Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ar žinai, kas yra tikrasis tavo vaiko auklėtojas?

Vaikai ir medijos
Vaikai ir medijos
Šaltinis: 15min
0
A A

Sociologas Zigmundas Baumanas yra pastebėjęs, jog šiandien mumyse telpa du pasauliai – „on line“ ir „off line“. Išmaniųjų technologijų dėka esame nuolatos pajungti tiesiogiai į „matricą“. Net ir į pirmąsias klases žengiantis pradinukas kokį nors mobilų „siųstuvą“ jau turi savo kišenėje. Karta, kuri gimė ir augo su Facebook, Twitter, Youtube – sunkiai įsivaizduoja gyvenimą be nuolatos į mus betarpiškai plūstančių medijų. Tačiau ar geba jas įvertinti ir atsirinkti?

Apie medijų įtaką vaikų ir jaunų žmonių tapatybei 15min.lt kalbasi su Bernardinai TV techniniu direktoriumi, portalo Bernardinai.lt vaizdo operatoriumi Kostu Kajėnu.

– Kokią įtaką vaikų tapatybės formavimuisi turi medijos?

– Šiuolaikinės medijos yra vienas didžiausių įtakos įrankių mūsų pasaulyje. Komunikacijos priemonių yra labai įvairių, jų prieinamumas neabejotinas, o įtraukti ir daryti tam tikrą įtaką gali kiekvienam iš mūsų. Žinoma, lengviausia manipuliuoti ir įtraukti yra tą žmonių grupę, kuri dar nėra susiformavusi.

Ne kiekvienas jaunas žmogus turi tvirtą nuomonę tam tikrais klausimais, todėl negali kritiškai vertinti jį pasiekusios informacijos. Šiuolaikinės medijos industrija yra milžiniška. O joje dirba puikiai parengti profesionalai, kurie gali ne tik parduodi niekam nereikalingą prekę, bet ir įteigti tam tikrą nuomonę ar formuoti jauno žmogaus pasaulėžiūrą.

Kostas Kajėjas / Bernardinai.lt nuotr.
Kostas Kajėnas / Bernardinai.lt nuotr.

Medijos kuria ne produktą, o visuomenės grupes, kurios tą produktą ne tik noriai pirks, bet ir garbins. Tokių pavyzdžių savo aplinkoje galime sutikti ne vieną.

Masinės komunikacijos priemonės mus pasiekia labai lengvai. Vos išlipę ryte iš lovos, susiduriame su tam tikra medijos rūšimi. Juk kiekvienas iš mūsų klausome radijo, žiūrime televiziją, naršome internete ar vartome laikraščius.

Būtent per šias medijas mes gauname milžinišką kiekį naujos informacijos kiekvieną dieną. Visa tai vėliau suvaidins labai svarbų vaidmenį ne tik formuojant tam tikro asmens elgesį, bet ir darys įtaką politiniam ar visuomeniniam šalies gyvenimui.

Šiuolaikinės medijos industrija yra milžiniška. O joje dirba puikiai parengti profesionalai, kurie gali ne tik parduodi niekam nereikalingą prekę, bet ir įteigti tam tikrą nuomonę ar formuoti jauno žmogaus pasaulėžiūrą

Kalbant apie jaunąją kartą, reikia pabrėžti, jog būtent ši žmonių grupė yra aktyviausia naujųjų medijų vartotoja.

Ne kiekvienas pradinukas mokės daugybos lentelę, tačiau dauguma jų lengvai parsisiųs nelegalų filmą į savo delninį kompiuterį.

Šiuolaikinių medijų dėka jaunuolis iš Lietuvos gali nesunkiai užmegzti ryšius su bendraminčiais iš viso pasaulio. Taip jaunimas perima ne tik elgesio ar bendravimo modelius, bet ir kitos valstybės kultūrą, papročius, įsitikinimus.

Tokiu būdu viso pasaulio jaunimas supanašėja, nes gauną informaciją iš tų pačių šaltinių. Vienas aiškiausių pavyzdžių būtų vyraujančios jaunimo subkultūros. Šioje vietoje galima būtų paminėti „harajuku“. Tai Japonijoje dominuojanti subkultūra.

Pavadinimas „harajuku“ atsirado nuo vienos Tokijo traukinių stoties pavadinimo. Ten renkasi stilingiausias Japonijos sostinės jaunimas. Čia vyrauja ryškių spalvų drabužiai, akį rėžiantis makiažas, ekstravagantiškos šukuosenos ir keisčiausi aksesuarai. Taip Japonijos jaunimas išreiškia save. Rengiasi kuo originaliau ir nori išsiskirti iš minios. Vieni panašūs į gotus, antri kopijuoja pankus. Tarp merginų populiarūs animacinių filmų personažai ar tiesiog tarnaitės kostiumėlis.

Klausimas kyla, kaip Lietuvos jaunimą galima tapatinti su Japonijos bendraamžiais? Ogi labai lengvai. Lietuvoje ši subkultūra sparčiai populiarėja. Kuriasi ne tik mažos šios subkultūros bendruomenės, bet vyksta ir didesni renginiai. Kaip ši subkultūra taip lengvai įveikė daugiau nei aštuonis tūkstančius kilometrų?

Atsakymas paprastas: interneto kabeliais ir palydoviniu ryšiu. Be abejo, negalima nuginčyti šiuolaikinės medijos suteikiamos naudos, bet reikia aiškiai suvokti ir slypinčias grėsmes. Žmonės taip pasineria į virtualų pasaulį, kad neretai tikrasis „Aš“ tampa ne toks įdomus ar jaudinantis kaip kompiuterinio žaidimo herojus. Tokiais atvejais būna sunku suprasti, kas yra tikra, o kas tik fantazijos raškomi vaisiai.

