Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 25d. 11:28 , atnaujinta: 2019 kovo 25d. 12:17

Skiepyti vaikus paskatintų vaiko pinigų, kompensacijų už privačius darželius atėmimas?

Skiepai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Skiepai

Pirmadienio ryto duomenimis, Lietuvoje registruota jau 240 susirgimų tymais atvejų. 10 sergančiųjų – vaikai, kurie pagal savo amžių dar negalėjo būti paskiepyti, mat Lietuvoje pirma skiepo infekcija įskiepijama 15 mėnesių kūdikiams. Vilniaus ligoninėje 9 mėnesių dukrelę, sergančią tymais, slauganti Ginta Barkauskienė kreipiasi į visuomenę: „Aš esu už privalomus skiepus, tai nėra lengva liga. Mamos, jei mylite savo vaikus, neleiskite šiai beprotybei tęstis.“

Videofilmukas su jautriu mamos pasisakymu buvo parodytas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Ar skiepai Lietuvoje turi būti privalomi?“

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė pirmadienį pasakojo, kad šiuo metu Vaikų ligoninėje stebimi penki vaikai, kuriems įtariami tymai, ir laukiama tai patvirtinančių laboratorinių tyrimų rezultatų.

Vaikus nuspręsta guldyti į ligoninę, vadinasi, jų būklė nėra lengva.

Mamos, jei mylite savo vaikus, neleiskite šiai beprotybei tęstis.

G.Barkauskienė, su dukryte savaitę praleidusi ligoninėje, tikėjosi, kad pirmadienį jau keliaus namo. Tačiau gydytojams įtariant galimas komplikacijas mažajai pacientei rekomenduota likti profesionalioje priežiūroje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Inga Ivaškevičienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Inga Ivaškevičienė

I.Ivaškevičienė įsitikinusi, kad būtina imtis greitų ir efektyvių sprendimų kontroliuoti tymų plitimą, tačiau prisipažino skeptiškai vertinanti privalomo skiepijimo idėją.

Daug svarbiau, jos manymu, šviesti tėvus: „Mūsų tikslas nėra gąsdinti tėvus ar skleisti paniką. Norime atkreipti dėmesį, kad šitos problemos nebebuvo, bet ji grįžo, kai sumažėjo skiepijimų mastas.“

Visuomenė turi susitarti

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos vedėjas, gydytojas pediatras Vytautas Usonis pabrėžia, kad labai svarbus dialogas – visuomenė turi nuspręsti, kur dėti prioritetus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Usonis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Usonis

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra išreiškęs abejonę, ar ribojimais ir prievarta pavyktų pasiekti norimo rezultato. „Greičiau – priešingai. Tokios nuomonės laikosi ir medikai bei dauguma pacientų. Tik visuomenės švietimas ir informavimas yra tas kelias, kuriuo turėtume eiti!“ – įsitikinęs ministras.

Skiepų prioritetų sąraše nėra

Viešosios įstaigos „Versli mama“ vadovė Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė tymų plitimo fone jaučiasi visiškai rami, nes šia liga ji persirgo prieš kelis dešimtmečius.

„Visi keturi mano vaikai skiepyti“, – pabrėžė moteris.

Ji pažymėjo, kad, nepaisant skiepijimų apimčių mažėjimo ir antivakserių aktyvumo, jos siūlymas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo (VVSS) fondo lėšomis finansuoti skiepų propagavimą visuomenėje palaikymo nesulaukė.

„2019–2020 metų prioritetų sąraše žodžio skiepai nėra“, – konstatavo ji.

VVSS fondo taryba patvirtino 2019 metų prioritetus bei priemones, pagal kurias bus finansuojami projektai.

2019–2020 metų prioritetų sąraše žodžio skiepai nėra.

Iki kovo 15 dienos buvo galima teikti paraiškas prevencinių projektų, socialinių informacinių kampanijų, mokslo tyrimų projektų įgyvendinimui. Šiais projektais siekiama stiprinti visuomenės sveikatą vykdant prevencinius projektus, mokslinius tyrimus bei socialines informacines kampanijas sveikos gyvensenos skatinimo ir visuomenės psichikos sveikatos gerinimo srityse.

2019 m. VVSS fondo projektams iš viso skiriama daugiau nei 3 mln. eurų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė

Nemokėti vaiko pinigų, kompensacijų už darželius?

Diskutuojant apie skiepų privalomumą pasigirdo keletas pasiūlymų, kurie esą paskatintų tėvus skiepyti vaikus.

Vienas iš variantų: tiems, kurie neskiepija vaikų, nemokėti vadinamųjų vaiko pinigų. Arba ligos atveju nekompensuoti gydymo išlaidų nepasiskiepijusiems.

„Vilniuje būtų galima nemokėti 100 eurų kompensacijos tiems, kurie leidžia vaikus į privačius darželius“, – svarstė S.Vainikauskaitė-Tomaševičienė.

