. Juk gyvename nebe viduramžiais, kad tikėtume nebūtais dalykais, todėl kalbėkime tiesomis ir pagrįstais faktais“, – rašė A.Veryga.

Ministras pabrėžė, kad visos vakcinos yra gaminamos laikantis itin griežtų geros gamybos praktikos standartų, o prieš tiekiant į Europos Sąjungos rinką (įskaitant Lietuvą), kiekvienos serijos kokybė yra patikrinama dukart – vakcinos gamintojo ir ES šalies kompetentingos institucijos vaistų kontrolės laboratorijos.

Be to, iki registracijos atliekami didelės apimties kiekvienos vakcinos klinikiniai tyrimai, kurių metu patvirtinamas vakcinos saugumas ir veiksmingumas.

Aktyvaus stacionarinio gydymo atvejo dėl tymų kaina svyruoja nuo 406 iki 1144 eurų. Vidutinė vieno atvejo kaina – 836 eurai.

„Aktyvaus stacionarinio gydymo atvejo dėl tymų kaina svyruoja nuo 406 iki 1144 eurų. Vidutinė vieno atvejo kaina – 836 eurai“, – skaičiavimus pateikė A.Veryga.

Šį metą visuomenę jis kviečia išnaudoti kaip laiką, kai iš naujo pervertiname savo vertybes, gyvensenos gaires ir atsirenkame tikras tiesas, naudojamės mokslo ir medicinos pasiekimais savo ir savo vaikų labui: „Turime bendrai siekti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iškeltų tikslų – išnaikinti tymus ir raudonukę visame pasaulyje.“

Medikai reikalauja atsakyti už dezinformaciją

Lietuvos medikų sąjūdis kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus ir išreiškė susirūpinimą, kad Lietuvoje esant tymų protrūkiui kai kurie Seimo nariai reiškia viešas abejones skiepų nauda, o parlamentaras Dainius Kepenis organizuoja konferenciją, kurios pranešėjai yra ne specialistai medikai infektologai, imunologai, epidemiologai ar farmacininkai, o „nuo skiepų nukentėjusių vaikų“ tėvai ir aktyviai viešojoje erdvėje prieš skiepus pasisakantys, vakcinų veiksmingumu ir saugumu abejojantys veikėjai.

LMS kelia susirūpinimą, kad žiniasklaidoje aktyviai pasisako Seimo narys, Seimo Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas ir Seimo švietimo ir mokslo komiteto narys D.Kepenis, kuris atvirai skleidžia dezinformaciją apie skiepų sudėtį, abejones skiepijimosi būtinumu, niekur nepatvirtinta informacija apie tai, kad vakcinos tėra tik farmacijos bendrovių pasipelnymo akcija, o sveikas gyvenimo būdas yra pakankama alternatyva skiepams. Pažymima, kad panašias mintis savo „Facebook“ paskyroje pateikė ir kitas Seimo narys medikas Algimantas Kirkutis.

Dar didesnį susirūpinimą medikams kelia ir tai, kad sveikatos apsaugos ministras viešai išsakė poziciją, kad frakcijos kolega D.Kepenis yra ne medikas, todėl viešoje erdvėje gali laisvai reikšti savo nuomonę.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Živilė Gudlevičienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Živilė Gudlevičienė

LMS atkreipia dėmesį, kad jau pats D.Kepenio organizuotos konferencijos pavadinimas inspiruoja abejones, kad vakcinos gali būti nesaugios. „Nors visos vakcinos yra patikrintos klinikiniais tyrimais, o galimos nepageidaujamos reakcijos ir jų dažnis yra nustatyti ir pateikiami vakcinų aprašuose. Sunkių nepageidaujamų reakcijų dažnis yra itin mažas ir niekaip nepaneigia vakcinacijos naudos“, – pabrėžiama LMS kreipimesi.

Ar dar ilgai toleruosime gėdingai spekuliatyvią dezinformaciją apie vakcinas?

LMS įsitikinimu, viešai deklaruota valdančiosios frakcijos pozicija ieškoti kaltų, kodėl skiepijimosi apimtys Lietuvoje mažėja, nepateisinama, jei ignoruojamas faktas, kad frakcijos nariai ne tik skleidžia dezinformaciją viešojoje erdvėje, bet ir organizuoja Seime skiepų naudą kvestionuojančią konferenciją, kuri esą gali užtraukti Lietuvai ir tarptautinę gėdą.

„Todėl LMS laukia aiškaus atsakymo iš atsakingų institucijų ir šalies vadovų – ar dar ilgai toleruosime gėdingai spekuliatyvią dezinformaciją apie vakcinas? Ar lauksime pirmųjų mirčių nuo ligos, kuri yra lengvai kontroliuojama skiepais, kad tokia veikla būtų pasmerkta? Ar leisime pasmerkti mažėjančią Lietuvos tautą natūraliai atrankai?“ – aukščiausių šalies vadovų retoriškai klausia LMS.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min