Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Akademinė bendruomenė įrodinėja, kad etnologijos studijos Lietuvai būtinos, nors niekas neketina jų naikinti

Ceremonijos akimirka
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Ceremonijos akimirka
Šaltinis: 15min
2
A A

Iš studijų krypčių sąrašo pašalinus etnologiją, Lietuvos mokslo bendruomenė prašo valstybės ir suinteresuotų institucijų vadovų ją išsaugoti. Nors, kaip teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) daktarė Laimutė Anglickienė, per 25-erius metus išgrynintos studijų krypties atsisakyti skaudu, panaikinus etnologijos studijų kryptį mažai kas keičiasi – aukštosios mokyklos ir toliau turi galimybę dėstyti etnologiją, pretenduoti į tikslinį valstybės finansavimą bei organizuoti atskiras etnologijos studijų programas.

Šių metų sausio 1-ąją įsigaliojus buvusios švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės įsakymui, studijų krypčių sąraše neliko etnologijos ir folkloristikos.

Antanas Levickas VU nuotr.
Antanas Levickas VU nuotr.

„Ankstesnėje klasifikacijoje buvo 139-ios studijų kryptys ir 568-os jų šakos. Paanalizavus paaiškėjo, kad 37-iose kryptyse ir 378-iose šakose nebuvo įregistruotos nė vienos studijų programos. Dėl to naujojoje klasifikacijoje buvo atsisakyta dalies studijų krypčių, o studijų krypčių šakų atsisakyta visiškai“, – sprendimo priežastis aiškina Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento Studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas.

Etnologijos studijos – būtinos

Aukštųjų mokyklų atstovai, reaguodami į tokį ministerijos sprendimą, kovo pradžioje išplatino viešą kreipimąsi, kuriuo prašo palikti etnologijos studijų kryptį, susidedančią iš etnologijos ir folkloristikos, taip pat šios krypties bakalauro studijoms siūlo skirti tikslinį valstybės finansavimą ir nenustatyti privalomo minimalaus studijuojančiųjų skaičiaus.

Atsisakę Etnologijos studijų krypties, neišvengiamai prarasime etnologijos ir etninės kultūros specialistus ir etnologijos mokslo įdirbį.

Laiške pasirašiusieji teigia, kad etnologijos studijos Lietuvai yra būtinos, nes skatina tapatybės savivoką, ugdo atsakomybę už savo kraštą, giluminį laisvės, demokratijos, bendruomeniškumo, pilietiškumo suvokimą.

„Atsisakę etnologijos studijų krypties, neišvengiamai prarasime etnologijos ir etninės kultūros specialistus ir etnologijos mokslo įdirbį“, – dėstoma viešame kreipimesi.

Anot akademinės bendruomenės atstovų, etnologijos žinios naudingos ruošiant jaunimą, gebantį padėti savo šaliai, sėkmingai dalyvauti pasaulinėje ekonomikoje ir diplomatijoje, kurti pozityvų Lietuvos įvaizdį plėtojant tarpkultūrinius ryšius.

„Etninė kultūra taip pat yra svarbi jungtis su užsienio lietuviais ir su naujųjų lietuvių emigrantų bendruomenėmis“, – priduriama laiške.

Mokiniams etninė kultūra neįdomi

Išplatintame pranešime galima rasti tokių įstaigų ar organizacijų kaip Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus dailės akademija, UAB „Ekobana“, Jeilio universitetas atstovų parašus, tačiau daugiausia pasirašiusiųjų yra iš Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU), Klaipėdos universiteto (KU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), nors tik pastarojo internetiniame tinklapyje dar galima rasti pėdsakus apie vykdytas etnologijos studijas.

Etnologija jau kurį laiką nedomina abiturientų. Kitais mokslo metais nebus nė vienos aukštosios mokyklos, kuri rengs etnologijos bakalaurus.

Laimutė Anglickienė VDU nuotr.
Laimutė Anglickienė VDU nuotr.

VDU Kultūrų studijų katedros vedėjos Laimutės Anglickienės nuomone, Lietuvoje etnologijos studijos nepopuliarios, nes vaikai žavisi kitomis, Azijos, Skandinavijos, kultūromis.

„Matome nesidomėjimą lietuvių kultūra ar etnine kultūra nuo pradinės mokyklos ar net nuo darželio. Teisiniai dokumentai, kurie globoja mūsų etninę kultūrą, kaip ir priimti, bet realybėje to nėra. Etninė kultūra mokykloje – tik pasirenkamas dalykas. Tai ir lėmė, kad ji mokiniams tapo neįdomi“, – mano katedros vedėja.

Tikslinis finansavimas etnologijai – nebūtinas

Neprašytume kažkokio išskirtinumo, norėtume tik tiek, kiek galimybių suteikiama kitoms programoms.

VDU, šįmet išleidžiančio paskutinę etnologijos bakalaurų laidą, atstovė, palaikydama akademinės bendruomenės išplatintą kreipimąsi, teigia, kad universitetas taip nesiekia gelbėti savo studijų programos, o nori atkreipti dėmesį į etnologiją.