Tokios iniciatyvos yra tarp aštuonių konservatorių siūlomų priemonių.

Be kitų priemonių, frakcija siūlo neleisti neskiepytiems vaikams patekti į darželius, padaryti privalomus skiepus su vaikų kolektyvais dirbantiems suaugusiesiems, neįleisti į Lietuvą nuo tymų nepasiskiepijusių užsieniečių.

Konservatoriai taip pat pasiūlė valstybei kompensuoti žmonių pasitikrinimą dėl specifinio imuniteto.

Reaguodami į tymų infekcijos protrūkį, Seime socialdemokratai registravo įstatymo pataisas, kurios numato, kad skiepai nuo poliomielito, tymų ir raudonukės vaikams iki 16 metų būtų privalomi.

Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad tai būtų būdas pozityviai diskriminuoti tėvelius, kurie nežaidžia pagal bendras visuomenės taisykles.

Teismas įžvelgė žmogaus teisių suvaržymą

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2016 metais nagrinėjo administracinę bylą, susijusią su anuomečio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio nustatytu apribojimu priimti ugdyti pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą vaikus, nepaskiepytus pagal patvirtintą Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo tymų, raudonukės ir poliomielito nesant skiepų kontraindikacijų.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindamasi, ar toks privalomasis skiepijimas, kaip sąlyga priimti vaiką į ugdymo įstaigą, yra teisėta, atsižvelgė, be kita ko, į Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, jog žmogaus asmuo yra neliečiamas, taip pat Konstitucinio Teismo praktiką, kad asmens neliečiamumo, kaip teisės saugomos vertybės, turinį sudaro fizinis bei psichinis neliečiamumas; ši teisė į asmens neliečiamybę nėra absoliuti, t. y. ji gali būti ribojama, tačiau tai gali būti daroma tik įstatymuose nustatytais pagrindais bei tvarka.

Vilniuje būtų galima nemokėti 100 eurų kompensacijos tiems, kurie leidžia vaikus į privačius darželius.

Įvertinta ir tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismą net menkiausias kišimasis į asmens fizinę neliečiamybę prieš šio asmens valią turi būti laikomas Konvencijos 8 straipsnio laiduojamo privataus gyvenimo gerbimo ribojimu. Laisvė priimti ar atsisakyti konkrečios medicininės procedūros arba pasirinkti alternatyvią gydymo formą yra nepakeičiama laisvo apsisprendimo ir asmens autonomijos principų dalis.

Pasak Europos Žmogaus Teisių Teismo, priverstinis skiepijimas, kaip ne savo noru pasirinkta medicininė procedūra, savo ruožtu prilygsta privataus gyvenimo, apimančio fizinę ir psichologinę asmens neliečiamybę, gerbimo, laiduojamo Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies, ribojimui. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat pripažįsta, jog privalomą skiepijimą, kaip asmens fizinės neliečiamybės ribojimą, gali pateisinti tokie teisėti ir demokratinėje visuomenėje reikalingi tikslai, kaip visuomenės sveikatos poreikiai ar būtinybė užkardyti užkrečiamųjų ligų plitimą, tačiau bet kokie teisės į privataus gyvenimą ribojimai pirmiausia turi, kaip tai išplaukia iš Konvencijos 8 straipsnio 2 dalies, būti nustatyti įstatymu.

Įvertinusi šias nuostatas, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad aptariamu teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Higienos normos 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 79 punkte, yra ribojama konstitucinė asmens teisė į fizinę asmens neliečiamybę, kuri, be kita ko, yra ir asmens teisės į privatų gyvenimą dalis, nors ši teisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 metų praktikos apžvalga 4 negali būti ribojama poįstatyminiu teisiniu reguliavimu, o siekiant teisėto bei demokratinėje visuomenėje reikalingo tikslo ji gali būti apribota tik įstatymuose nustatytais pagrindais bei tvarka.

Apžvelgtu sprendimu pripažinta, kad nurodytas Higienos normos 75:2016 79 punktas ir su juo susijęs Vaiko sveikatos pažymėjimo pildymo taisyklių 9 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principo apimamam teisės aktų hierarchijos principui.

123RF.com nuotr./Skiepai
123RF.com nuotr./Skiepai

Skiepų apimtys mažėja nuo 2009 metų

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet Lietuvoje nepaskiepyti nuo tymų lieka per 5 tūkst. vaikų.

Per pastarąjį dešimtmetį tokių neskiepytų ir neatsparių tymų virusui vaikų susidarė daugiau nei 50 tūkstančių.

Paskiepijamų vaikų dalis mažėja nuo 2009 metų – 2009 metais siekė 97 proc., 2018 metais – 92,2 procento. ULAC pažymi, kad tai kelia realią grėsmę susirgti tymais žmonėms, kuriems skiepytis pagal amžių dar anksti, arba tiems, kuriems nesusiformavo imunitetas po skiepų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Būk sumanus

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie 15min