Neabejotinai labai svarbu kalbėti su vaikais, kas yra medijos ir kaip išmokti naudotis jos teikiamais privalumais. Vaikas turi aiškiai suprasti, kad tie sėkmingai sukurti personažai iš televizijos ekranų ar milžiniškų reklaminių plakatų yra tik medijų kūrinys ir retai kada turi kokį apčiuopiamą ryšį su realybe.

– Kas atsako už vaiko gebėjimą kritiškai analizuoti medijas?

– Visų pirma reikėtų paklausti savęs, ar visuomenė suvokia medijų reikšmę mūsų gyvenimuose. Dažnas žmogus mano, jog medijos jam nedaro jokios įtakos, tačiau taip galvoti būtų išties kvaila.

Kitas klausimas, ar žmonės į medijas žiūrį tik kaip į tam tikrą pramogų šaltinį, ar už viso to slypi daug sudėtingesni procesai. Tam, kad vaikas galėtų kritiškai analizuoti ir vertinti gaunama informaciją, neabejotinai reikia tėvų indelio.

 labai svarbu, kad visų pirma patys tėvai formuotų jauno žmogaus asmenybę, o nepaliktų visko tik medijų globai. Tačiau jei jau tėvai išties negali skirti savo vaikams deramai laiko, tai galėtų daryti mokykla

Šių laikų pasaulyje dėl laiko stokos ar kitų man nežinomų priežasčių tėvai vis mažiau laiko skiria savo vaikams. Tuo metu vaikai savo laiką leidžia žiūrėdami beviltiškus realybes šou ar naršydami abejotino turinio internetinius puslapius. Taip vaikas mokosi bendrauti ir žiūrėti į pasaulį ne pagal savo tėvų pavyzdį, bet per televizijos ekrano prizmę.

Taigi, mano nuomone, labai svarbu, kad visų pirma patys tėvai formuotų jauno žmogaus asmenybę, o nepaliktų visko tik medijų globai. Tačiau jei jau tėvai išties negali skirti savo vaikams deramai laiko, tai galėtų daryti mokykla. Be abejo, mokykla niekada neatstos tėvų autoriteto, bet... Ar Lietuvos mokyklos yra pasirengusios priimti šį nemenką iššūkį ir ruošti kritiškai mąstančias asmenybes? Manau taip, tik čia irgi reikėtų bent minimalių pasikeitimų švietimo sistemoje.

Galiausiai turi tam tikrą atsakomybę prisiimti ir tie, kas tą informacijos srautą leidžia į pasaulį. Bet šioje vietoje vertėtų ir sustoti, nes, kaip pavyktų apsaugoti jaunus žmones nuo tam tikrų manipuliacijų, sunku net prognozuoti.

– Kodėl svarbu suvokti medijomis transliuojamas žinutes?

– Kiekvienas žmogus turi suprasti žinutes, kurias transliuoja medijos kanalai. Ir čia visiškai nesvarbu, ar esi paauglys, ar vyresnio amžiaus žmogus. Medijų formos keičiasi ir tobulėja. Todėl kiekvienas žmogus turi žengti koja kojon su šiomis informacijos srovėmis.

Norint geriau suprasti, kas vyksta pasaulyje, negali remtis tik vienu informacijos šaltiniu. Pasaulyje daug informacijos, ir suprasti, kas yra tiesa, o kas melas, nėra lengva. Žinoma, yra valstybių, kuriose didžioji dalis medijų transliuoja tik iškreiptą informaciją. Svarbu, kad žmogus išmanytų procesus, kurie jį supa, nes tik taip jis gali neleisti, kad medijos juo manipuliuotų.

– Kaip medijas galima integruoti į ugdymo procesą?

– Pasaulyje jau senai nieko nestebina, kai įžengus į mokyklos klasę matai ne knygas, o kompiuterius. Teko girdėti, kad ir Lietuvoje atsiranda tokių mokyklų. Be abejo, kompiuteris neturi pakeisti knygos ugdymo procese. Bet jei šiuos du dalykus išradingai sujungsime, galime pasiekti išties įdomių rezultatų.

 svarbiausia šiame procese mokytojų noras išmėginti kažką naujo ir taip sudominti mokinius

Mano manymu, svarbiausia šiame procese mokytojų noras išmėginti kažką naujo ir taip sudominti mokinius.

Kita vertus, nebūtina klasėse turėti kompiuterių ar naujausių technologijų kalbant apie medijas. Juk galima atsinešti laikraštį ir su mokiniais apžvelgti tam tikras rubrikas, kurios turi sąsajų su dėstoma disciplina. Arba per pamoką žiūrėti dokumentinį filmą, o vėliau surengti diskusiją.

Taigi vietų, kur skleistis, išties dar yra. Ir pabaigai norėčiau paminėti vieną Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdį, kurį teko matyti internete. Vienoje Niujorko mokykloje per pilietinio ugdymo pamokas vaikai gali tiesiogiai per interneto ryšį bendrauti su karo veteranais. Taip sukuriamas artimas ryšys tarp jaunosios kartos ir tų, kurie tarnavo šaliai. Pamoka išties įdomi, nes gali klausti visko, kas tave domina. O ir vyresnioji žmonių karta nelieka nuošaly.

Taigi, protingai naudojamos šiuolaikinės medijos gali išties labai pasitarnauti ugdymo procese. Svarbiausia – nebijoti peržengti savo komforto zonos ribų.

VIDEO: TEDxRainier - Dimitri Christakis - Media and Children

Kviečiame lapkričio 21 - 23 d. Litexpo parodų rūmuose vykstančioje mugėje "Mokykla 2014" padiskutuoti Jums aktualiomis ugdymo temomis bei daugiau sužinoti apie šiuolaikinės mokyklos mokymo priemones ir technologijas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min