„Mes nenorėtume išskirtinumo, norėtume, kad etninė kultūra būtų dėstoma mokyklose (nors čia atskiras dalykas, kitų institucijų darbas). Nebūtinai turime prašyti tikslinio finansavimo, nors tokia galimybė universitetams yra [...]. Mes ne to norėtume, o pirmiausia – kad etnologija išliktų. Vėliau mes žiūrėtumėme, neprašytume kažkokio išskirtinumo, norėtume tik tiek, kiek galimybių suteikia kitoms programoms“, – sako L.Anglickienė.

Bet būtent VDU atstovės minėtas tikslinis finansavimas labiausiai kliūva Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, kuriam taip pat buvo adresuotas viešas kreipimasis, pirmininko pavaduotojui konservatoriui Mantui Adomėnui.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mantas Adomėnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mantas Adomėnas

Esu už tai, kad etnologijos studijos būtų, bet pačios etnologijos labui manau, kad ji turi konkuruoti.

Anot jo, jeigu etnologijos studijų lygis yra nepakankamas ir dėl to nesulaukia jomis susidomėjusių, reikia spręsti šią problemą, o ne skirti tokioms studijoms tikslinį finansavimą.

„Tikslinis finansavimas priverčia mokslo kryptis degraduoti. Žinodamos, kad yra bazinis finansavimas, [aukštosios mokyklos] neieško originalių idėjų, nesiekia mokslo standartų, neieško relevantiškų temų, o tiesiog galvoja, kaip įsisavinti pinigus, kuriuos ir taip gaus. Esu už tai, kad etnologijos studijos būtų, bet pačios etnologijos labui manau, kad ji turi konkuruoti“, – sako Seimo narys.

Etnologijos studijos ir toliau gyvuos

Švietimo ir mokslo ministerija etnologijos studijų programas, jei ateityje būtų norinčiųjų studijuoti, planuoja registruoti Kultūros studijų srityje. Tai neužkerta kelio kurti atskirų etnologijos programų, joms siekti tikslinio finansavimo ar dėstyti etnologijos universitetuose, tačiau studijos virsta mažiau specializuotomis, aprėpiančiomis daugiau dalykų.

Dabar aukštosios mokyklos teiks 17 skirtingų pavadinimų – bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius. Tai geriau atspindi aukštojo išsilavinimo, ypač universitetinio, paskirtį.

„Studijų klasifikatoriuje etnologija atsidūrė po kultūros studijų stogu. Kultūros studijos yra platesnės, tai reiškia, kad etnologijai (kaip vienam iš universitete dėstomų dalykų – aut. past.) liks nedaug kreditų, – pasakoja VDU atstovė. – Per 25-erius metus buvome išgryninę šią kryptį, dėl to mums skaudu. Mes turėjome tos krypties tyrinėtojus, studijos ir moksliniai tyrimai buvo sustiprėję.“

Tuo metu Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas teigia, kad platesnė kvalifikacija geriau atitiks aukštojo išsilavinimo paskirtį.

„Įsigaliojus naujai klasifikacijai nebeliko siaurų kvalifikacinių laipsnių – jų galėjo būti tiek, kiek ankstesnėje klasifikacijoje buvo studijų krypčių šakų. Dabar aukštosios mokyklos teiks 17 skirtingų pavadinimų – bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius. Tai geriau atspindi aukštojo išsilavinimo, ypač universitetinio, paskirtį“, – atsakyme 15min rašo A.Levickas.

Tad absolventai, baigę etnologijos studijas, anksčiau priskirtas prie Etnologijos studijų krypties, dabar įgis ne etnologijos, o humanitarinių mokslų bakalauro laipsnį. Šis pokytis palies ne tik etnologiją studijuojančius, bet visus studentus.

Etnologams įsidarbinti sunku

Sprendimas naikinti Etnologijos studijų kryptį, A.Levicko teigimu, buvo priimtas pasikonsultavus su VDU, o krypties grąžinimas nespręs pagrindinės studentų priėmimo problemos.

„Į etnologiją VDU nepriėmė studentų jau praėjusiais metais [...]. Tai gali reikšti, kad etnologijos studijos stojantiesiems yra nepatrauklios, kad nėra darbo vietų, kad mokami maži atlyginimai“, – svarsto A.Levickas.

Infographic
Infographic
muziejininkų ir kultūrininkų paklausa ir pasiūla 2015-aisiais
Infographic (1)
Infographic (1)
muziejininkų ir kultūrininkų pasiūla ir paklausa 2016 metais

Nors darbo šiuo metu ieško 5 etnologai, 21 muziejininkas ir 20 kultūros darbuotojų, kovo 17 dienos Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbdaviai šiuo metu jiems nesiūlo laisvų darbo vietų.

Anot L.Anglickienės, be minėtų profesijų, etnologijos studijas baigę specialistai gali tapti archyvarais, neformalių švietimo įstaigų darbuotojais.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min